Idėją pakurstė vienas piešinys

I.Barauskienė šlove mielai dalijasi su Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto ketvirtakurse marijampoliete Milda Dudonyte. Jų keliai susikirto, kai Milda dar mokėsi Sūduvos gimnazijos priešpaskutinėje klasėje ir vieną savo piešinių pateikė Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos moksleivių piešinių konkursui. „Pamačiau Mildos nupieštą meškutį ir supratau, kad tai tas herojus, kuris galėtų padėti mokyti vaikus saugiai elgtis su ugnimi. Toks mielas, įtikinamas, paprastas - visų vaikystės draugas. Patiko autorės pasirinkta technika. Susiradau Mildą ir pakviečiau bendradarbiauti. Ilgai bendravome, aptarėme situacijas, į kurias mažas padauža meškiukas ir jo jaunesnė sesutė Morta gali papulti, jeigu žais su degtukais, žvakėmis, kurs laužus, ir kuo visa tai gali baigtis“, - pasakojo autorė. Taip gimė 13 žaismingų piešinių, kuriuos pareigūnė iš pradžių naudojo kalbėdamasi su mažaisiais, aiškindama, kaip jie turėtų elgtis, kad nekiltų gaisrų. „Kai pamačiau Mildos piešinius, nebuvo sunku juos į žodžių apsiaustą įvilkti“, - prisiminė pašnekovė.

Prieš kelerius metus medžiagą, su kuria dirbo I.Barauskienė, tobulinimosi kursuose pamatė Civilinės saugos mokymo centro darbuotojos ir ėmė įkalbinėti piešinukams sukurti tekstus ir išleisti knygelę. „Labai padėjo knygelės recenzentė Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Civilinės saugos mokymo centro viršininkė Renata Baniulienė“, - džiaugėsi kūrybingoji pareigūnė. R.Baniulienė negaili pagyrimų išradingajai kolegei. „I.Barauskienės idėja yra pirmoji kregždė. Nėra nė vieno vadovėlio, nė mažiausios knygutės, kuri paprastai ir suprantamai mokytų vaikus elgtis saugiai. Tam nereikia didelių tekstų, tik detalių, kurios užkabintų vaikus“, - sakė R.Baniulienė.

Ne slėpti ir drausti, o bandyti ir mokyti

Kodėl meškiukui davė vardą Joris? „Patiko, gerai rimuojasi. Gali vieną kitą Jorį ir auditorijoje sutikti“, - šypsosi knygelės autorė. Daug džiaugsmo vaikams būna, kai meškutis klasėje sutinka bendravardį. „Su vaikais mes atliekame praktines užduotis, atsinešu maketų į užsiėmimus. Vaikai mokosi, kaip žvakę uždegti, kaip ją užgesinti. Jie dalyvauja procese, aptaria meškiuko elgesį ir patys mokosi. Jeigu meškiukas elgiasi saugiai, jį pagiria, jei būna neatsargus - pabara. Ir svarbiausia - pamokina, ką daryti, kad neįvyktų nelaimė. Po kiekvienos situacijos knygelėje pateikiami klausimai - užduotys vaikams, kad jas apmąstytų, įsidėmėtų. Ta dalis galėtų padėti ir tėveliams pagerinti vaikų žinias“, - teigia knygelės autorė. Jos nuomone, svarbiausia yra ne slėpti, drausti, o mokyti elgtis saugiai.

Per nemenką darbo patirtį pareigūnė teigia patyrusi, kad visiems - vaikams, paaugliams, suaugusiesiems - labai trūksta saugos kultūros. „Manome, kad tai, kas atsitiko kitam, man nebūtinai nutiks. Suaugusieji nesuvokia, kad vaikus saugumo reikia mokyti savo pavyzdžiu“, - sako I.Barauskienė. Jos herojus Joris gali pagelbėti ne tik vaikus mokant saugaus elgesio. Šiek tiek kūrybos, ir Joris gali būti geras pagalbininkas lavinant kalbą, per skaičiavimo, piešimo pamokas.

„Mes esame pareigūnai, prevencininkai, kurių darbas - padaryti viską, kad nekiltų gaisrų. Žinios, kurias įgyjame vaikystėje, kurios ateina per jausmus, išlieka. Žodžiai ne visada ir ne visus vienodai paveikia. Dirbu su įvairaus amžiaus vaikais, ikimokyklinukais, profesinio rengimo centro auklėtiniais, vidurinės mokyklos mokiniais. Su vyresniais gali statistiką pasitelkti, vaizdų, nuotraukų, o jaunesni nori matyti, išgirsti, pajausti. Dirbant su mažamečiais, man labiausiai trūko vaizdinės medžiagos, todėl ir atsirado ši knygelė“, - sakė „Meškiuko Jorio nuotykių“ autorė.

Paprastai ir suprantamai

Knygelė išleista 1 tūkst. egzempliorių tiražu. Galima leidimą pakartoti, tik reikia lėšų rasti. Tokia vaizdinė medžiaga pritaikyta mažamečiams vaikams, bet amžiaus ribos nėra. Gal su Joriu kalbėtis jau norės ketverių metų vaikas, o gal tik trečiaklasis?

Kol kas šios spalvingos knygelės nerasime nė viename knygyne. Tūkstantis - labai mažai. Knygelės seikėjamos taupiai. Prekiauti negalima, nes jos išleistos iš tikslinių lėšų. Kad tokių ir panašių knygelių reikėtų daugiau, gal net kiekvienoje vaikų darželio grupėje, klasėje sutinka ir Marijampolės vaikų lopšelio-darželio „Nykštukas“ šešiamečių auklėtoja Virginija Pažėrienė. Ji parašė knygelės pratarmę ir parengė su savo auklėtiniais pamokėlę per knygelės pristatymą Marijampolėje, Beatričės Kleizaitės-Vasaris paveikslų galerijoje. „Kalba labai aiški, įsimenanti, situacijos paprastos, galinčios kilti kiekvieno mažo vaiko galvoje. Aš jiems knygelę skaitydavau prieš pietų miegą kaip pasaką. Išmoko net tie, kurie nemoka skaityti“, - pasakojo auklėtoja.

Originalų tekstą rasite čia: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/pareigunei_mokyti_vaikus_padeda_jos_herojus/,coments.1