Pagalba
Ilgalaikis stresas darbe: ką privalo žinoti darbuotojai
2017-10-30

Nepaisant to, kad daugelis viešojo ir privataus sektoriaus įmonių ir įstaigų pabrėžia darbuotojų svarbą, jų įtraukimą į veiklos procesus, pavaldinių arba bendradarbių puolimas, terorizavimas, dar vadinamas mobingu, - vis dar opi problema. Negrįžtamą neigiamą poveikį sveikatai turintis ilgalaikis stresas darbe dažną priveda prie priklausomybės alkoholiui ar kitoms psichotropinėms medžiagoms ar net savižudybės.

 

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Vladimir Banel teigia, kad statutiniai pareigūnai, neištvėrę darbe patiriamo streso, dažnai kreipiasi pagalbos į profesines sąjungas.  Pareigūnų atstovai ragina netylėti, savo problemomis dalintis su specialistais ir ieškoti sprendimų.

 

Mobingu siekiama sumenkinti savivertę ir palaužti

 

Jolita Vveinhardt, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Vadybos katedros profesorė teigia, kad mobingas yra darbuotojo ar darbuotojos puolimas, terorizavimas. Anot profesorės, nuo „įprastų” patyčių jis skiriasi tuo, kad gali pasireikšti skirtingomis formomis.

 

- Tai gali būti atvirai grubios formos, tokios kaip grasinimai, gąsdinimai, viešas pažeminimas, rėkimas, pašaipios replikos, daiktų sugadinimas, fizinis smurtas ir pan.

 

- Gali būti ir rafinuotesnės formos, kurių atveju sunku užfiksuoti darbo drausmės, etikos pažeidimus. Pavyzdžiui, tylus ignoravimas, dviprasmiškos užuominos, iš pažiūros „nekaltos” apkalbos, kurios menkina asmens orumą ar jo, kaip darbuotojo, reputaciją kitų akyse. Gali būti išprovokuojamos audringos aukos reakcijos taip tarsi parodant „žiūrėkite, koks jis nestabilus“. Vadovai gali nuolatos kritikuoti, pabrėžti klaidas, sukurti situacijas, kai darbuotojas negali kvalifikuotai atlikti užduočių, menkinti pasiekimus, tendencingai juos nutylėti, „vogti“ nuopelnus ar piktybiškai skirti pavojingas, kompetencijos neatitinkančias užduotis ir pan.

 

„Tokių veiksmų tikslas - menkinti žmogaus savivertę, orumą, pasitikėjimą savo jėgomis, jaustis nesaugiam dėl sveikatos, darbo vietos, palaužtam, negalinčiam pasipriešinti ir pan. Todėl visuomet reikia vertinti bendradarbių ar vadovų visumą per tam tikrą laiką, ir tai, kaip terorizuojamas žmogus jaučiasi.

 

Paprastai toks terorizavimas vyksta sistemingai. Pagal klasikinį apibrėžimą, užpuolimai vyksta bent kartą per savaitę ir ilgą laiką - kelis mėnesius, kai jau pasireiškia poveikis psichinei ir fizinei sveikatai. Kad ir kaip būtų kiekvienas atvejis yra individualus ir turi būti sprendžiamas vos tik pastebimas negatyvus bendradarbių elgesys. Apskritai organizacijos privalo sukurti tokią aplinką, kurioje piktybiškas bendradarbių elgesys net negalėtų pasireikšti”, - teigia J. Vveinhardt.

 

Net ir vienas mobingo atvejis organizacijoje – blogas ženklas

 

J. Vveinhardt, konsultuojanti asmenis, patiriančius mobingą, sako, kad net ir vienas mobingo atvejis bet kurioje organizacijoje ar įstaigoje jau yra daug. Tai parodo, kad jau yra kažkas negerai.

 

„Ne veltui sakoma, kad žuvis pūva nuo galvos. Destruktyvių konfliktų priežastimi dažnai tampa vadovo asmeninės savybės ir vadybinė kompetencija. Jei vadovu tampama ne dėl aukštos kompetencijos – lauk bėdos ir darbuotojų tarpusavio ar vadovo bei valdinių santykiuose.

 

Didesnę riziką kelia ir darbo specifika, pavyzdžiui, dažnesni santykiai su klientais, pavojingos darbo sąlygos, ilgos darbo valandos, sudėtingos užduotys. Prisideda ir reformos, krizės, tai kelia įtampą ir baimes dėl atlyginimo dydžio, darbo vietos.

 

Tampame jautresni, drąsesni ir sugebame atskirti deramą elgesį nuo netoleruotino ir tiksliau įvardyti piktžaizdes, todėl didėjant visuomenės išprusimui žmogaus teisių srityje vis dažniau girdėsime apie nederamo elgesio atvejus”, - vardija VDU profesorė.

 

Kokią įtaką mobingas gali padaryti žmogaus sveikatai

 

Psichologinis spaudimas darbe, anot Valstybės sienos apsaugos tarnybos Štabo Personalo valdybos Psichologų skyriaus vedėja Virginija Veličkaitė-Kurtanidzes, kenkia tiek psichinei, tiek fizinei žmogaus sveikatai. Darbuotojai (vienodai dažnai tiek vyrai, tiek moterys), patiriantys mobingą, skundžiasi depresiniais ir nerimo sutrikimais, apetito ir miego sutrikimais. Gali kilti problemų širdies – kraujagyslių, virškinimo bei kvėpavimo sistemų organų veikloje, paūmėti odos ligos. Dėl patiriamo mobingo gali atsirasti  įvairios fobijos, panikos sutrikimai ar išsivystyti priklausomybės.

 

Vienas iš esminių aspektų, leidžiančių atskirti mobingo sukeltus sveikatos sutrikimus nuo kitų sveikatos sutrikimų – žmonių, patiriančių mobingą, psichinė ir fizinė sveikata pagerėja savaitgaliais ir atostogų dienomis, o prieš grįžtant į darbą smarkiai pablogėja.

 

„Patiriant mobingą, visų pirma, yra prarandami asmeniniai resursai – pasitikėjimas savimi, prisitaikymo prie aplinkos galimybės, emocijų kontrolė ir socialinis palaikymas. Pirmiausia atsiranda tokie sveikatos sutrikimai kaip padidėjęs dirglumas, galvos skausmai, apatija, dėmesio koncentracijos problemos – visa tai sutrikdo žmogaus profesinę veiklą.

 

Susidaro uždaras ratas: kuo labiau asmuo puolamas, tuo daugiau įtampos jaučia ir nesulaukdamas palaikymo iš kitų atsiriboja, jaučiasi bejėgis kažką pakeisti, tampa jautrus ir irzlus, sunkiau bendrauja, bijodamas suklysti, abejodamas tiek kitų nuoširdumu, tiek savo paties kompetencija, sunkiau priima sprendimus, bet kokią kritiką ar papildomų užduočių skyrimą vertina kaip bandymą su juo susidoroti. Situacijai nesikeičiant, gali vystytis įvairūs psichosomatiniai ir psichikos sutrikimai“, - vardija VSAT Štabo Personalo valdybos Psichologų skyriaus vedėja.

 

VDU profesorė J. Vveinhardt teigia, kad klasikinė klaida - galvoti, kad reikia pakentėti ir problema kaip nors išsispręs arba tikėtis, kad susidorosiu vienas pats.

 

„Tuščios iliuzijos. Net jeigu terorizuoja ne vadovas, o kuris nors bendradarbis, paprastai jis neveikia vienas. Tokie žmonės dažnai būna puikūs manipuliatoriai, sugeba sutelkti bendradarbius ir nuteikti vadovus, sukurti iliuziją, kad jie valdo situaciją.

 

Kuo procesas ilgiau tęsiasi, tuo labiau senka jėgos, aplinka atrodo grėsmingesnė, sunkiau objektyviai vertinti situaciją ir adekvačiai reaguoti. Ilgai terorizuojamas žmogus ima kaltinti pats save ar matyti grėsmes netgi ten, kur jų realiai nėra. Mobingas tuo ir ypatingas, kad auka įbauginama, palaužiama psichologiškai, priverčiama jaustis bejėgė. Pagaliau, ne visi žmonės moka kaip ginti save, žino savo teises”, - teigia J. Vveinhardt.

 

Klasikinis reiškinys: patiriu psichologinį spaudimą darbe, bet bijau kreiptis pagalbos

 

„Pasakyti, kad mūsų įstaigoje nėra konfliktų būtų naivu. Žinoma, jų yra, bet mes, kaip ir kiekviena organizacija, stengiamės daryti, ką galime, kad konfliktai neperaugtų į destruktyvius konfliktus, o tuo labiau į psichologinį spaudimą darbe. VSAT nekaupia statistinių duomenų, kiek darbuotojų per metus kreipiasi į tarnybos vadą dėl konfliktų, nesutarimų darbe. Kai kurie konfliktai, matyt, taip ir lieka tik konflikto kilimo vietose nepasiekdami aukštesnių vadovų“, - komentuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla.

 

Paklaustas, ką daryti pareigūnui, jei jis patiria mobingą, R. Požėla ragina nebijoti ir ieškoti išeičių. „Jei niekur nesikreipsite dėl patiriamo mobingo, apie Jūsų situaciją darbe niekas nesužinos. Jei psichologinis spaudimas tampa akivaizdus, ramiai pakalbėkite apie tai su savo vadovu. Ankstyvas vadovų įsitraukimas padeda užkirsti kelią psichologinio spaudimo didėjimui, ypatingai tuomet, kai vadovai aiškiai pabrėžia, koks elgesys įstaigoje netoleruojamas.

 

Taip pat patarčiau pildyti detalų dienoraštį, kuriame nurodytumėte, kada, iš ko ir kokių neetiškų veiksmų sulaukėte, o tuomet turėtumėte įrodymų kreipdamiesi pagalbos. Taip pat nepamirškite išlaikyti savitvardos, pasirūpinti savimi, skirkite daugiau dėmesio atliekamam darbui, kad išvengtumėte bereikalingų klaidų.“ – patarimais dalijasi VSAT vadas.

 

„Darbe praleidžiame didžiausią ir gražiausią savo gyvenimo laiko dalį. Žinoma, darbe nestinga ir trinties. Variklis sudegtų, jei jam pritrūktų tepalo. Tepalas – mūsų nusistatymas kurti sveiką darbinę atmosferą, blogas emocijas, nuotaiką, replikas, įtampą keisti į konstruktyvius santykius. Kai kur tai pavyksta greičiau, kai kur lėčiau. Kad ir kaip būtų kiekvienas įkoptas kalnas, kiekviena laimėta santykių krizė papildo mūsų vidinį pasaulį.  Linkiu nepasiduoti pagundai tyčiotis, naudotis kitais žmonėmis, niekinti, apkalbinėti – tai vagia mūsų sielos akių spindesį“, - ragina policijos kapelionas Algirdas Toliatas.

 

Jei patiriate patyčias, psichologinį spaudimą, mobingą darbo vietoje, specialistai rekomenduoja nedelsiant kreiptis į darbo teisės, mobingo specialistus, profesines sąjungas. Kartu reikėtų ieškoti paramos bendradarbių, šeimos narių, draugų tarpe, kreiptis psichologinės pagalbos.

 

Pirmąją streso darbe straipsnio dalį skaitykite čia: Psichologinis spaudimas darbo vietoje - dažnas ir statutinių pareigūnų tarpe