Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
Pareigūnų patiriamas stresas darbe gresia rimtomis sveikatos bėdomis arba net savižudybe
2015-02-26

Belgijos, Olandijos, Čekijos, Ispanijos, Slovakijos policijos profesinių sąjungų atstovų teigimu, streso prevencijos atžvilgiu nevykdomos reikiamos priemonės, neatliekamas rizikos vertinimas, kartais ir pats darbuotojas nežino, su kokia psichosocialine rizika susiduria. Dažnai pasiteisinama sudėtingu įgyvendinimu ir tam reikalingų finansinių išteklių neturėjimu. Anot jų, varbu tirti kiekvienos  konkrečios šalies policijos pareigūnų darbo specifiką ir jų patiriamus streso šaltinius, nes  vienos šalies padarytas išvadas sunku tiesiogiai pritaikyti dėl socialinių, politinių ir kultūrinių aplinkos, vyraujančių tradicijų, gyventojų etninės sudėties, specifinio policijos vaidmens ir kt. skirtumų.

LPPS pirmininkė Roma Katinienė, dalindamasi Lietuvos patirtimi teigė, kad mūsų šalyje  vertinamos tik fizinės rizikos, bet nėra psichosocialinės rizikos vertinimo kriterijų ir metodikos, mažai analizuojamas profesinių ligų sąrašas, neišaiškinamos priežastys. "Streso prevencijos programos formalios  ir realiai nevykdomos, 600 pareigūnui tenka 1 psichologas, be to, nedirbama su pareigūnų šeimos nariais. Kaip bebūtų gaila, bet šiandien didžiausias streso šaltinis policijos įstaigose yra vadovai ir netinkamas vadovavimas".

Saugos ir sveikatos komiteto narės Agnės Greblikaitės nuomone, šiandien nemažas iššūkis  – saugos ir sveikatos komitetai, jų steigimas įstaigose, tinkamų žmonių parinkimas, mokymai ir aktyvi veikla. Viena iš veiklos krypčių galėtų būti bendradarbiavimas su Sveikatos priežiūros tarnyba analizuojant statistiką, kiek pareigūnų baigia tarnybą anksčiau laiko dėl psichosocialinių priežasčių, sudarant ligų, kuriomis dažniausiai serga pareigūnai, sąrašą  bei rengiant prevencines programas.

Patiriantys stresą darbe rizikuoja rimtomis sveikatos problemomis

Europoje darbo aplinka smarkiai pasikeitė, padidindama su darbu susijusį psichosocialinį krūvį. Padidėjęs darbo krūvis, netenkinančios darbo sąlygos, nevienodas, pamaininis darbo laikas, bendravimas su sudėtingais, agresyviais ir kartais net labai pavojingais „klientais“ – tik keli psichosocialinės rizikos pavyzdžiai, kurių pasekmės gali įtakoti tiek asmenį, tiek organizaciją, tiek ir pačią visuomenę.

Galimos pasekmės organizaciniu lygmeniu yra be visa kita našumo praradimas, bendradarbiavimo problemos, perdegimo sindromas, motyvacijos praradimas, nelaimingi atsitikimai, darbuotojų kaita. Galimos pasekmės individualiam darbuotojui – tai psichologinės problemos, stresas, nemiga, nerimas, emocinės  kontrolės praradimas, suvokimo sutrikimai, netikrumas, irzlumas, pyktis, baimė, kaltės jausmas, psichosomatiniai susirgimai, įvairios ligos (pvz., širdies, kraujagyslių ligos), produktyvumo, kokybės, motyvacijos praradimas.

Aneta Langrova, Policijos departamento psichologo padėjėja, iš Čekijos teigė, kas kasdienis stresas susijęs su konkrečiu įvykiu. „Beveik visada neigiamos emocijos susijusios su tam tikrais įvykiais, nelaimėmis, be to, svarbi ir visuomenės nuomonė, kur dažnai pareigūnai nevertinami, o pačių policininkų lūkesčiai nepatenkinami. Dar daugiau, pareigūnams darbe dažnai reikia greitai priimti spendimus, o, jei bus neteisingai nuspręsta, gali kilti tarnybinė atsakomybė. Dėl to policijos pareigūnai bijo priimti sprendimus, imtis iniciatyvos. Taip pat sunku vykti į nelaimės vietas, kur yra nužudyti žmonės, ypatingai vaikai. Praėjus sunkiai darbo dienai, blogos emocijos parnešamos į namus, čia gali kilti dar didesnės problemos. Pavyzdžiui, Čekijoje yra dirbama su pareigūnais, bandžiusiais nusižudyti, su jo šeimos nariais, tačiau tik tuomet, kai gauna nurodymą iš pareigūno tiesioginio viršininko.

Fabienne Scandella, ETUI atstovės teigimu, pareigūnai dėl savo darbo specifikos patiria daug streso. „Vieni pasirenka šį darbą, nes  reikia pragyvenimo šaltinio, kiti – iš pašaukimo, tačiau stresas pareigūno darbe yra neišvengiamas. Dažnas ateidamas dirbti policininku net nenumano, su kokia  psichosocialine rizika dirbant, bendraujant su bendradarbiais teks susidurti. Todėl labai svarbu turėti saugias darbo sąlygas, savitarpio supratimu ir pagarba paremtus darbo santykius su kolegomis, vadovais. Iškilus socialinėms, psichologinėms ir psichosocialinėms problemoms, jos (turi būti) būtų nedelsiant sprendžiamos.

Anot ekspertų, psichosocialinę riziką sukeliantys aspektai gali būti tokie:

a) Darbo intensyvumas, darbo laikas( pareigūnų darbo laikas  yra nenuspėjamas, dirba pamainomis)

b) Emocinė rizika( susiduria su agresyviais žmonėmis ir t.t.)

c) Asmeninės laisvės neturėjimas

d) Socialiniai veiksniai darbo vietoje

e) Vertybių konfliktas

f) Nesaugumo jausmas darbo vietoje

Tuo tarpu psichosocialinės rizikos veikia trims grupėms: individui (asmeniui), organizacijos lygmenyje ir nacionaliniame lygmenyje.

Pareigūnas, dažnai patiriantis stresą, vis sunkiau jį geba įveikti, tokiu būdu mažėja organizmo atsparumas (gali susirgti raumenų spazmų ligomis, kraujagyslių ir širdies ligomis, depresija, sutrikti miegas, atsirasti nerimas, baimė, išsekimas, emocinio perdegimo sindromas, ima piktnaudžiauti alkoholiu, narkotikais, vartoja raminamuosius vaistus, dėl ko galima nuotaikų kaita, motyvacijos, orientacijos  ir suvokimo sutrikimai). Dėl tokių pasekmių kenčia pats žmogus, kolegos, šeima, blogėja ir gyvenimo kokybė. Ypatingai didelės rizikos grupėje atsiduria iš tarnybos pasitraukę  pareigūnai.

Pareigūnai dažnai patiria potrauminio streso sindromą

Potrauminio streso sindromasyra emocinis sutrikimas, atsirandantis kaip reakcija į labai didelę psichinę ar fizinę traumą. Tai gali pasireikšti kaip viena iš galimų reakcijų į, pavyzdžiui, fizinį smurtą, autoavarijose žuvusiuosius, seksualinį užpuolimą, karą, visų rūšių katastrofas ir kitus įvykius, kuriuos patiria pareigūnai, tiriantys smurtinius nusikaltimus. Tokiose situacijose žmonės jaučia didelę įtampą, baimę. Dėl to gali išsivystyti potrauminio streso sindromas, kuriam būdingi  miego sutrikimai, nerimas, depresija, net savižudybių atvejai. Pastebėję tokius simptomus, artimieji ir kolegos privalo suteikti visokeriopą palaikymą, kreiptis į medikus, psichologą, kurie parinktų tinkamas gydymo priemones.

Potrauminio streso pasekme dažnai tampa ir savižudybė. Problemos kylančios darbe, parneštos į namus, sukelia dar didesnę įtampą, dažnai patys žmonės  nesupranta, kad patyrė potrauminį stresą, o kolegos, šeimos nariai nesupranta, kas vyksta. Dėl to pablogėja santykiai su šeimos nariais, kolegomis.

Darbdavys gali padėti darbutojui

Anot profesinių sąjungų atstovų, darbdavys privalo vengti  psichosocialinių rizikos veiksnių, vertinti rizikos veiksnius, kurių išvengti negalima, pagal galimybes priderinti darbą kiekvienam asmeniui, užtikrinti geras darbo sąlygas ir darbo santykius. Tam svarbu užtikrinti prevencines priemones, vykdyti mokymus streso valdymo temomis, organizuoti praktinius užsiėmimus, įvertinti psichosocialines rizikas, taikyti prevencines priemones.

Dažna policijos kolektyvų problemą – hierachinė sistema, konfliktinės situacijos. Vadovai siekia išlaikyti savo statusą, nori, kad darbuotojai neuždavinėtų papildomų klausimų, trūksta tarpusavio supratimo ir elementarios komunikacijos. Taip pat pareigūnai patiria priekabiavimą ar psichologinį smurtą  (mobingas - tikslinis, sisteminis, ilgesnį laiką pasikartojantis kolegų elgesys darbovietėse, kurio dažniausias tikslas – pažeminti, apjuokti kurį nors kolegą, sumažinti vertę, eliminuoti arba net atjungti darbuotoją nuo bendradarbių), atvejai,  dėl seksualinio priekabiavimo, kai diskriminuojamos moterys pareigūnės.

Konferencijos dalyviai baigdami dviejų dienų darbą, priėmė sprendimą siūlyti EUROCOP apibendrinti Europos Sąjungos šalių narių gerąją patirtį ir  parengti metodines rekomendacijas dėl psichosocialinių rizikų vertinimo ir prevencijos, taip pat imtis priemonių, kad būtų užtikrintas Europos sąjungos narių Europos direktyvų taikymą, siekiant vienodai laikytis teisės aktų dėl saugumo ir sveikatos darbe.

NPPSS informacija

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?