Renginyje dalyvavo vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetų pirmininkai Artūras Paulauskas ir Julius Sabatauskas, Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausiasis patarėjas Valdemaras Sarapinas, VSAT vadas Renatas Požėla, jo pavaduotojas Antanas Montvydas, centrinės įstaigos padalinių vadovai, VSAT rinktinių bei užkardų vadai, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banel, kitų institucijų atstovai.

Renginys pradėtas netradiciškai - Pasieniečių mokykloje besimokantys kursantai parodė literatūrinį istorinį vaidinimą, kuriame atspindėtos patriotiškumo, Lietuvos istorijos ir jos valstybingumo temos.

R. Požėla: VSAT skiriami asignavimai yra per maži

Pagrindinį pranešimą skaitęs R. Požėla susirinkusiesiems pristatė tarnybos veiklą praėjusiais metais. Jis apžvelgė situaciją prie Lietuvos sienos, jos kontrolės statistiką, aktualiausius pasieniečių veiklos klausimus, problemines sritis, finansų, žmogiškųjų išteklių valdymo ir logistikos aspektus, akcentavo svarbiausius tarnybos tikslus ir vizijas 2016-aisiais.

Anot R. Požėlos, pagal 2015 m. apklausos duomenis tarnyba pasitiki 58 proc. apklaustųjų, 2014 m. – 57 proc. visų apklaustųjų. Tai sietina su kryptinga ir aktyvia tarnybos veikla užkardant nelegalią migraciją, kontrabandą bei kitas su valstybės sienos pažeidimu sietinas nusikalstamas veikas.

Tarnybos vadas paminėjo, kad siekiant pagerinti pasieniečių darbo sąlygas, 2015 m. buvo renovuojama ir plečiama infrastruktūra – pastatyti trys kelių pasienio kontrolės punktai(Eišiškių, Latežerio, Tverečiaus), rudenį atidarytas naujas sezoninis Švendubrės upių pasienio kontrolės punktas.

Aptardamas valstybės sienos saugumo situaciją R. Požėla nurodė, kad didžiausią spaudimą čia sudaro nelegali migracija ir kontrabanda. Nors pažeidimų išaiškinamumas siekia 57  proc. ir valstybės sienos pažeidimų skaičius 2015 m. sumažėjo trečdaliu, situacija vis dėlto nėra rami. Lyginant su 2014 m. kone dvigubai išaugo organizuota nelegali migracija (2014 m. sulaikyti 54 vedliai, 2015 m. – 98). Siekiant užkardyti neteisėtą migraciją VSAT vykdo bendrus veiksmus su Baltarusijos Respublikos Vyriausiosios kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija valdybos ir Valstybinio pasienio komiteto pareigūnais. Nors 2015 metais, lyginant su 2014 metais, sulaikytos kontrabandos ir akcizinių prekių tvarkos pažeidimų atvejų sumažėjo, tačiau Tarnybos pareigūnų sulaikytų cigarečių pakelių skaičius išaugo 15 procentų. Pagrindinis kontrabandinių cigarečių srautas driekiasi iš Baltarusijos,  tačiau pastaraisiais metais išryškėjo nauja tendencija – vis daugiau jų į Lietuvą patenka iš Europos Sąjungai priklausančios Latvijos.

Siekiant stiprinti išorės Europos Sąjungos sienos stebėjimą, nuo 2006 metų pasienyje su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika buvo pradėtos diegti modernios išorės sienos stebėjimo sistemos. Sistemų diegimo procesas vyksta iki šių dienų. Šiuo metu sistemomis kontroliuojama 32 proc. išorės sienos (siena su Rusijos Federacija – 133 km, siena su Baltarusijos Respublika – 92,5 km). Įgyvendinus planuojamus projektus bus kontruoliuojama 47 proc. išorės sienos.

Kalbėdamas apie vidaus ir išorės grėsmes posėdžio pirmininkas paminėjo ir pareigūnų verbavimą. 2015 metais nustatyti 6 tokie atvejai (2014 metais taip pat 6 tokie atvejai). 2015 metais nustatyta ir tarnybos vado įsakymu patvirtinta VSAT darbuotojų vykimų į užsienio valstybes (išskyrus NATO, Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės valstybes), tarnybos darbuotojų ryšių deklaravimo tvarkos.

Kita grėsmė, anot R. Požėlos, – korupcija. 2015 metais Tarnybos imuniteto padaliniai didžiausią dėmesį skyrė sprendžiant pareigūnų, dirbančių prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, piktnaudžiavimo tarnyba ir kyšininkavimo tarptautiniuose pasienio kontrolės punktuose problemas. Tarnybos vadas išreiškė apmaudą, kad tarnybos pareigūnai vis dar periodiškai dalyvauja gabenant kontrabandą per „žalią sieną“, už atlygį talkina nelegalaus verslo organizatoriams, teikia informaciją apie pasienio sargybų išdėstymą, nesaugomas atkarpas. 2015 metais įtarimai už korupcines nusikalstamas veikas pareikšti 15 pareigūnų, 3 iš jų jau nuteisti.

Didelis dėmesys skiriamas ir Tarnybos darbuotojų mokymams, kurių metu kalbama antikorupcijos, grėsmių nacionaliniam saugumui, lojalumo valstybei ir tarnybai bei kitomis aktualiomis temomis.

Pagal galiojančius teisės aktus – VSAT karo atveju tampa Ginkluotojų pajėgų dalimi, tačiau R. Požėla pažymėjo, kad pagal Tarnybai skiriamus asignavimus ji nėra pakankami gerai pasirengusi vykdyti gynybos funkcijas, nes trūksta lėšų ginkluotei, šaudmenims, amunicijai, civilinės saugos ir kitoms ginkluotai gynybai būtinoms priemonėms  (perginklavimui reikalinga suma ~37 mln. Eur).

Prasidėjo Vidaus tarnybos statuto įgyvendinimas VSAT

2015 metais įgyvendinant Statutą VSAT ir jai pavaldžiose įstaigose buvo panaikintos 152 Statute nustatytos pareigūno sąvokos neatitinkančios statutinių valstybės tarnautojų pareigybės ir vietoje jų įsteigtos karjeros valstybės tarnautojų pareigybės. 2017 m. sausio 1 d. planuojamas įgyvendinti tarnybos įstaigų struktūrinių pertvarkymų II etapas – teritorinių rinktinių struktūros optimizavimas, bendrųjų administravimo funkcijų centralizavimas ir vieno juridinio asmens principo įgyvendinimas.

Pristatydamas Tarnybos finansavimą Tarnybos vadas pasidžiaugė, kad 2016 metais numatomas 7,5 proc. asignavimų augimas. 2015 m. gruodžio mėn. kvalifikacinės kategorijos suteiktos 1081 pareigūnui, todėl darbo užmokestis nuo 2016 metų kiekvienam pareigūnui padidės apie 10 proc. Tarnybos darbuotojų darbo užmokestis gali kilti po tarnybinės veiklos vertinimo. Pasieniečio, tik baigusio Mokyklą, darbo užmokestis „į rankas“ – 410 Eur.

R. Požėla įvardino prioritetines 2016 metų veiklos kryptis:

·           Integruoto sienų valdymo plėtojimas diegiant sienos stebėjimo sistemas;

·           Efektyvaus žmogiškųjų ir materialinių išteklių valdymo užtikrinimas;

·           Kovos su neteisėta migracija, korupcija, šešėlinės ekonomikos apraiškomis aktyvinimas;

·           Pasieniečio profesijos prestižo ir konkurencingumo didinimas;

·           Pasirengimo dalyvavimui krašto gynyboje stiprinimas;

·           Projektų, vykdomų iš ES lėšų tinkamas įgyvendinimas.

Pasieniečių veiklą savo pasisakymuose taip pat vertino vidaus reikalų ministras, Prezidentės vyriausiasis patarėjas, Seimo komitetų vadovai.

VSAT Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardai vadovaujantis Darius Mekšraitis renginio dalyviams pristatė pranešimą apie pasieniečių veiklą prie sienos su Lenkija, kuri yra Europos Sąjungos bei Šengeno zonos vidaus siena. Nuolatiniai pasienio tikrinimai čia nėra vykdomi nuo 2007-ųjų gruodžio, tačiau pasikeitusi geopolitinė padėtis ir migracijos procesai Azijoje bei Europoje skatina VSAT pareigūnus pasirengti naujiems iššūkiams.

VRM ministras S. Skvernelis: Statutas tėra įrankis

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, kalbėdamas apie statutą pabrėžė, kad Statutas tėra įrankis bei galimybė vykdyti reformas, pats savaime jis pokyčių neatneš, pabrėžė svarbą laikytis šios nuoseklios sistemos, kadangi organizacijos sėkmė yra skaidrumas ir nuoseklumas, skatino visos vidaus reikalų sistemos vieningumą. Taip pat S. Skvernelis atkreipė dėmesį, kad šiais laikais itin svarbu ir būtina yra skatinti patriotizmą siekiant kuo geriausių tarnybos veiklos rezultatų ir tą pradėti daryti reikia nuo mokykloje besimokančių kursantų. Pareigūnams svarbu norėti vykdyti reformas įstaigų viduje, o ne tik svajoti apie rezultatą stebint kitų šalių gerąją patirtį nesiimant jokių priemonių ir veiksmų.

Ministras pabrėžė modernios įrangos įsigyjimo ir naudojimo svarbą, ir paminėjo, kad svarbiau kreipti dėmesį į kokybe, o ne į kiekybe. Taip pat gyrė tarnybos ir jos padalinių pastangas būti kuo arčiau bendruomenės, dėkojo už tarnybos ir bendruomenės vieningumo skatinimą. S. Skvernelis nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija planuoja pasirašyti sutartį su vienu iš šalies universitetų ir steigti viešojo saugumo akademiją. Baigdamas savo kalbą padėkojo Tarnybai ir visiems jos darbuotojams bei pareigūnams už darbą ir efektyvius jo rezultatus, skatino nuolat būti iniacityviais, laikytis skaidrumo principo.

Antroje pasitarimo dalyje apie savo veiklą bei artimiausius planus pasakojo Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro direktorė Angelė Abišalienė. Taip pat buvo aptarti kiti aktualūs pasieniečių veiklos bei organizaciniai klausimai, o daugiausiai dėmesio sulaukė VSAT Sienos kontrolės veiklos organizavimo valdybos Sienos stebėjimo skyriaus viršininko Vytauto Ulevičiaus pranešimas apie strateginio projekto „Rytdienos užkarda“ įgyvendinimo aspektus.

Lietuvos pasienios pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko V. Banel komentaras

Ačiū politikams už svarbių teisės aktų priėmimą, finansavimo padidinimą rudens sesijoje.  Atskirai verta padėkoti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui A. Paulauskui, kuris ne tik komitete pritarė siūlymams, bet ir juos aktyviai gynė Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Kad ir kaip būtų ne visi darbai jau padaryti. Pavasario sesija puiki proga imtis veiksmų ir užtikrinti minimalių poreikių tenkinimą ir atlyginimų didinimą, kaip buvo siūloma praėjusių metų pabaigoje. Galiu tik priminti, kad Statuto ir 2016 m. minimalūs poreikiai buvo patenkinti tik iš dalies, t.y. 50 proc. VSAT kaip tarnyba, atgavusi asignavimų valdytojos statusą, ir jos vadovai dabar taip pat privalės dėti visas pastangas, kad tarnybos biudžetas kasmet vis didėtų ir jo užtektų poreikiams patenkinti.

Šiemet profesinė sąjunga didelį dėmesį skirs Statuto įgyvendinimui, stebėsenai, tobulinimui, mokymams. Taip pat stebėsime ir VSAT kaip asignavimų valdytojo finansavimo įsisavinimo procesą – visos vidinės pertvarkos ir taupymas turi būt nukreiptas į pareigūnų pajamų didinimą. Negalime pamiršti, kad Statutas – tik priemonė vadovams imtis pokyčių, o ne stebėti, kas bus. 

Neseniai pasirašyta VSAT šakos kolektyvinė sutartis – lygiai taip pat tik priemonė, kurią reikia tinkamai įgyvendinti. Ši sutartis, saugos ir sveikatos komitetai, kiti darbai kuriuos būtina pradėti, bus veiksmingi tik tuomet, kai bus su vykdoma su tokiu entuziazmu, kokiu vyko derybų procesas.

Iki šiol nemaža dalis Statuto, VSAT pokyčių sistemoje procesų buvo apipinti intrigomis, ypatingai regionuose juntamas informacijos apie tai, kas bus, trūkumas. Praėjusių metų pabaigoje buvo padidinti pareigūnų atlyginimai, šių metų viduryje bus įvesta 40 val. darbo savaitė, daugiau pareigūnų gauna didesnes nei iki šiol kompensacijas už kelionės į darbą išlaidas, nuo 2017 m. turėsime didesnį apmokėjimą už laipsnius, šiemet prasidės vertinimai, kurie suteiks galimybę didinti atlyginimus. Kad ir kaip būtų atlyginimų klausimu yra dažnai spekuliuojama ir kuriami nebūti dalykai. Visi procesai privalo būti aiškūs, vieši ir skaidrūs, palaikomas bendravimas su pasieniečiais, aiškinama, kas ir kaip keisis.

Praėjusiais metais buvo ir tokių atvejų, kai iš VSAT išeinantys pareigūnai, iš esmės tik kenkę tarnybai, buvo apdovanoti ir garbingai išleisti i atsargą ar kitas pareigas kaip nusipelnę sistemai žmonės. Negalime kurti priešpriešos, dvigubų standartų tarp pareigūnų ir taip spekuliuoti apdovanojimais. Jei sistemą paliekantis asmuo nebuvo nusipelnęs tarnybai ir, jei tik jį apdovanojus, galime jo atsikratyti, turime tai aiškiai ir deklaruoti, kad nesusidarytų iliuzija, jog būtent taip reikia tarnauti, kad būtum pagerbtas.

Tuo tarpu pačius pareigūnus raginu būti iniciatyviais, teikti siūlymus dėl įvairių pakeitimų.

VSAT IR LPPPS informacija