Pagalba
NPPSS: tik valstybės ginamas ir saugomas pareigūnas sugebės apginti žmogų
2018-09-14

Švedijos policininkų kasdienybė aštraus siužeto filmus primena gerokai labiau nei tai galima buvo įsivaizduoti. Šalyje, kurią Lietuvos pareigūnai dėl politikų ir visuomenės požiūrio į teisėsaugą nuo seno laikė ir tebelaiko kone etalonu, policijos pareigūnai ir net jų šeimų nariai vis dažniau susiduria su atvirais grasinimais, asmeninio turto niokojimu ar net kruvinu smurtu. Vilniuje viešėjusi Švedijos policijos profesinės sąjungos viena iš vadovių Anna Nellberg Denis Lietuvos kolegoms pasakojo, kad Helsinborge prie policijos nuovados buvo susprogdintas galingas sprogmuo, Vasteraso miestelyje naktį kulkomis suvarpyti policijos pareigūno namai, o ne vienas policininkas šioje šalyje tapo ginkluoto užpuolimo auka.

 

„Iš tiesų buvo netikėta išgirsti tokias naujienas iš valstybės, kurią mes ilgą laiką kone idealizavome. Tai verčia mus galvoti, ką turime daryti Lietuvoje, kad panašios situacijos nepasikartotų pas mus. Žinoma, Švedija ir toliau mums lieka sektinu pavyzdžiu, tačiau pareigūnų bendruomenė, įstaigų vadovai, politikai turi atkreipti dėmesį į svarbias detales ir padaryti namų darbus, kurie nesukurtų prielaidų policininkui likti vienam prieš nusikalstamą pasaulį. Teisėsaugos pareigūnas visuomenę apgins tik tuomet, jei pats jausis ginamas ir saugomas valstybės”, - sako Vladimir Banel, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas.

 

Vilniuje vykusioje organizacijos konferencijoje buvo priimta rezoliucija, apibrėžusi pagrindines NPPSS veiklos gaires ir svarbiausius darbus, kuriuos teisėsaugos labui privalo atlikti Lietuvos politikai.

 

Daugiausia dėmesio rezoliucijoje skiriama 2019 m. valstybės biudžetui ir papildomoms lėšoms, kurios kitais metais būtinos Vidaus tarnybos statuto įgyvendinimui ir pareigūnų darbo užmokesčio didinimui „Programos 1000” rėmuose. Anot pareigūnų, kol kas tam biudžete numatyta 6 mln eurų suma yra nepakankama ir turėtų būti padidinta dar bent 16 mln. eurų. NPPSS ekspertų vertinimu, Policijos departamentui papildomai reikėtų skirti apie 4,2 mln. eurų, Valstybės sienos apsaugos tarnybai - 5,2 mln. eurų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjo departamentui – 5,5 mln. eurų, o Viešojo saugumo tarnybai - 1,2 mln. eurų. 

 

NPPSS pirmininkas Vladimir Banel išskiria dvi svarbiausias 2019 m. teisėsaugos biudžeto projekto opas.

 

„Pirma, mes privalome kovoti už kuo didesnį teisėsaugos įstaigų finansavimą kitais metais. Tai vienintelis kelias į stiprią ir šiuolaikišką teisėsaugą, mūsų profesijų prestižo augimą, galiausiai, tinkamas viešojo saugumo paslaugas visiems Lietuvos žmonėms. Antra, labai svarbu, kad gauti pinigai didesnio darbo užmokesčio, užtarnautų priedų, aprūpinimo darbo priemonėmis, mokymų pavidalų pasiektų eilinius pareigūnus, o nenusėstų kažkur kitur. Šios dvi sritys ir bus mūsų svarbiausiomis veiklos kryptimis artimiausiu metu. Be šių lėšų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo užmokesčio kėlimo Programos 1000 įgyvendinimas iki 2020 metų yra neįmanomas”, - sako V. Banel. 

 

Be teisėsaugos finansavimo klausimų rezoliucijoje dar kalbama apie būtinus artimiausio laikotarpio darbus: bausmių vykdymo sistemos Lietuvoje reformą ir jos finansavimą (papildomo finansavimo poreikis darbo užmokesčiui yra maždaug 5 mln. eurų), realų statutinių pareigūnų saugos ir sveikatos tarnyboje priemonių įgyvendinimą, taip pat socialinės partnerystės, profesinių sąjungų derybinių galių ir galimybių dalyvauti teisėsaugos įstaigoms gyvybiškai svarbių sprendimų priėmime stiprinimą, pareigūnų socialinių garantijų (pensijų indeksavimą) didinimą.

 

„Visi žinome, su kokiais rimtais ekonominiais, socialiniais, politiniais iššūkiais, kylančiais tiek iš vidaus, tiek iš išorės, nuolat susiduria mūsų valstybė. Stipti teisėsauga yra viena iš svarbiausių jėgų, galinčių tuos iššūkius atremti. Jei Lietuva nori turėti modernią teisėsaugą, mūsų rezoliucijoje paminėti darbai privalo būti padaryti,”, - teigia NPPSS pirmininkas.

 

NPPSS rezoliucija bus siunčiama Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetams, Vyriausybei, Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijoms.