Kelionės detalėmis rūpinosi Europarlamentaro padėjėja Evelina Casais ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimų įstaigų profesinė sąjunga. Į kelionę vyko šios sąjungos organizuoto Protų mūšio 1-3 vietų nugalėtojai bei profesinės sąjungos aktyvistai.

Kelionė prasidėjo vėlyvą spalio 3-iosios vakarą. Naktis, praleista autobuse, nebuvo lengva, tačiau kaip ir paprastai būna, mažus sunkumus nustelbė stiprūs įspūdžiai. Pirmasis aplankytas miestas pakeliui į Strasbūrą – Praha – ne veltui vadinamas Europos kultūros lopšiu. Katedros, Karalių rūmai, Karolio tiltas, senamiesčio aikštės ir gatvės – visa pulsuoja istorija, kurią vaizdžiai perteikė gidas Vytautas, apipindamas tikromis, o gal kiek ir pagražintomis legendomis. Gavus gerą dozę žinių, buvo malonu stabtelėti Prahos senamiesčio gatvės kavinukėje ir tiesiog pajusti miesto dvasią.

Posakis „vokiška tvarka“– ne iš kelmo spirtas. Važiuodami pro autobuso langus grožėjomės kraštovaizdžiu, atrodė, tarsi kiekvienas žemės lopinėlis paliestas žmogaus rankų. Pažintis su Niurnbergo istorija prasidėjo XI a. pilyje. Pasivaikščiojimas po senamiestį, miesto istorijos pamoka ir pietūs restorane, kurio įkurtuvės minėtos prieš penkis šimtmečius - 1498-aisias... Susigundžiusieji paragauti žymiųjų Niurnbergo dešrelių  su raugintais kopūstais ir paskanauti vokiško alaus, nenusivylė. Vakarop aplankėme dar vieną Vokietijos miestelį – viduramžių dvasia persmelktą Rotenburgą prie Tauberio.  Tai istorija po atviru dangumi – pakanka neskubant eiti ir žavėtis.

Trečioji diena – pagaliau pasiektas kelionės tikslas Strasbūras, miestas rytų Prancūzijoje, Elzaso regiono sostinė. Dar vienas senamiestis, užburiantis didybe ir grožiu, apsuptas kanalų, su išsaugota architektūra, menančia šimtmečių istoriją, kurioje persipina prancūzų ir vokiečių kultūra. Išskirtinis gotikinio meno šedevras - Notre Damo katedra, pradėta statyti XI amžiuje ir pabaigta daugiau nei po dviejų šimtmečių. Lietuvos suradimas šv. Petro bažnyčioje, freskoje, nutapytoje prieš penkis šimtmečius, daugybė mažų jaukių suvenyrų parduotuvėlių, lauko kavinukių - jų aplenkti tiesiog negali. Čia pat matai ir kitą gyvenimo pusę – vienoje aikštėje susirinkusi grupė  jaunų žmonių atkreipia dėmesį keliamu triukšmu, netrukus jų stabtelėjimo vietoje lieka tik besimėtančios šiukšlės, o juos pačius sutinkame „išsibarsčiusius“ gatvėje ir kiek akiplėšiškai  prašančius praeivių išmaldos.

Po pažinties su senamiesčiu – kita ne mažiau jaudinanti pažintis su Europos parlamentu. Ekskursantų čia nestinga – sutinkame dar kelias grupes ne tik iš kitų šalių, bet ir iš Lietuvos. Kiekvienas Europos Parlamento narys per metus gali pasikviesti 110 svečių.

Apie darbą Europos Parlamente papasakojo pareigūnų grupę priėmęs Parlamento narys Petras Auštrevičius. Pirmiausia pareigūnus jis pasveikino su nesenai paminėta profesine švente. Parlamentaras pasidžiaugė, kad darbas yra įdomus, tačiau pripažino, jog vykti į Strasbūrą nėra labai malonu, mat kelionė yra pakankamai ilga ir varginanti.

Europos Parlamento rūmai – tai 220 tūkst. kvadratinių metrų pastatas, kuriame per mėnesį dirbama tik keturias dienas.  Kiekvieną mėnesį tūkstančiai žmonių, kurie dirba Briuselyje ir visoje Europos Sąjungoje, viską metę skuba į Strasbūrą ir čia praleidžia tas keturias dienas,  diskutuodami ir balsuodami dėl teisės aktų, ar prižiūrėdami, kad Europos Parlamento plenarinė sesija vyktų sklandžiai ir pagal planą.

Diskusijos su P. Auštrevičiumi metu buvo paliestos šių dienų aktualijos – Europai gresiančios problemos dėl milžiniško pabėgėlių srauto, Europos Sąjungos parama Lietuvai, pernelyg daug išplėstas viešasis sektorius mūsuose.

Ši diena buvo išskirtinė kolegai Gintarui Jančiauskui iš Elektrėnų, kuris tądien šventė savo 40-metų jubiliejų. Gimtadienio daina jam nuskambėjo Obernai miestelio šeimos vyninėje, vyndarystės tradicijas puoselėjančioje jau 50 metų. Čia vyko Elzaso regiono vynų degustacija.

Pakeliui į viešbutį Kolmaro mieste, užsukome į žavų Riguewihr miestelį. Žibintų apšviestos gatvelės, senieji miesto vartai, namų grandinės - kadaise amatininkų dirbtuvės pirmajame aukšte ir gyvenamieji būstai antrajame – kūrė ypatingą nuotaiką ir išties buvo galima pasijusti lyg patekus į pasakų šalį.

Trumpas poilsis ir vėl į kelionę – jau link namų. Pakeliui dar užsukome į Saksonijos žemės sostinę Dresdeną, vagojamą  Elbės – vieno pagrindinių Europos vandens kelių. Vakarėjantis, lietuje skendintis Dresdenas neprarado  savo žavesio ir didingumo.

Grupelė kolegų atsitiktinai pastebėjo, jog vyksta tradicinė Vokietijos šventė „Octoberfest“, tad pasirinkę pažintį su vokiečių tradicijomis, taip pat neapsiriko. Sugrįžę iš  Alaus šventės tvirtino, kad pora valandų, praleistų tarp nacionaliniais drabužiais pasipuošusių švenčiančių vokiečių, dar labiau sustiprino įspūdžius ir tarsi vainikavo visą kelionę

Grupė susibičiuliavusių keliautojų su dideliu bagažu šviežių įspūdžių ir naujų idėjų po 16 valandų kelionės per Lenkiją, pasiekė namus.

Įspūdžiais pasidalino Asta Krogertienė iš Ukmergės rajono Policijos komisariato