Seime įregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siekiama, kad kariai pagaliau turėtų teisę jungtis į asociacijas ir profesines sąjungas, paskatino diskusijas, kaip tai veiktų bei ko iš tokios naujovės tikėtis. Klausimo kaip vertina tokius siekius, sulaukė ir Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimir Banel.

Pasak NPPSS pirmininko, tai, jog atsirastų sąlygos „gimti“ naujai šakinei profesinei sąjungai ar asociacijai transformuotis į profesinę sąjungą, sveikintina. Profesinės sąjungos nauda darbuotojui – neabejotina. Tokia organizacija tampa ne tik ramsčiu darbuotojui, bet ir savotišku katalizatoriumi pačiai įstaigai.

Pasak, NPPSS pirmininko Vladimir Banel, iki šiol mūsų šalyje galioja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme įtvirtinta norma, draudžianti profesinės karo tarnybos kariams vienytis į profesines sąjungas. Tokios teisės neturi ir daugiau  statutinių tarnautojų mūsų šalyje.

Tuo tarpu Europos Sąjungos, o taip pat ir kai kurių kitų valstybių kariai, jau dešimtmečius jungiasi į profesines sąjungas. Karių profesinės sąjungos veikia Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Vengrijoje, Švedijoje, Airijoje, Makedonijoje, Juodkalnijoje, Serbijoje, Lenkijoje. Eupoje veikia ir tarptautinė skėtinė karių organizacija EUROMIL.

Pasak V.Banel, jam ne kartą, kaip didžiausios, pareigūnus vienijančios, profesinės sąjungos vadovui, teko bendrauti su kariais, norinčiais dalyvauti profsąjungos veiklose. Pagrindinis tokio karių siekio motyvas, anot V.Banel, tinkamas karių socialinių interesų gynimo mechanizmo ir socialinio dialogo su socialiniu partneriu užtikrinimas, gerinant tarnybos sąlygas, stiprinant motyvaciją. Tai tampa ypač aktualu dabar, esant sudėtingai geopolitinei situacijai.

NPPSS vadovo manymu, dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje negali pakenkti vykdyti tiesiogines kario funkcijas ar jų drausmei. Kaip rodo tarptautinė praktika, dėl profesinių sąjungų veiklos valstybėse, kuriose leidžiama kariams dalyvauti tokioje veikloje, karių moralė nenukentėjo, o dėl užtikrinamo tinkamo karių socialinių interesų gynimo mechanizmo ir socialinio dialogas su partneriu, kariai jaučiasi saugesni, o svarbiausia – išgirsti ir girdimi. Šis dialogas kariuomenės veiklą daro skaidresnę ir objektyvesnę.

Tai, jog kariams negali būti ribojama laisvė į taikų mitingą ar vienijimąsi į profesines sąjungas ir dėl to jie negali būti persekiojami, savo rekomendacijose išdėstė ir Europos Tarybos Ministrų komitetas. Tačiau Lietuvoje ši laisvė ir teisė kariams kol kas tik svajonė.

Dabartinė situacija, kai kariai patys ieško galimybės ir siekia, jog draudimas, burtis į profesines sąjungas, būtų panaikintas, anot V.Banel, rodo, jog šios srities darbuotojams, akivaizdžiai trūksta socialinio dialogo. Tokio bendravimo ir bendradarbiavimo stygius, pasak V.Banel, vargu ar kariuomenei duoda naudos, greičiau priešingai.

Pasak V.Banel, pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kai tarnybos metus suserga, susižeidžia, miršta kariai.  Po tokių įvykių, kaip taisyklė, prasideda kaltųjų paieška, neretai persikelianti į teismo sales, dangstomasi „slaptumo apsiaustu“, kai iš tiesų reikėtų siekti užkirsti kelią panašioms nelaimėms arba bent jau minimalizuoti tokias galimybes, o įvykus nelaimei, atsakingai teikti pagalbą nukentėjusiems tarnyboje. Būtent bendradarbiavimas su profesine sąjunga sudarytų sąlygas geriau spręsti panašias ir kitas problemas, o sistemos veiklai skaidrėti.

„Kai bendrauju su pareigūnais, dažnai girdžiu, kad profesinė sąjunga jiems pirmiausia suteikė saugumo jausmą, o tik po to kalba apie tai, jog jie kartu su bendraminčiais gali spręsti problemas, inicijuoti pokyčius, teikti siūlymus, kaip gerinti tarnybos sąlygas, jas tobulinti, vertinant iš paprastos, dažnai nematomos, kasdienybės pusės, galiausiai ginti teises“,- sakė V.Banel.

Stebėdamas karių iniciatyvą burtis į profesines sąjungas ir linkėdamas sėkmės, NPPSS pirmininkas siūlo nepamiršti, jog ant profesinių sąjungų pečių gula ir didžiulė atsakomybės našta.