Vienas iš svarbiausių įstatymų, nustatančių profesinių sąjungų veiklos galimybes bei suteikiantis jai atitinkamą įtaką darbovietėje yra Kolegialumo įstatymas. Remiantis šiuo įstatymu darbdavys turi prievolę derėtis – kolegialumo, interesų, bet kokių ginčų atvejais. Darbdavys privalo reguliariai teikti informaciją, susijusią su bet kokia darbine veikla arba pasirūpinti, kad ji būtų prieinama profesinės sąjungos atstovui. Pastarasis turi teisę susipažinti net su komercinę paslaptį sudarančia informacija arba su neviešais asignavimais operatyvinei veiklai, tik yra įpareigojamas jos toliau neskleisti. Vienintelė išimtis taikoma informacijai, kuri atskleista gali sukelti pavojų sveikatai ar gyvybei.

Vienas iš svarbiausių Kolegialumo įstatymo principų – apsaugoti profesinės sąjungos įtaką. Todėl numatyta, kad jei darbdavys laiku nesuteikė kokios nors informacijos ir taip sutrukdė profesinės sąjungos atstovams dalyvauti svarstant svarbius klausimus bei atėmė galimybę pasipriešinti galimai neteisingiems sprendimams, jis privalo atlyginti žalą. Paprastai tokiais atvejais į teismą ginčas nenukeliauja: teismų praktika jau seniai suformuota ir darbdaviai vengia dar kartą kreiptis tokiais pačiais klausimais. Vyrauja natūrali nuomonė, kad savo klaidas reikia taisyti patiems, o ne bandyti jas nuslėpti. Kaip teigė NPPSS pirmininkas Vladimiras Banel, jis ypač atkreipė dėmesį į tai, kad nesigriebiama biurokratinių priemonių – gal kažkokia eilutė ar žodis parašyta ne taip ir tai suteikia formalią galimybę laimėti teismo procesą. Darbdaviai yra linkę atlyginti padarytą žalą laisvai susitarus. Apskritai tokių atvejų, kai tenka atlyginti žalą, nėra daug, nes ekonominės sankcijos už tokius pažeidimus yra didžiulės. Pavyzdžiui, prieš pusmetį buvo atvejis kai darbdavys nepranešė profesinės sąjungos atstovui apie darbuotojo perkėlimą. Kadangi kalbama buvo apie pavienį asmenį, buvo susitarta dėl 25 tūkstančių kronų sumos. Tačiau toks žalos atlyginimas gali siekti ir 50 tūkstančių kronų. Jei žala padaroma ne pavieniam asmeniui, sumos gali būti nepalyginamai didesnės. Čia reikia pastebėti, kad kompensacijos mokamos būtent profesinei sąjungai. Nukentėjusiam darbuotojui ar darbuotojams žala irgi atlyginama, tačiau jau remiantis kitais įstatymais, kurie jiems taikomi, kaip ir visiems kitiems, vienodai.

Švedija – viena iš retų šalių, kurioje nėra nustatytas minimalus atlyginimas. Atlyginimas mokamas atsižvelgiant į darbo teisės aktus. Tačiau geresnes sąlygas galima išsiderėti jei pasirašoma kolektyvinė sutartis. Socialinis dialogas Švedijoje yra pasiekęs labai aukštą lygį: faktiškai nėra darbdavio, kuris nesuvoktų, kad toks dialogas naudingas ne tik darbuotojui, bet ir jam pačiam. Pasitaikančios išimtys tokios retos, kad profesinės sąjungos atstovai nevengia pajuokauti: protingas darbdavys turi klausyti ir įsiklausyti į protingos profesinės sąjungos balsą, bet pastarosios negali reikalauti, kad darbdavys būtų protingas. Tačiau dauguma darbdavių stengiasi būti būtent protingi. Jie suvokia, kad profesinė sąjunga bendradarbiaudama su savo nariais gali plačiau paskleisti bet kokią informaciją pareigūnų tarpe ir padėti darbdaviams, pavyzdžiui, patardama, kokius surengti mokymus ar kokį vadovą atrinkti.

Kolektyvinės sutartys – profesinės sąjungos veiklos prioritetas. Kaip jau minėta, jas pasirašant galima išsiderėti geresnes sąlygas darbuotojams. Šiuo metu Švedijoje apie 90 procentų pareigūnų atlyginimus reguliuoja kolektyvinės sutartys – jų yra pasirašyta pusseptinto šimto. Svarbu ir tai, kad jei pasirašoma kolektyvinė sutartis, ji galioja ne tik profesinės sąjungos nariams, bet ir visiems pareigūnams. Yra svarstoma ir galimybė į policijos profesinę sąjungą priimti ne tik pareigūnus, bet ir laisvai samdomus darbuotojus, kurie -  taip pat sistemos dalis.

„Suprantama, keblumų yra visuomet. Pasak švedų kolegų, pavyzdžiui, derinant finansinius klausimus, būna, kad derybos stringa. Nors jau esu sakęs, kad politikai į tokias derybas apskritai nesikiša, bet kalbant apie smulkesnius finansinius klausimus kartais būna ir sunkiau susitarti. Tačiau to, ką savomis akimis išvydome vadinamame švediškąjame modelyje, yra tiek gerosios patirties, kad tikrai yra iš ko pasimokyti ir ką pritaikyti pas mus, Lietuvoje“, - sakė V. Banel.

NPPSS informacija