Pirmoji diena buvo skirta EuroCop vykdomojo komiteto ataskaitai, tarptautinės lobistų kompanijos „Fleishman Hillard“ prezentacijai, naujų kandidatų į EuroCop komitetą pristatymui, darbui grupėse.

Pasak V. Bako, įdomu buvo pažvelgti į kompanijos „Fleishman Hillard“, užsiimančios lobizmu, veiklą, jos pasiūlymus pareigūnų interesams ginti. Profesionalūs specialistai padeda EuroCop‘ui bendrauti su politikais, visuomenės grupėmis, žiniasklaida, rengti ilgalaikę strategiją, planuoti veiklą, taikyti politinį spaudimą bei vadinamąją švelniąją galią.  Kadangi vidaus reikalų sistema Europos Sąjungoje laikoma vidaus politikos klausimu, tad galimybė Europos Komisijai daryti įtaką yra veikti Šengeno sutartį ir tarptautinį teisėsaugos bendradarbiavimą.

Vėliau daugiau nei šimtas renginio delegatų buvo suskirstyti į šešias grupes. Grupėse reikėjo sutarti dėl EuroCop veiklos prioritetų, juos sureitinguoti. Po to pagal atskirus kiekvienai grupei skirtus prioritetus reikėjo pasiūlyti priemones, aptarti esamą situaciją. Videopokalbių metu buvo kuriamas filmukas apie įvairias šalis.

Skandinavai pabrėžė, kad politikams remti teisėsaugą neaktualu, todėl labai svarbi lobistinė veikla: kontaktai su interesų grupėmis, administracija, politikais. Jei policija nori turėti visuomenės ir politinį palaikymą, policininkai turi būti tikrais profesionalais: aprūpinti tinkama įranga ir būti išsilavinę, išprusę, išmanyti savo ir kitų teises. Būtina investuoti į pareigūnų saugą ir sveikatą ES, tam turi būti sukurti minimalūs standartai Europoje. Taip pat svarbu investuoti į informacines technologijas taip, kad policininkam tektų kuo mažiau administracinio darbo. Pasiūlyta EuroCop vizija: „Nieko apie mus be mūsų“.

Vokiečiai akcentavo atviras nesaugias sienas, per kurias iš Rytų plūsta nusikaltėliai, todėl, anot jų, reikia aktyvinti bendradarbiavimą tarp šalių organizuoto nusikalstamumo srityje. Vokiečiai pasigenda rimtų tarptautinių tyrimų šioje srityje ir glaudesnio veiklos koordinavimo.

Lietuvos atstovai dirbo grupėje kartu su čekais, slovakais, bulgarais ir graikais. Šios šalys buvo labiausiai paveiktos taupymo: Čekijoje, pvz., atlyginimai buvo įšaldyti, Lietuvoje, Bulgarijoje, Graikijoje – sumažinti. Ši grupė pabrėžė minimalių ES policijos veiklos ir garantijų standartų sukūrimo būtinybę. Bet kurios Europos šalies pilietis turi turėti minimalias saugumo garantijas visoje Europoje. Tas pats pasakytina apie pareigūnų garantijas, teigė Lietuvos delegacijos atstovai. Tokiu problemų nekyla ES narėse senbuvėse, nes politikai puikiai supranta visuomenės saugumo svarbą. Tačiau Rytų Europoje tokio supratimo trūksta ir tokias šalis reikia paskatinti siekti pažangos šioje srityje.

Nyderlandų ir Suomijos atstovai akcentavo policininkų mokymus, Europos policininko parengimo standartą. Profsąjungininkai iš Prancūzijos ir Belgijos, Ispanijos kur veikia sukarintos policijos sistema, pasiūlė EuroCop‘ui išreikšti poziciją pasisakant už civilinę policijos tarnybą su teise turėti profesines sąjungas. Ispanams aktualus visuomenės palaikymas, ypač kai policija turi stoti prieš protestuojančius gyventojus. Beveik visos grupės išreiškė rūpestį dėl ryškėjančių tendencijų privatizuoti viešąjį sektorių. Tam spaudimą ypač daro politikai, turintys interesų privačiuose apsaugos paslaugas teikiančiuose versluose.

Kitą dieną pranešimą susirinkusiesiems skaitė Čekijos policijos vadovas. Savo kalboje jis ne kartą minėjo ir dėkojo profesinėms sąjungoms.  Būtent dirbant su jomis pavyko  5 proc. padidinti finansavimą policijai 2014 m. Tiesa, per krizę pareigūnų nuo 47 tūkst. sumažėjo iki 39 tūkst. Čekų profesinės sąjungos lyderis kaip veiklos sėkmės faktorių akcentavo bendradarbiavimą su administracija ir asmeninius santykius, spaudimą politikams. Kolektyvinių sutarčių Čekijos policijoje nėra.

Vėliau iš septynių kandidatų buvo išrinkti trys EuroCop vadovai, jais tapo vokietis, čekas ir olandas; patikslintas EuroCop biudžetas, parengtas prioritetų sąrašas, medžiaga EuroCop misijai. Ispanams pasiūlius buvo priimta rezoliucija „Dėl Ispanijos profesinių sąjungų teisių suvaržymo“.

Neformaliame pokalbyje su EuroCop prezidente Anna Nellberg sutarta, kad Švedija priims šešis pareigūnus iš Lietuvos stažuotis saugos ir sveikatos srityje pagal Švedijos lyderių rengimo programą.  

Apibendrinus visų dalyvių mintis, pareigūnų profesinės sąjungos mato šiuos EuroCop veiklos prioritetus:  visuomenės ir politinis palaikymas, pareigūno saugumas, minimalūs policijos veiklos standartai, tarptautinė kooperacija, mokymai ir atlygis. Diskusijas dėl prioritetų ir priemonių ketinama pratęsti kitąmet Vilniuje.

 „Įspūdį paliko sprendimų priėmimo procesas, nauji veiklos metodai, kurių imasi profesinės sąjungos Europoje - apibendrindamas NPPSS tarybai pristatomą kelionės ataskaitą sakė V. Bakas   ir pridūrė, - mus ten žino. A. Nellberg NPPSS veiklą pateikė kaip sektiną pavyzdį profesinėms sąjungomis iš Rytų ir Vidurio Europos“. Neatsitiktinai ir kas pusmetį rengiamas EuroCop komiteto posėdis kitą pavasarį vyks Lietuvoje. Balandį planuojamame renginyje apsilankys per 100 delegatų iš 27 Europos šalių.

Informaciją parengė:

Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen, NPPSS inf.