Pagalba
Pareigūnai: teisėtvarką stiprina ne proginis politikų rūpestis, o realūs darbai
2016-09-20

Įrankiai yra, trūksta finansavimo

Pareigūnų teigimu, šalies politikai ima rodyti susidomėjimą Lietuvos policija ar teisėtvarka bendrąja prasme tik po rezonansinių įvykių. Vėliau gana greitai juos pamiršta.
„Toks vienkartinis domėjimasis pareigūnų problemomis nepadeda spręsti įsišaknijusių problemų ar išvengti tragedijų, tokių kaip Telšių rajone, kuomet tarnybos metu žuvo pareigūnas. Pernai buvo priimtas Vidaus tarnybos statutas, tačiau įstatymas pats savaime bėdų nesprendžia. Tai tik įrankis, kurio dėka pareigūnams galima mokėti didesnį darbo užmokestį, juos tinkamai aprūpinti. Tačiau viskas turi būti padengta realiu finansavimu“, - teigia NPPSS vadovas Vladimir Banel.

2016 m. valstybės biudžete lėšų teisėtvarkai buvo skirta gerokai mažiau lyginant su numatytu minimaliu sistemos poreikiu. Pareigūnai baiminasi, kad tokia situacija gali pasikartoti ir svarstant kitų metų biudžetą. 

„Premjeras ir Finansų ministerija vis dar nesuvokia, kad teisėtvarka ilgus metus veikė „išgyvenimo“ režimu, o tokioms sritims kaip pareigūnų rengimas, kvalifikacijos išlaikymas, aprūpinimas buvo skirta ypač mažai dėmesio. Politikai pareigūnų problemomis turėtų rūpintis nuolat ir nuosekliai, o ne priešokomis, įvykus rezonansiniam įvykiui“, - teigia V. Banel.

Realus lėšų poreikis neaiškus

NPPSS atstovų teigimu, prieš šalies biudžeto svarstymus centrinės vidaus reikalų įstaigos ir pati Vidaus reikalų ministerija veikia nenuosekliaiir kitų metų biudžetą planuoja remiantisnetinkamais metodais.

„Ministerija ir jai pavaldžios įstaigosteikdamos informaciją apie lėšų poreikįSeimui, Seimo komitetams ir Seimo nariams paprastai nurodo minimalų ir maksimalų lėšų poreikį. Paradoksalu, tačiau realiaiskiriami asignavimai paprastai būna dar mažesni nei minimalūs. Tokiu būdu atsiranda galimybė ignoruoti realius teisėtvarkosfinansavimo poreikius. Sukuriamas klaidingas įspūdis, kad, patenkinus minimalius poreikius, teisėtvarkanenukentės ir užtikrins reikiamas funkcijas“, - stebisi NPPSS vadovas Vladimir Banel.

Anot jo, ilgalaikis „minimalaus finansavimo“ praktikos taikymas parodė, kad pareigūnai praranda kvalifikaciją, jų įgūdžiai neatnaujinami, neugdomi,  pareigūnų rengimui skiriama labai  mažai dėmesio, lėšų ir tarnybos laiko.

„Manau, kad tokie sprendimai yra viena iš priežasčių, dėl kuriųdažniau sulaukiame rezonansinių įvykių. Vidaus reikalų ministerija ir jai priklausančios įstaigos turėtų aiškiai įvardinti realų lėšų poreikį, nurodant tikslias sumas“, - teigia NPPSS vadovas.

Prioritetinės teisėtvarkos sistemos sritys, pasak NPPSS atstovų, yra pareigūnų sauga ir sveikata, pakankamas pareigūnų skaičius su konkurencingu atlygiu, „Programos 1000“ įgyvendinimas, mokymai, skirti kvalifikacijos kėlimui, ir aprūpinimas darbui reikiamomis priemonėmis.

NPPSS informacija