Pagalba
Kaip Kauno AVPK tampo pareigūnų nervus
2017-02-23

Lietuvos policijos profesinė sąjunga (LPPS) teigia, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo praktika Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate dažnai paremta ne objektyviomis aplinkybėmis. Be to, patikrinimai kelia įtampą ir griauna mikroklimatą.

 

Tai dar kartą patvirtino praėjusių metų pabaigoje atliktas tarnybinis patikrinimas Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo vyresniosios specialistės atžvilgiu, laikinai vykdžiusios tarnybos vadovo funkciją. Tyrimą atlikę Vidaus tyrimo skyriaus pareigūnai konstatavo, kad minėta pareigūnė netinkamai vykdė vieną iš pareigybės aprašymo punktų , dėl to nuspręsta ją griežtai įspėti.

 

Pareigūnė tikrintojų buvo įspėta dėl to, kad  ji, eidama laikinosios vadovės  funkcijas, išleido daugiau nei du trečdalius skyriaus darbuotojų pietauti anksčiau ir negalėjo būti įsitikinusi, kad bus tinkamai vykdomi skyriaus uždaviniai ir funkcijos.

 

Skirta nuobauda, kurios net nėra Vidaus tarnybos statute

 

Po to, kai LPPS kreipėsi į Policijos departamentą, prašydama įvertinti atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą, sulaukta atsakymo, kad šis dokumentas (tarnybinio patikrinimo išvada) iš tiesų prasilenkia su teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis. Visų pirma, tarnybinio patikrinimo išvadoje būtina išdėstyti nustatytas aplinkybes, jas pagrindžiančius įrodymus ir, žinoma, pateikti teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą.

 

Tikrintojai nesilaikė tarnybinių patikrinimų tvarkos ir išvadoje konstatavo, jog pareigūnei skiriamas griežtas įspėjimas už netinkamą tarnybos funkcijų vykdymą, tačiau tokia nuobauda Statute nė nenumatyta. Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas Elanas Jablonskas Kauno AVPK viršininkui D. Žukauskui nurodė atkreipti į tai dėmesį ir ateityje vengti Statute nenumatytų poveikio priemonių formulavimo ir taikymo pavaldiems pareigūnams.

 

Imuniteto valdyba: vadovo sprendimai blogina mikroklimatą

 

Tiesa, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ne tik jau paminėtos pareigūnės atžvilgiu. Išvadoje priimtas sprendimas pradėti tarnybinį patikrinimą ir Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininko atžvilgiu dėl to, kad pablogėjus sveikatai jis išvyko į gydymo įstaigą, apie tai neinformavęs tiesioginio vadovo.  Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininkas iš tiesų sunegalavo, medikai skyrė ambulatorinį gydymą (išrašė nedarbingumo lapelį). Policijos departamento Imuniteto valdybos nuomone, tokiu pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas kelia pagrįstą pasipiktinimą ne tik konkrečiam pareigūnui, bet ir kitiems kolektyvo nariams.

 

Imuniteto valdyba konstatavo, kad tokie Kauno AVPK viršininko D. Žukausko sprendimai tik kelia įtampą ir blogina psichologinį mikroklimatą kolektyve, neigiamai veikia darbo rezultatus. 

 

Imuniteto valdyba pasiūlė Kauno AVPK viršininkui ištaisyti personalo posistemoje įvestus duomenis apie pareigūnės atžvilgiu atliktą tarnybinį patikrinimą nurodant, kad „Informacija nepasitvirtino, tarnybinis nusižengimas nepadarytas; skirti tarnybinę nuobaudą nėra pagrindo“. Taigi pareigūnai gali lengviau atsikvėpti, nes už nepadarytą pažeidimą jų, kaip pareigūnų, biografija nebus sutepta neigiamai įrašais.

 

Situacija paaštrėjo

 

LPPS vadovė Roma Katinienė teigia, kad toks Imuniteto valdybos sprendimas atstatė teisingumą, tačiau esančios įtampos nesumažino ir dar labiau paaštrino situaciją.

 

„Jau keli metai Kauno AVPK Kelių policijoje situacija yra įtempta, prastas mikroklimatas.  Egzistuojanti trintis tarp Kauno kelių policijos valdybos vadovų ir Kauno AVPK viršininko daro neigiamą įtaką darbuotojams. Kelių policijos kolektyvas tapo savotiškais vadovų santykių aiškinimosi įkaitais. Jau keli metai iš eilės valdyboje vyrauja „tradicija“ tarpusavyje bendrauti tarnybiniais pranešimais“, - pasakoja R. Katinienė.

 

Anot jos, ko gero, pirmą kartą policijos istorijoje buvo pasitelkta mediacija tam, kad valdybos viršininkui padėtų bendrauti su jam pavaldaus skyriaus viršininke, tačiau norimo rezultato nepasiekta.

 

„Eiliniai pareigūnai neatlaiko įtampos, didelių darbo krūvių, mobingo. Jie pradeda ieškoti kitos darbo vietos arba palieka tarnybą. Problemos įsisenėjusios, jų neišsprendė nei Kauno AVPK anksčiau vadovavęs dabartinis Lietuvos policijos vadovas Linas Pernavas, nei dabartinis vadovas D. Žukauskas. Objektyvumo dėlei reikėtų paminėti, kad įsisenėjusį konfliktą AVPK vadovui sunku išspręsti, kai į jį „kišasi“ aukštas pareigas užimantys PD pareigūnai. Susidaro įspūdis, kad policijos vadovybei yra naudinga tokia situacija Kauno AVPK kelių policijos valdyboje“, - sako R. Katinienė.

 

LPPS vadovė teigia, kad svarbu tai, kas bus toliau: ar nepagrįsti patikrinimai ir toliau bus kasdienė praktika Kauno AVPK. Profesinės sąjungos nuomone, situacija sudėtinga ir nesprendžiant šios problemos, eskaluojant konfliktą aukščiausiu lygmeniu bus dar blogiau. Norint surasti sprendimą visų pirma reikia turėti noro tai padaryti atsisakant asmeninių ambicijų, eliminuojant streso šaltinius, sureguliuojant darbo krūvį. Situacijai nesikeičiant, profesinė sąjunga naudosis pagrindiniu savo ginklu – viešumu ir sieks ginti darbuotojų teises.