Pagalba
Pareigūnas atsiliepė į ministro raginimą netylėti
2017-05-10

Po Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento dalies vadovybės nušalinimo vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas savo „Facebook“ paskyroje ragino pareigūnus netylėti. Jo teigimu, joks piktnaudžiavimas ir spaudimas nebus toleruojami.

 

Audrius Apulskis, Lietuvos policijos profesinės sąjungos tarybos narys, tikėdamasis ministro reakcijos, pateikė savo komentarą:

 

Sveikintina, kad atsakomybė taikoma ir aukštiems vadams.

 

Abejonių kelią dvigubų standartų taikymas. Kai paprastas pareigūnas „paslysta“, jis kaip tas šuo iš kepyklos išmetamas į gatvę. Aukštiems vadams leidžiama oriai išeiti patiems.

 

Klausimas tik kaip bus užtikrinta galima tarnybinė nuobauda „atleidimas iš vidaus tarnybos neigiamais motyvais už pareigūno vardo pažeminimą“?

 

Vertinant kokrečią PAGD situaciją ir lyginant ją su padėtimi policijoje, galiu pasakyti tik tiek, kad policijoje tokio akivaizdžių dalykų neliko įsikūrus imuniteto padaliniams. Kad ir kaip būtų vadovų piktnaudžiavimai niekur nedingo. Gal vertėtų sakyti dar kitaip – piktnaudžiavimas pakilo į aukštesnį lygį.

 

O kalbu aš apie mobingą. Tai – tikslinis, sisteminis ir ilgą laiką besikartojantis kolegų elgesys darbovietėse, kuriuo siekiama pažeminti, apjuokti kitą kolegą, sumenkinti jo vertę, eliminuoti iš sistemos ar atskirti darbuotoją nuo bendradarbių. Aišku sakysite, kad ikiteisminiam tyrimui ar tarnybiniam patikrinimui pradėti veikiausiai pritrūks akivaizdžių grubių pažeidimų. Kai kurie vadovai būtent tuo ir naudojasi.

 

„Daug matantis“ ir savo nuomonę turintis pareigūnas „pristabdo“ savo karjerą: nepraeina atrankų, metinių vertinimų metu įvertinamas prastai, „stringa“ teikimai paskatinimams ar apdovanojimams. Po pareigūno, kuris siekia teisingumo, kreipimosi į teismą vadovybė skundžia teismo sprendimus, vilkina procesus (nepaisant to, kad teismų praktika – aiškiai suformuota). Be kita ko, vadovas kiršina pareigūnų bendruomenę iš vidaus, kiekvieną iniciatyvą ar problemos kėlimą „išverčia“ į kitą pusę (taip, kad kalčiausias liktų pats pareigūnas).

 

Kalbėkime konkrečiais pavyzdžiais.

 

Profesinės sąjungos vardu policijos generalinio komisaro pavaduotojui (tuometiniam D. Malaškevičiui) raštu pateikiau siūlymą atsisakyti planuojamos areštinės statymo darbų. Mano nuomone, Telšių AVPK statyti areštinę – netikslinga, nes, pasikeitus ATPK į ANK nebeliks arešto, sumažės krūvis, o visos apskrities mastu areštinės funkcijas galės vykdyti Mažeikių areštinė. Atsisakius areštinės būtų sutaupyta 1-1.5 mln. eurų valstybės lėšų.

 

Policijos taryba siūlymui pritarė ir nusprendė, kad naujos areštinės statybos – netikslingos. Telšių AVPK vadovybė per visus susirinkimus porino, kad iš visų darbuotojų aš atėmiau naują sporto salę. Neva pagal projektą ji būtų buvusi prie areštinės.

 

Tokių ir panašių „kuriozų“ – šimtai. Klausiate, kaip visa tai įrodyti? Atlikti išsamų įstaigos psichologinį klimatą. Tiesa, Vidaus reikalų ministerija dar prieš pusmetį raštu įsipareigojo Telšių AVPK  atlikti psichologinį klimatą, tačiau tai iki šiol nepadaryta. Žmonės ir toliau vaikšto streso sukaustytais veidais ir kenčia vadovo savivalę.

 

Džiaugiuosi, kad jau pusmetį tarnauju Klaipėdos AVPK. Atrodo, iš naujo pamilau savo policijos pareigūno profesiją. Laukiu, kada galėsiu eiti į darbą. Iki tol buvo krūva vaistų, ligos, sukeltos streso ir svajonės apie tarnybos pabaigą. Gaila man dabar Telšių AVPK kolegų.

 

Dažnai klausiu, - nejaugi senosios kartos vadovai tokie nepakeičiami? Kas yra piktnaudžiavimas tarnyba? Ar tai akivaizdus ir grubus piktnaudžiavimas, kurį gali kvalifikuoti pirmo kurso teisės studentas? O gal užslėptas psichologinis spaudimas, sukeliantis kur kas skaudesnes pasekmes?

 

NPPSS komentaras

 

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimir Banel pareigūnui padėkojo už išsakytas problemas ir teigė, kad tokie atvejai tikrai ne vienetiniai. „Nuolatos kreipiamės į Policijos departamentą, Vidaus reikalų ministeriją dėl vieno ar kito komisariato vadovo veiksmų ir savivaliavimo.

 

Apie situaciją Telšiuose taip pat ne kartą informavome tiek departamentą, tiek ministeriją. Teikėme siūlymus po skaudaus įvykio, kuomet Tryškiuose tarnybos metu žuvo pareigūnas. Akivaizdu, kad policijos vadovybė ne negali, o nenori išspręsti Telšių AVPK problemų. Tuo tarpu Vidaus reikalų ministerija su ministru priešakyje kiekvieną situaciją turi vertinti nuosekliai ir visapusiškai. Jei keliamos problemos, turi imamasi ir operatyvių sprendimų. Viliamės, kad viešai išsakytas vidaus reikalų ministro raginimas netylėti nėra vien skambi frazė ir pareigūno išsakytos problemos neliks nepastebėtos“, - teigia V. Banel.