Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) ragina šalies Vyriausybę ir Seimą nepasiduoti pagundoms stabdyti ir taip sunkiai įsibėgėjančią Lietuvos teisėtvarkos sistemos pažangą. Tokį nerimą susivienijimo atstovams kelia vis dažniau girdimos valdančiųjų kalbos apie tai, jog teisėsaugos reformai būtinų finansinių išteklių tiesiog nėra. 

NPPSS vadovas Vladimir Banel sako, kad „daina“ apie tai, kad teisėsaugai nėra pinigų, yra ne nauja – ji nuolat skambėjo iš visų valdžioje esančių politikų lūpų. 

„Tiesa, su naująja valdžia – Seimu ir Vyriausybe – vis dar siejame nemažas viltis. Vien jau todėl, kad čia yra nemažai teisėsaugoje dirbusių ir šią sritį tikrai gerai išmanančių žmonių. Be to, per rinkimus girdėjome pažadų, kad teisėsauga neliks nemylimos podukros vietoje. Tačiau kol kas sprendimai, susiję su teisėsaugos finansavimu, šioje Seimo sesijoje stringa. Neseniai sulaukėme oficialios Finansų ministerijos pozicijos, kad realių finansinių galimybių net ir minimaliai didinti teisėsaugos finansavimą nėra“, - sako NPPSS vadovas. 

Anot jo, „Programa 1000“ yra visos teisėsaugos reformos, pokyčių stuburas, o jos įgyvendinimas pagaliau leistų sukurti motyvuotą, efektyvią ir veiksmingą teisėsaugą.

„2015 metais priimtas Vidaus tarnybos statutas yra teisinis teisėsaugos reformos pamatas. Buvo priimti sprendimai ir sukurtos prielaidos tam, kad 2020 metais žemiausios grandies teisėsaugos pareigūno darbo užmokestis pasiektų tūkstantį eurų. Taip kaip, pavyzdžiui, yra Estijoje. Taip pat buvo parengtas planas kaip pareigūno darbo užmokestis turi didėti kasmet, kad tas tūkstantis eurų 2020 metais taptų realybė. Tačiau prieš kelis mėnesius sulaukėme žinios, kad kitais metais 1,5 koeficientu turėjęs didėti pareigūnų darbo užmokestis bus didinamas beveik dvigubai mažiau - 0,8 koeficientu“, - teigia V. Banel. 

Didinant pareigūnų darbo užmokestį 1,5 koeficientu, jis didėtų maždaug 190 eurų per mėnesį, o jei būtų taikomas 0,8 koeficientas - 104 eurais per mėnesį.

Vidaus reikalų ministerija buvo pateikusi skaičiavimus, jog tam, kad žemiausios grandies teisėsaugininkų darbo užmokestis po trijų metų siektų tūkstantį eurų, valstybei per trejus metus papildomai reikėtų rasti daugiau nei 300 mln. eurų. Mažinant koeficientą, kuriuo planuojama didinti pareigūnų atlyginimą, ši suma mažėja iki 100 mln. eurų. Tačiau ekselio lentelėse paskendusi Finansų ministerijos vadovybė jau prakalbo, kad ir tokia našta valstybei yra per didelė.

„Suprantama, tai nemaži pinigai. Tačiau ar valstybės piliečių saugumas nėra tiek vertas? Juolab, kad tai tam tikra prasme yra investicija. Niekas nedrįs neigti, kad motyvuota ir efektyvi teisėsauga yra vienas efektyviausių būdų mažinti šešėlinės ekonomikos mastą. Kas, savo ruožtu, reikš ir didesnes įplaukas į biudžetą ir papildomus finansus kitoms sritims: švietimui, sveikatos ir socialinei apsaugai.

Visų pirma, bet kokie esamų susitarimų ir planų keitimai turi būti suderinti ir su socialiniais partneriais. To šį kartą nebuvo. Politikams galiu aiškiai pasakyti, kad mes nesutiksime su tokiais planais stabdyti teisėsaugos pažangą ir visais įmanomais būdais kovosime už pareigūno teisę gauti normalų darbo užmokestį už atsakingą ir rizikingą darbą“, - baigia V. Banel.