Kaip teigė profesinės sąjungos vadovas V. Laukys, galima pastebėti, kad VAAT siekia sutarimo su LAASDPS. „Pastaruoju metu bendradarbiavimas su ministerija akivaizdžiai strigo, tačiau šio pasitarimo metu mūsų nuomonė buvo išgirsta, atsižvelgta į mūsų siūlymus. Spėju, pernai gruodžio 18-ąją įvykusio susitikimo metu (apie šį susitikimą buvo rašyta) Aplinkos ministerijos atstovams išsakytos mūsų pastabos ir priekaištas, kad informacija apie reformas mums neteikiama, įtakos padarė“, - teigė V. Laukys.

Diskusijos pradžioje, kai buvo pristatyta VAAT struktūros schema, VAAT vadovas išreiškė norą pateikti struktūrą kartu su galutiniais etatais VAAT ir RAAD struktūriniuose padaliniuose, tame tarpe ir agentūrose. Profesinės sąjungos atstovai papriekaištavo, kad struktūrą galima svarstyti tik kartu su struktūrinių padalinių funkcijomis. Ne paslaptis, kad VAAT skyriams reikės papildomų etatų. Šiuo metu esančius 42 etatus, anot V. Eidikonio, po reformų turėtų papildyti dar 20-25 etatais. Pasak V. Laukio, profesinė sąjunga jau ne kartą yra išreiškusi nerimą, kad etatų migracija į centrines įstaigas turi liūdnokas pasekmes - etatai „išeina“, o funkcijos lieka. Nors ankstesniuose pokalbiuose aplinkos viceministras Algirdas Genevičius tikino, kad regionų darbuotojams – eiliniams inspektoriams – funkcijų kaip tik sumažės, V. Laukys tuo abejoja, nes, pasak jo, tai niekur nėra konkrečiai apibrėžta, o kol kas tėra tik žodžiai. Įvykusiame susitikime buvo sutarta, kad klausimas bus svarstomas, kai bus pateikta VAAT struktūra su struktūrinių padalinių funkcijomis.

Minėta schema, kaip ir žadėjo VAAT, jau yra pateikta profesinei sąjungai. „Turėsime nedaug laiko apsvarstyti šį projektą, nes sausio 21 d. vėl susitiksime su VAAT atstovais ir konkrečiau kalbėsime apie galimą struktūros keitimo schemą“, - sakė V. Laukys.

Pasak jo, siūloma schema bus pateikta AM iki sausio 26 d.

Dar vienas diskusijos aspektas - LAADSPS nepritaria, kad RAAD integravimo į VAAT metu būtų svarstomi ir agentūrų etatai. Logiška šioje situacijoje būtų susidėlioti funkcijas, kokie padaliniai ką darys. Tada būtina atlikti išsamią studiją - inspektorių darbo krūvio vertinimą, nustatyti optimalų  krūvį ar optimalų funkcijų paketą, pagal kurį galima būtų nustatyti inspektoriaus darbo krūvį. Tik po to galėtume objektyviai svarstyti, kas ir kiek dirba. Kol kas ministerija aiškios pozicijos dėl darbo krūvių atskiruose regionuose nėra pateikusi. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas neseniai tik viešai pasisakė, kad daugės eilinių inspektorių, tačiau kaip ir kas išsiaiškins ir pateiks aiškią viziją dėl darbo krūvių, taip ir nepaaiškino. Įdiegus profesinės sąjungos siūlomą sistemą neliktų vietos manipuliacijoms. Tada visi nuveikti darbai būtų įvertinti atitinkamu koeficientu ir apskaičiuotas realus inspektoriaus darbo krūvis. Kiekvienas inspektorius tada turėtų motyvaciją siekti rezultatų, nes visi nuveikti darbai, viršijantys optimalų vertinimą, suteiktų galimybę darbuotojams skatinti, o įstaigų vadovams būtų paprasčiau planuoti darbus pagal realius išteklius.

LAASDPS informacija