Pagalba
Pareigūnų profesinių sąjungų vadovai susitiko Seime
2018-04-18

Praėjusią savaitę, balandžio 12 dieną, Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (UGPS) Seime surengė skyrių pirmininkų ir valdybos posėdį. Susitikime dalyvavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Kęstutis Lukošius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pavaduotojas Tomas Tomilinas ir Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Dainius Gaižauskas.

 

UGPS aktyvas susirinkime išklausė Seimo narių pasisakymus, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininko informaciją apie NPPSS prioritetinius darbus, aptarė „vertinimų“ rezultatus. UGPS pirmininkas Saulius Džiautas pristatė medžiagą apie organizacijos augimą, teisininkų darbą, finansines organizacijos galimybes bei derybas dėl Šakinės kolektyvinės sutarties. PAGD direktorius papasakojo, kad šiuo metu yra skaičiuojamas 2019 metų finansinis poreikis, kurį netrukus pateiks UGPS. Taip pat greitai bus baigtas ir pateiktas Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (VPGT) reorganizacijos planas. Vėliau, valanda buvo skirta PAGD vadovo pokalbiui su pareigūnais ir atsakymams į jiems rūpimus klausimus apie mokymus, kvalifikacijos tobulinimą ir aprūpinimą uniformomis, naujos gaisrinės Kybartuose statybą, prevencinę akciją bei inspekcijos problematiką dėl duomenų surinkimo nedarbo metu.

 

„Smagu matyti, kad tokie renginiai vyksta Seime, o Ugniagesių gelbėtojų bendruomenė yra susitelkusi. Darbuotojų atstovavimas – labai svarbus ir atsakingas procesas. Norint sumažinti socialinę atskirtį ir pagerinti ekonominę situaciją – būtinas ir pačių darbuotojų įsitraukimas, labai reikalingas profsąjungų indėlis. Profsąjungų atstovai visuomet yra laukiami Seimo komitetuose, jie turi įsitraukti į sprendimo priėmimo procesą. Seimo atstovai visuomet pasiruošę jūsų išklausyti“, – teigė Seimo narys Vytautas Bakas.

 

UGPS atstovų žmonoms, draugėms ir dukroms atskirai suorganizuotas susitikimas su Nacionaliniu aktyvių mamų sambūrio (NAMS) atstove Rasa Žemaite, kuri supažindino jas su organizacijos veikla, papasakojo apie bendruomenių veiklą ir nūdienos moterų aktualijas. Seimo SRDK pavaduotojas Tomas Tomilinas atsakė į moterims rūpimus klausimus.

 

„Manau, kad diskusija buvo įdomi ir informatyvi. Sužinojome apie aktyvių mamų sambūrio susikūrimą, veiklą, ateities planus. Palaipsniui į diskusiją įsijungė ir kitos moterys bei merginos, ėmėme kalbėti apie problemas regionuose. Po šių pokalbių atsirado minčių, kaip toliau būtų galima veikti. Tokie susitikimai tikrai reikalingi, nes jie duoda postūmi ir leidžia suprasti veiklą, kuria užsiima šeimos narys. Juk kartais atsibosta matyti tiek dirbantį vyrą, bet aš jį palaikau, o susitikus su kitomis moterimis supranti, kad ir kiti taip gyvena, kad ir jos palaiko savo vyrus, kad didesnei grupei svarbus pokytis“, – įspūdžiais dalijasi diskusijos dalyvė Jūratė Lapinskienė.

 

„Pagaliau matome, jog keičiasi profsąjungų požiūris į aplinką, nes ilgą laiką jų dėmesio centre buvo tik pats darbuotojas, o jo aplinka buvo palikta ne profesinių sąjungų veiklai. Aplinka yra ne mažiau svarbi profsąjungos nario gyvenimo dalis. Ji lemia tai, kiek jautiesi saugus, kiek tavimi rūpinamasi. Labai džiugu, kad pareigūnų profsąjungos žengė pirmąjį žingsnį ir į profesinių sąjungų veiklą įsileido mūsų nevyriausybinę organizaciją. Organizuotos diskusijos dalyvės buvo itin aktyvios, buvo užduota labai daug klausimų, kalbėjomės apie tai, kaip formuojama visuomenės gerovė, kaip daryti įtaką sprendimams, kodėl mes esame tokie pasyvūs ir kita, už tai dalyvėms norėčiau padėkoti. Šis pirmasis mūsų bandymas įrodė, kad tokių susitikimų labai reikia“, – pasakoja Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio (NAMS) atstovė Rasa Žemaitė.

 

„Iš savo patirties žinau, kad šeimose antrosios pusės dažnai nekaip žiūri į aktyvių profesinių sąjungų narių veiklą ir jų laiką, praleistą ne su šeima, o profsąjunginiais reikalais. Esu įsitikinęs, kad tik stiprios bendruomenės gali daryti įtaką valstybės socialinei gerovei. Mačiau, kaip Norvegijoje bendrus renginius daro 112 bendruomenė su šeimomis. Vienas kitą pažįsta policininkai, ugniagesiai, paramedikai. Prisiminęs tai ir pasiklausęs Vytauto Bako, Rasos Žemaitės dažnų pasisakymų apie bendruomenių stiprinimą – nutariau žengti pirmąjį žingsnį jau pramintu skandinavų keliu,“ – pasakojo S. Džiautas.

 

Nuotraukų albumą galite peržiūrėti čia.