Šiuo metu šalyje egzistuoja 21 policijos įstaiga, kurių kiekviena yra atskiras juridinis asmuo. Susidariusi tokia padėtis, kai atskirose žinybose yra skirtingas sprendimo priėmimų lygių skaičius. Kai kuriose jų esama net iki keturiolikos, o tai – savaime suprantama – apsunkina darbą ir atitolina policiją nuo visuomenės. Vienas pagrindinių reformos tikslų ir yra priartinti pareigūnus prie žmonių, panaikinus nereikalingą ir dargi trukdančią biurokratiją. Švedijos policijos pareigūnai Pietinio Stokholmo policijos nuovadoje, kur lankėsi stažuotės dalyviai, papasakojo, kad pareigūnai dirba trimis pagrindinėmis kryptimis. Viena jų – tai tiesioginis įsikišimas į kokį nors įvykį ar incidentą. Kita labai svarbi kryptis, kuriai šioje šalyje skiriamas didžiulis dėmesys – nusikaltimų prevencija. Kaip jau minėta, švedams pavyko pasiekti, kad itin sumažėtų viešoje vietoje padaromų nusikaltimų, pagrindiniai įvykdomi nusikaltimai – vagystės, apgavystė, paprasčiau tariant, sukčiavimas. Trečioji kryptis – tiriamoji veikla, kuria užsiima kriminalinė policija. Be abejo, policija turi ir daug papildomų veiklos sričių, tokių kaip pasų išdavimas ir pan.

Kaip minėta, nuo kitų metų, įvykdžius reformą, visos policijos įstaigos taps viena organizacija.  Visoje sistemoje galios šeši sprendimų priėmimo lygiai. Sistema struktūriškai labai aiški ir su labai konkrečiomis kiekvieno padalinio, net kiekvieno policininko užduotimis ir vykdomomis funkcijomis. Schematiškai ji atrodo taip: policijos vadas ; septyni policijos regionai su savo vadovybe; kiekviename regione apylinkės – nuo dviejų iki penkių; apylinkėse – nuovados, kurias savo ruožtu sudaro kelios policininkų grupės. Labai svarbu tai, kad policininkams bus suteikta papildomų galių priiminėti sprendimus. Tokia praktika – tikėtina – gerokai supaprastins ir pačių pareigūnų darbą jau vien tuo, kad bus sugaištama mažiau laiko ir problemai spręsti nereikės keleto asmenų. Kad tai – papildomas patogumas gyventojams, tikriausiai suprantama kiekvienam. Tačiau policininkų skaičius nepakis.

Labai svarbią vietą vykdant reformą užima profesinė sąjunga. Tai, kad jos aktyviai dalyvauja, ją rengiant, savaime suprantama: sumanius ne tik stambesnę reformą, bet ir smulkesnius pakitimus, darbdaviai pirmiausia apie tai informuoja profesinių sąjungų atstovus. Paprastai darbdaviai labai atidžiai reaguoja į jų pasiūlymus. Tačiau Pietinio Stokholmo policijos nuovadoje dirbantis profesinės sąjungos atstovas Juhanas – tokie atstovai yra kiekviename policijos padalinyje – vis tik pabrėžė pagrindinę problemą. Pasak jo, skyriuje bendradarbiavimas visada yra paprastas ir efektyvus iki tol, kol neprabylama apie pinigus. Jo teigimu, Švedijoje policininkai išgyvena gana sunkią finansinę padėtį ir jei kokiai nors problemai išspręsti reikia lėšų, kartais jos išspręsti ir nepavyksta. Tuo metu, kai Lietuvos delegacija lankėsi Stokholme, ten jau buvo svarstomas kitų metų biudžetas. Jau po vizito lietuviai sužinojo, kad Švedijoje nuvilnijo policijos protestų banga. Protestai buvo suorganizuoti ne dėl bendro biudžeto paskirstymo, bet dėl pareigūnų darbo užmokesčio, kuris, jų manymu, šios šalies mastais yra per menkas. „Dėl reformos pareigūnai jau yra apsisprendę, ką ir kaip darys, tačiau dabar savo protestais jie nori paraginti politikus tarsi sakydami: jei norite gauti gerai ir skaidriai veikiančią sistemą, pasirūpinkite tais, kurie toje sistemoje dirba“, - sakė NPPSS pirmininkas Vladimir Banel.

Profesinių sąjungų vaidmuo ypač padidėja vykstant bet kokiai reformai, nes kiekvienoje reformoje slypi tam tikros grėsmės. Sunkiau yra investuoti, sunkiau priimti naujus darbuotojus, o tie, kurie jau dirba, jaučiasi nebe tokie saugūs. Todėl be profesinės sąjungos paramos ir visų bendrumo sunku išsiversti.

NPPSS informacija