Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
Darbo kodekso siūlymai, svarbūs statutiniams pareigūnams
2017-02-21

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) kartu su pareigūnų, muitinės darbuotojų, švietimo, transporto darbuotojų atstovais ir Nacionaliniu aktyvių mamų sambūriu pateikė siūlymus Darbo kodekso projektui. Priėmus pakeitimus, dalis jų galiotų ir statutiniams pareigūnams. Žemiau pateikiame NPPSS siūlymus, svarbius pareigūnams.

 

„Darbo kodeksas mums – pareigūnų atstovams – svarbus dėl to, kad nemaža dalis nuostatų bus taikomos ir pareigūnams. Statutiniai pareigūnai be kita ko turi ir Vidaus tarnybos statutą, Valstybės tarnybos įstatymą, tačiau dabartiniame Darbo kodekso projekte pateiktos nuostatos ne tik, kad neprisidėtų prie efektyvesnio darbo organizavimo, bet ir pakenktų. Apie tokius dalykus kaip suminė darbo laiko apskaita, budėjimas namuose, viršvalandžių apmokėjimas, profesinių sąjungų veiklos garantijų užtikrinimas statutiniams pareigūnams Trišalėje taryboje nėra apskritai diskutuojama. Todėl mūsų siūlymai ir susiję būtent su tomis sritimis, kurios tiesiogiai palies pareigūnus“, - teigia NPPSS vadovas Vladimir Banel.

 

Darbo ir poilsio laikas

 

Darbo laiko režimas ir suminė darbo laiko apskaita

 

Naujajame DK suminės darbo laiko apskaitos atveju numatomas maksimalus darbo laikas per septynių dienų laikotarpį, tačiau nelieka šiuo metu galiojančios nuostatos apie bendrą viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą. Siūloma įtraukti nuostatą, kad bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma atitinka DK numatytą normą, t. y. yra apskaičiuojama taikant keturiasdešimt valandų per savaitę darbo laiko normą.

 

Be to, naujojoje DK redakcijoje nelieka maksimalios galimos darbo dienos (pamainos) trukmės apribojimų suminės darbo laiko apskaitos režimu dirbantiems darbuotojams. Vieninteliai apribojimai atsiranda dėl būtinybės užtikrinti minimalų nepertraukiamą paros poilsį ir išskyrus budintiems darbuotojams nustatytą ne ilgesnę nei 24 val. darbo dienos (pamainos) trukmę. Visgi ne visi darbuotojai, kuriems gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, dirba budėdami, todėl siūloma apibrėžti maksimalią darbo dienos (pamainos) trukmę suminės darbo laiko apskaitos režimu dirbantiems darbuotojams. Manytina, kad ji neturėtų viršyti 24 val. valandų ir 26 val., įskaitant viršvalandžius.

 

Nuostata, numatanti, kad suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas per septynių dienų laikotarpį skaičiuojamas ne absoliučiai, bet vidutiniškai, kelia praktinio įgyvendinimo problemų. Dėl to siūloma suminės darbo laiko apskaitos atveju laikytis maksimalios savaitės darbo laiko normos.

 

Atsiskaitymas už suminės apskaitos laikotarpiu atliktus viršvalandinius darbus

 

Siūloma papildyti suminės darbo laiko apskaitos reguliavimą nuostatomis dėl to, kad su darbuotoju turi būti papildomai (kaip už viršvalandinius darbus) atsiskaitoma ne tik už darbo laiko trukmę, viršijančią bendrą viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą, bet ir už darbus: - viršijančius darbo dienos (pamainos) darbo laiko normą - 24 val.; - viršijančius savaitės darbo laiko normą - 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko trukmę.

 

Budėjimas

 

Naujoje DK redakcijoje numatoma, kad pasyvus budėjimas namuose nelaikomas darbo laiku. Visgi toks buvimas pasirengus atlikti tam tikrus veiksmus arba atvykti į darbovietę negali būti laikomas kokybišku bei pilnaverčiu poilsio laiku, kadangi sukelia darbuotojui tam tikrų apribojimų.

 

Naujos redakcijos DK numatyta, kad pasyvusis budėjimas namuose negali trukti ilgiau kaip nepertraukiamą vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį. NPPSS nuomone, tokie apribojimai yra nepakankami, nes sudaromos prielaidos darbuotoją skirti budėti namuose po 5-6 dienas kiekvieną savaitę, kas nesudarytų nepertraukiamos vienos savaitės trukmės. Siūlytina numatyti aiškesnius pasyvaus budėjimo periodiškumo apribojimus, pvz. ne daugiau nei vieną kartą per savaitę.

 

DK numatyta, kad darbuotojas negali būti skiriamas pasyviam budėjimui namuose tą dieną, kurią jis nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip 11 valandų iš eilės. NPPSS teigimu, ši norma nepakankamai apsaugo darbuotojus ir neužtikrina jų teisės į netrikdomą poilsį, nes yra aktuali tik tiems darbuotojams, kurie dirba ne trumpesnėmis nei 11 val. trukmės pamainomis ir kuriems nesuteikiama pertrauka pailsėti bei pavalgyti. Siūloma aiškiau reglamentuoti atvejus, kada asmuo negali būti skiriamas pasyviam budėjimui namuose. Turėtų būti vadovaujamasi maksimalia 12 val. pamainos trukme ir numatyta, kad darbuotojas negali būti skiriamas pasyviam budėjimui namie, kai jis tą dieną dirbo ne mažiau nei 11 valandų, nereikalaujant, kad ši darbo laiko trukmė būtų nepertraukiama ar einanti iš eilės. Taip pat siūloma numatyti maksimalią pasyviojo budėjimo namuose trukmę, pvz. kad jis kartu su darbo laiko trukme neviršytų maksimalios darbo dienos (pamainos) trukmės.

 

DK taip pat numatyta, kad pasyviai budint faktiškai dirbtas darbo laikas gali siekti iki 60 valandų per savaitę. Siūloma patikslinti šią nuostatą, pabrėžiant, jog neturi būti viršyta maksimali apskaitinio laikotarpio darbo laiko trukmė. Svarbu papildyti šią nuostatą ir numatyti, kad, skiriant pasyviai budėti namie, privaloma užtikrinti minimalų nepertraukiamą paros ir savaitės poilsio laiką. Taip pat siūloma aiškiai numatyti, kad nepertraukiamas poilsio laikas skaičiuojamas nuo pasyvaus budėjimo namie pabaigos arba iki jo pradžios, t. y. kad pasyvus budėjimo namie laikas nepatenka į minimalaus nepertraukiamo poilsio laiko trukmę.

 

Viršvalandžiai

 

Siūloma numatyti, kad viršvalandiniais darbais laikomas ne tik toks faktiškai dirbtas laikas, kuris viršija darbo režimo nustatytą darbo dienos (pamainos) ir apskaitinio laikotarpio darbo laiko trukmę, bet ir viršijantis savaitės (7 dienų laikotarpio) darbo laiko trukmę.

 

Darbo laiko režimo ypatumai ekonominės veiklos srityse

 

DK numatytos išimtys transporto, pašto, žemės ūkio, energetikos įmonėse ir kt. ekonominės veiklos srityse dirbantiems darbuotojams. Jiems taikomi maksimaliojo darbo laiko reikalavimai ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai, darbo laiko režimo ir darbo apskaitos taisyklės gali skirtis nuo šio kodekso nustatytų normų. Darbo ir poilsio laiko ypatumų esama ir kitose ekonominės veiklos srityse, pvz. viešajame sektoriuje, kur darbo sutartys apskaitai nesudaromos ir todėl dirbantieji (valstybės tarnautojai) turi ribotas galimybes tartis su darbdaviu dėl darbo sąlygų, darbo ir poilsio laiko, darbo laiko apskaito režimo ir kt. Siūloma išimtis numatyti ir šioms dirbančiųjų grupėms.

 

Profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetencija ir veiklos garantijos

 

Teisė pasinaudoti nemokamomis atostogomis visuomeninėms pareigoms atlikti

 

DK numato, kad viena iš tikslinių atostogų rūšių yra nemokamos atostogos. Jos gali būti suteikiamos, inter alia, visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms atlikti. NPPSS nuomone, veikla profesinėje sąjungoje laikytina tam tikra visuomeninių pareigų forma. Tačiau veikla profesinės sąjungos valdymo organuose, ypač vienasmeniuose, dažniausiai trunka ilgesnį laiką ir reikalauja didesnių darbuotojo laiko ir energijos sąnaudų nei kitos visuomeninių pareigų formos. Siekiant skatinti profesinių sąjungų veiklą ir sudaryti jiems tinkamas veiklos sąlygas bei garantijas, siūloma suteikti darbuotojams, kurie buvo išrinkti į darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos vienasmenį valdymo organą ir sudarė su profesine sąjunga darbo sutartį, teisę pasinaudoti nemokamomis atostogomis visuomeninėms pareigoms atlikti. Šių atostogų trukmė negalėtų būti ilgesnė nei profesinės sąjungos įstatuose numatyta vienos kadencijos (įgaliojimų) trukmė. Tokiu atveju, pasibaigus kadencijos (įgaliojimų) trukmei, darbuotojas turėtų teisę grįžti į tas pačias arba lygiavertes pareigas, o darbdavys turėtų pareigą grąžinti darbuotoją į buvusias pareigas pagal DK.

 

Atsakomybė už trukdymą profesinių sąjungų veiklai

 

LR baudžiamajame kodekse numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą trukdymą profesinių sąjungų veiklai, tačiau praktikoje susiduriama su keletu minėtos normos taikymo problemų. Pirma, mūsų žiniomis, ši nuostata niekada nebuvo pritaikyta. Antra, baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio priemonė, todėl už veikas, nepasiekiančias baudžiamojo nusižengimo pavojingumo, praktiškai netaikoma jokia atsakomybė. Dėl to siūloma numatyti administracinę atsakomybę už mažiau pavojingas profesinių sąjungų veiklai trukdančias veikas.

 

Profesinių sąjungų veiklos laisvės atsisakymas

 

DK numatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims siūloma skirti iki 60 darbo valandų per metus jų atstovavimo pareigoms vykdyti. Taip pat numatyta, kad darbdavio lygiu veikiančiose profesinėse sąjungose šia garantija galės pasinaudoti tik valdymo organų nariai. Pagal šiuo metu galiojantį LR profesinių sąjungų įstatymą tokia garantija suteikiama ne tik valdymo, bet taip pat ir atstovaujamųjų organų nariams. Siūloma šio apribojimo netaikyti ir į DK perkelti šiuo metu galiojančią nuostatą, suteikiančią vienodas galimybes tokia garantija pasinaudoti tiek valdymo, tiek atstovaujamųjų organų nariams.

 

Laiką, kai darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys dalyvauja darbdavio sudaromų darbo grupių ar komisijų veikloje siūloma įtraukti į darbo laiką, t. y. jo nepriskirti tam laikui, kuris pagal DKį skiriamas darbuotojų atstovavimo funkcijai atlikti.

 

DK nurodyta, kad numatytomis garantijomis gali pasinaudoti ribotas darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos narių skaičius. Toks reguliavimas, anot NPPSS, apsunkintų profesinių sąjungų teisę laisvai veikti ir savo nuožiūra spręsti, koks valdymo organo narys konkrečiu atveju turėtų vykdyti atstovavimo funkcijas. Dėl to siūloma suteikti teisę šiuos klausimus  reglamentuoti specialiais įstatymais ir/arba numatyti socialinių partnerių susitarimuose.

 

Profesinės sąjungos nario mokesčio neapmokestinimas

 

Valstybė skatina tam tikrą gyventojų elgesį įvairias būdais, taip pat ir sumažindama mokestinę naštą atitinkamų išlaidų turinčioms gyventojų grupėms. Pavyzdžiui, išlaidos draudimui, studijoms ir kt. yra neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. NPPSS nuomone, profesinėms sąjungoms sumokamas nario mokestis taip pat neturėtų būti apmokestinamas. Profesinių sąjungų surenkama nario mokesčio suma valstybės mastu nėra itin didelė, tačiau ji gali būti gana didelė individualiam darbuotojui jo pajamų kontekste. Dėl to valstybės parama, skatinimas ir palaikymas asmenų jungimosi į jų teises ir teisėtus interesus atstovaujančias organizacijas yra itin svarbus ir reikšmingas. Tačiau tam būtinos atitinkamos prielaidos (ištakos) aukštesnės teisinės galios teisės aktuose.

 

Siūloma DK įtvirtinti principines nuostatas, susijusias su narystės profesinėse sąjungose skatinimu ir atitinkamų lengvatų nario mokestį mokantiems profesinių sąjungų nariams taikymu. Ši nuostata galėtų būti įgyvendinama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatant, kad profesinės sąjungos nario profesinei sąjungai sumokėtas nario mokestis priskiriamas prie išlaidų, kurios atimamos iš apmokestinamų pajamų.

 

Pretendentų dalyvayti Trišalėje taryboje kriterijų sąrašo papildymas

 

DK numatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti profesinių sąjungų organizacijos ir darbdavių organizacijos, kad jos turėtų teisę pretenduoti dalyvauti Trišalėje Taryboje. Siūloma kriterijų sąrašą papildyti reikalavimu, kad organizacijos būtų įsteigtos ir įregistruotos kaip profesinių sąjungų organizacijų ar darbdavių organizacijų susivienijimas. Be to, siūloma įvesti reikalavimą, kad profesinių sąjungų organizacijos atstovautų, o darbdavių organizacijos įdarbintų darbuotojus iš ne mažiau nei ketvirtadalio Lietuvos savivaldybių. NPPSS nuomone, Trišalėje taryboje turėtų dalyvauti tik tos profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos, kurios dalyvauja tarptautinių profesinių sąjungų ar darbdavių organizacijų veikloje.

 

Dar daugiau, NPPSS siūlo įtraukti reikalavimą, kad profesinių sąjungų organizacijos turėtų pareigą pagrįsti, kad atitinka kriterijus ir dėl vienijamų narių skaičiaus, o darbdavių organizacijos – atitinkami dėl įdarbinamų darbuotojų skaičiaus.

 

NPPSS siūlo papildyti Trišalės svarstomų klausimų sąrašą, į jį įtraukiant ir darbuotojams taikomos mokesčių sistemos klausimus. Manytina, jog mokesčių sistema glaudžiai susijusi su darbo užmokesčio ir socialinio draudimo bei socialinės apsaugos politika ir reikšmingai prisideda prie darbuotojų socialinės padėties. Dėl to svarbu suteikti įgaliojimus socialiniams partneriams svarstyti šį klausimą ir dėl jo pasisakyti.

 

Informavimo ir konsultavimo procedūrų užtikrinimas

 

Praktikoje dažnos situacijos, kai darbdaviai nevykdo informavimo ir konsultavimo procedūrų arba jas vykdo formaliai, iš tiesų nesigilindami į darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų (pvz. profesinių sąjungų) pastabas ir pasiūlymus bei nesiekdami ieškoti kompromisų, derinti šalių valios. NPPSS nuomone, tokia situacija yra ydinga, todėl siūloma atitinkamai pakeisti ir papildyti DK nuostatas, numatant kelis esminius konsultavimo procedūros aspektus/reikalavimus:

 

  • Papildyti konsultavimo apibrėžtį, aiškiai įtvirtinant, kad pagrindinis konsultavimo tikslas yra suderinti šalių valią ir siekti abi šalis tenkinančio sprendimo;

 

  • Papildyti DK straipsnį, įtvirtinant darbdavio pareigą apsvarstyti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pateiktus pasiūlymus;

 

  • DK numatyti pasekmes, kurios taikomis, kai darbdavys konsultavimo procedūrą vykdo formaliai, t. y. neatsižvelgia į darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pateiktus siūlymus ir akivaizdžiai nesiekia abiem šalims priimtino sprendimo.

 

Darbdavio atsakomybė už nepagrįstą darbo ginčų inicijavimą

 

Praktikoje gana dažnos situacijos, kai darbdavys, siekdamas atidėti tam tikrų savo įsipareigojimų vykdymą (pvz. dėl darbo užmokesčio dalies išmokėjimo, apmokėjimo už viršvalandinius darbus ar įprastą darbų mastą viršijantį darbą), akivaizdžiai nepagrįstai ir nesąžiningai atsisako patenkinti darbuotojo reikalavimus. Tokiu atveju darbuotojas, siekiantis apginti pažeistą savo teisę ar teisėtą interesą, yra priverstas inicijuoti darbo ginčą. Ypatingai tai pastebėtina tais atvejais, kai didelė grupė darbuotojų susiduria su identišku jų teisės pažeidimu. Nors yra aiškiai suformuota teismų praktika, tačiau darbdavys, gavęs pagrįstą atskiro darbuotojo pretenziją, neretai atsisako ją tenkinti (netiesiogiai pasiūlo kreiptis į teismą), o darbuotojas inicijuoja individualų ginčą.

 

Atsižvelgdami į skandinavų patirtį šioje srityje, siūlome nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų nustatyta darbdavio atsakomybė už nepagrįstą ir nesąžiningą darbo ginčų inicijavimą (atsisakymą tenkinti pagrįstas darbuotojų pretenzijas). Siūlome nustatyti darbdavio atsakomybę darbo ginčuose pralaimėjus darbo ginčą, kuri apimtų šias sankcijas: sumokėti žyminį mokestį valstybei net jei darbuotojas, kuris kreipėsi į teismą, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio arba jis buvo sumažintas; nustatyti principą, kad darbdavys privalo kompensuoti visas darbuotojo turėtas bylinėjimosi išlaidas; c) nustatyti ekonomines sankcijas (baudas) darbdaviui.

 

LR Konstitucijoje įtvirtintas vienas iš asociacijų laisvės sudedamųjų dalių – darbuotojų teisė, ginant savo ekonominius ir socialinius interesus, streikuoti. DK. numatyta, kad streikuoti draudžiama greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbuotojams ir kitiems darbuotojams, kurių teisę streikuoti riboja įstatymai. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ši teisė draudžiama kai kurioms valstybės tarnautojų grupėms, tarp jų statutiniams valstybės tarnautojams . NPPSS nuomone, šios teisės ribojimas kai kurioms darbuotojų kategorijoms pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą bei sudaro diskriminacinę situaciją socialinės padėties pagrindu. Be to, kitose Europos sąjungos valstybėse narėse (pvz. Suomijoje, Švedijoje) statutiniams valstybės tarnautojams yra leidžiama streikuoti, jei streiko metu užtikrinamas minimalus paslaugų gyventojams teikimas. Todėl siūlytina tokios praktikos laikytis ir Lietuvoje.

 

 NPPSS informacija

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?