Laimėtojai dažnai numatomi iš anksto

Pastaruoju metu į aukštesnes pareigas pretenduoja vis mažiau pareigūnų. „Pareigūnai nebetiki, kad atrankos vyksta skaidriai, nebepasitiki karjeros procesais valstybės sienos apsaugos sistemoje. Tokį nepasitikėjimą sustiprina realūs pavyzdžiai. Pavyzdžiui, atsilaisvinus pareigoms, į jas nėra organizuojama atranka, laikinai pareigas eiti paskiriamas vienasmeniškai vadovo parinktas pareigūnas. Vėliau jam apsipratus naujoje darbo vietoje, išsamiau susipažinus su būsimu darbu, organizuojama atranka, kurios metu bet kas gali pretenduoti į laisvas pareigas“, - pasakoja LPPPS tarybos pirmininkas Jevgenijus Amelinas.

Anot jo, pareigūnai nėra naivūs ir gerai supranta, kad asmuo, kelis mėnesius laikinai ėjęs pareigas, turi akivaizdų pranašumą prieš kitus asmenis, . Tuo tarpu  vadovas, suteikęs tokias pareigas, netiesiogiai nurodo tiek komisijos nariams, tiek kitiems pretendentams, ką jis nori matyti konkrečiose pareigose.

Pareigūnų atstovų pastebi, kad  realūs pretendentai tiesiog nebedalyvauja atrankose, nes nemato tame prasmės. „Pasitaiko atvejų, kai, neįvykus atrankai dėl to, kad joje dalyvauja tik vienas pretendentas, atranka organizuojama iš naujo. Antrą kartą atranka įvyksta ir tas vienintelis pretendentas yra paskiriamas į pareigas. Akivaizdu, kad sistema tampa uždara, asmenys parenkami ne pagal kvalifikaciją, o pagal neapibrėžtus kriterijus, vienasmenius vadovo sprendimus. Tokia situacija reikalauja neeilinio vadovybės dėmesio ir įsikišimo“, - įsitikinęs J. Amelinas.  

Atlygis nekyla perėjus į aukštesnes pareigas

LPPPS atstovai teigia, kad situacija su atrankomis tapo sudėtinga ir dėl to, kad pareigūnai, eidami į žymiai aukštesnes pareigas, paprastai ne iš karto gauna didesnį darbo užmokestį.

„Atrankos būdu perkeltam į aukštesnes pareigas pareigūnui yra nustatomas viena pakopa aukštesnis pareiginės algos koeficientas. Taigi aukštesnės pareigos nebevilioja vien pinigais, darbo užmokestis iš esmės tik ateities perspektyva.  Šioje situacijos labai svarbus administracijos elgesys ir požiūris į tokį reguliavimo pasikeitimą. Svarbu, kad pareigūnai suprastų, kaip ir kokiais būdais gali siekti karjeros“, - teigia J. Amelinas.

Siūlo inicijuoti pokyčius

Profesinė sąjunga siūlo inicijuoti pokyčius VSAT karjeros politikoje.

LPPPS atstovų teigimu, reikia keisti praktiką, kai į būsimas konkursines pareigas laikinai perkeliamas pavaduojantis pareigūnas. Pareigūnai paprastai tarnybą palieka ne tą pačią minutę, , todėl vos tik sužinojus apie pareigų atsilaisvinimą, nedelsiant turi būti rengiama atranka.  Taip, anot profesinės sąjungos, institucijos veikla bus sutrikdoma minimaliai ir per trumpą laiką atsiras naujas pareigūnas eiti atsilaisvinusias pareigas.,

„Tokiam pokyčiui būtinas formalus sprendimas – nurodymas ar atrankos tvarkos pakeitimas. Ne mažiau svarbūs ir neformalūs pokyčiai, karjeros politikos deklaravimas ir reikalavimas jos laikytis. VSAT vadovybė turėtų skatinti pareigūnus dalyvauti atrankose. Vidurinės grandies vadovai turėtų motyvuoti dalyvauti atrankose, siekti, kad atrankos vyktų skaidriai ir sąžiningai. Pareigūnai privalo pasitikėti karjeros sistema, žinoti, kad į aukštesnes pareigas atrenkami tik geriausi pretendentai“, - teigia LPPPS tarybos pirmininkas.  

Profesinė sąjunga įsitikinusi, kad VSAT vadovybė turėtų aktyviai komunikuoti tiek su eiliniais pareigūnais, tiek su rinktinių vadovais ar vidurinės grandies vadovais apie skaidrios karjeros svarbą vidaus tarnyboje, siekį skaidriai, išimtinai kvalifikacija ir dalykinėmis savybėmis pagrįstą VSAT pareigūnų korpusą. Skaidrus karjeros sistemos palaikymas gali ir, kai kuriais atvejais, turi būti numatytas vadovams formuojamose metinėse užduotyse, esant reikalui, nustatant ir formalius kriterijus, į šios užduoties vykdymą, anot LPPPS, būtina atsižvelgti įvertinant vadovų tarnybą kasmetinio vertinimo metu. 

LPPPS informacija