Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
Pareigūnų profsąjungos: atrodo, kad ministro nėra
2014-06-11

„Realybė yra tokia, kad šiuo atveju, jeigu vertinti laikotarpį nuo ministro atėjimo iki šiandien, tai realių, apčiuopiamų darbų ministro ir jo komandos, gerąja prasme, agresyvių ar pasyvių iniciatyvų nėra. Mes kalbėjome pusiau juokais, pusiau rimtai, kad gėlininkystė ir statutiniai reikalai yra skirtingi dalykai”, – naujienų portalui Alfa.lt sakė NPPSS vadovas V. Banelis, paprašytas pakomentuoti, kaip vertina D. A. Barakausko veiklą.

Pareigūnų profesinių sąjungų atstovas neslėpė nuostabos dėl vidaus reikalų ministro pamėgtų kelionių į pajūrį ir kitus Lietuvos regionus, ką ne kartą yra pastebėję ir Seimo nariai. Jų metu D. A. Barakauskas susitinka su policijos, ugniagesių, pasienio ir kitų struktūrų padalinių atstovais.

„Dabar yra važinėjama po Lietuvą, po padalinius, pasakojami kažkokie anekdotai, bet pareigūnai laukia pokyčių. Aš nesuprantu, ko ten važinėtis. Kaip gali važinėti politikas, kuris nieko nepadarė tam, kad pareigūnams gyvenimas būtų geresnis, kad darbo sąlygos būtų geresnės, kad motyvacija didėtų?” – klausinėjo V. Banelis.

Sprendimai priimami tik po spaudimo?

NPPSS pirmininkas pasakojo, kad Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pradėjus vadovauti „tvarkiečiui” D. A. Barakauskui, prasidėjo nenutrūkstančios derybos tarp profesinių sąjungų ir pačios ministerijos, siekiant priminti įsisenėjusias problemas, duotus pažadus.

Naujienų portalas Alfa.lt primena, kad praėjusių metų pavasarį D. A. Barakauskas viešai pažadėjo, kad policijos pareigūnų atlyginimai bus padidinti nuo gegužės mėnesio. Tąkart ministras aiškino, kad algos pareigūnams ūgtels iki 8 proc. Vėliau buvo užsiminta ir apie kitų vidaus reikalų sistemos pareigūnų darbo užmokesčio didinimą. Vis dėlto D. A. Barakauskas vėliau pareiškė, kad atlyginimai policijos pareigūnams nebus didinami, mat tokiam pažadui įgyvendinti neužteks lėšų. Tada po tokių vidaus reikalų ministro veiksmų Liberalų sąjūdžio frakcija Seime VRM vadovui pagrasino interpeliacija.

2013 m. vasarą vykusių profesinių sąjungų derybų su Vyriausybe metu buvo sutarta, kad vienas pagrindinių prioritetų – asignavimų didinimas. Jau 2014 m. tam papildomai skirta daugiau nei 100 mln. Lt. NPPSS reikalavo, kad 1–10 kategorijų pareigūnų atlyginimai turi būti padidinti bent 10 proc., o 2015 m. biudžete būtų numatytas ne mažesnis finansavimas nei 2008 m.

Profesinių sąjungų atstovai siūlė 2014 m. biudžete VRM ir jai pavaldžioms įstaigoms skirti ne mažiau nei 25,2 mln. Lt, o Policijos departamentui – ne mažiau nei 32,7 mln. Lt papildomų lėšų darbo užmokesčiui didinti. Tuo metu Finansų ministerija informavo, kad šiais metais vien VRM pavaldžioms įstaigoms numatyta tik kiek daugiau nei 9 mln. Lt, skirtų iki 5 proc. padidinti 1–10 kategorijų darbuotojų atlyginimus.

V. Banelis pastebėjo, kad, didinant asignavimus vidaus reikalų sistemai, keliant atlyginimus pareigūnams, dalis jų buvo pamiršti.

„Darbo užmokestis padidintas labai simboliškai, kuris nei premjero, nei ministro pažadų neatitinka. […] Ugniagesių darbo užmokestis yra vienas mažiausių sistemoje, nors pasitikėjimas ugniagesiais visuomenėje yra didžiausias”, – komentavo NPPSS vadovas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento interneto svetainėje nurodoma, kad departamento vyriausiasis specialistas, dirbantis pagal darbo sutartį, vidutiniškai per mėnesį, 2014 m. I ketvirčio duomenimis, (neatskaičius mokesčių) uždirba 1586 Lt.

 

Kaip aiškino V. Banelis, būtent tokie atlyginimų skirtumai ir darbo sąlygų negerėjimas, motyvacijos trūkumas verčia pareigūnus migruoti tarp atskirų departamentų.

„Dėl motyvacijos tai sunku ją vertinti… Tarnybą pareigūnai kaip palikinėjo, taip ir toliau palieka. Matome vis didėjančią migraciją. Pasieniečiai ar viešojo saugumo tarnybos pareigūnai pereina į policiją arba iš policijos migruoja į viešojo saugumo tarnybą. Ypač stipriai paskutiniu metu migruoja pasieniečiai. Tai rodo, kad viena sistemos sritis yra stipresnė, o kita šlubuoja. Tai reiškia, kad nėra aiškios personalo politikos”, – dėstė NPPSS pirmininkas.

V. Banelis pasakojo, kad, bendradarbiaujant su VRM, problemų kyla net tose situacijose, kai susitarimai yra jau pasiekti, paskaičiavimai atlikti ir belieka tik formalūs patvirtinimai dėl vieno ar kito klausimo. Taip, kaip pasakojo profsąjungų atstovas, nutiko ir dėl NPPSS prašymo laipsniškai didinti pasienio pareigūnams skiriamas kompensacijas už kelionę į tarnybos vietą.

„Mūsų spaudimo pasekoje gimė sprendimų įgyvendinimas. Po trijų atidėjimų sprendimas pajudėjo. Pasieniečiai ir kiti pareigūnai, kurie saugo sieną, gali tikėtis ir gaus adekvačią kompensaciją. Bet tai nebuvo geranoriškas sprendimas, nes jis buvo vilkinamas daugiau negu pusmetį. […] Norėtųsi greitesnių sprendimų. Gavosi taip, kad dvi savaites tuščiai gulėjo formalus suderinimas Finansų ministerijoje. Tai rodo, kad ministras negali paskambinti kolegai, kitam ministrui ir pasakyti, kad viskas tvarkoje ir reikalingas tik jo parašas. Tai yra apgailėtina, kai net formalių dalykų nesugebama atlikti operatyviai. Tai kaip galima atlikti didelius darbus su tokiais apsisukimais?” – D. A. Barakausko veikla stebėjosi V. Banelis.

Viešasis saugumas užtikrina gynybą nuo agresoriaus

V. Banelis, kritikuodamas vidaus reikalų ministro D. A. Barakausko veiklą, pasiūlė VRM vadovui sekti krašto apsaugos ministro, socdemo Juozo Oleko pavyzdžiu. Jis pažymėjo, kad krašto apsaugos ministras po įvykių Ukrainoje ėmė garsiai kalbėti apie Lietuvos kariuomenės tobulinimą, apie įsisenėjusias problemas ir jų sprendimo variantus.

„Ministras (J. Olekas – Alfa.lt), ar prispaustas, ar išprievartautas aplinkybių, ar karo fono, norom ar nenorom kalba apie iššūkius, apie kariuomenės veiklą, apie tai, ką reikėtų keisti. Matome, kad ne vien jis kalba, o kalba ir premjeras, prezidentė, vyksta gyva diskusija”, – pastebėjo NPPSS pirmininkas.

„Įvykiai Ukrainoje parodė, kad būtent policija, pasienis, kitos tarnybos buvo ir yra tie, kurie atremia agresiją. Įvykiai Ukrainoje parodė, kad tos institucijos nebuvo pilnai pasiruošusios. Mes matome spragas, kritikuojame, gąsdiname ne tik Lietuvos žmones, bet ir Europą iki pat JAV, kad yra pavojus. Bet vidaus reikalų ministras apie viešąjį saugumą nė žodžio neužsiminė. Atrodo, kad ministro nėra. Rodos, kad nėra realios ministro veiklos, o tik blusinėjimas nereikšminguose dalykuose. Net minimaliausi naujo pareigūnų statuto, policijos veiklos įstatymo klausimai, kolektyvių sutarčių klausimai, kurie būtų minimalus postūmis, minimalūs instrumentai judėti į priekį, nėra sprendžiami. Papildomas finansavimas, kuris buvo skirtas profesinėms sąjungoms spaudžiant, yra tik minimalus pirmasis žingsnis. […] Ukrainos įvykiai parodė, kad ne tik BVP (bendrojo vidaus produkto – Alfa.lt), NATO ir KAM (Krašto apsaugos ministerijos – Alfa.lt) klausimai yra tas dalykas, kuris apsaugos mus nuo visų blogybių”, – aiškino V. Banelis.

Pareigūnų profesinių sąjungų atstovas pažymėjo, kad naujo pareigūnų statuto, policijos veiklos įstatymo parengimas išspręstų daug problemų, tarp kurių – darbo užmokesčio lankstumo padidinimas.

„Reikia tobulinti socialinių garantijų bloką, darbo užmokesčio sistemą reikia atskirti nuo Valstybės tarnybos įstatymo ir įdėti į statutą. Tai duotų darbo užmokesčio keitimo lankstumą, nes mes dabar esame visi bendrame Valstybės tarnybos įstatyme, o sistema nelanksti, atotrūkis tarp darbuotojų, vertinant darbo užmokesčio dydį, yra didžiulis. Apie šias spragas diskutuojama dešimtmetį, bet sprendimai nėra priimami”, – kalbėjo V. Banelis.

NPPSS vadovas neslėpė, kad vidaus reikalų ministro D. A. Barakausko veikla pareigūnų profesinės sąjungos yra nepatenkintos jau seniai.

„Kalbant apie ministrą, man sunku vertinti, nes jei būtų ką vertinti, būtų paprasčiau. Dabar nėra net ko vertinti. Jeigu imamasi įstatymo tobulinimo, tai jie nori jį tik kosmetiškai paliesti, o geriau to nedaryti, nes tie kosmetiniai pataisymai neturi jokios reikšmės. Ministras gal tik ruošiasi įsivažiuoti į darbus, nes arba jis neįsivažiavo, arba jam visiškai nusispjauti į viešąjį saugumą, arba čia yra kompetencijos klausimai. Reikėtų klausti premjero, kuris atsakingas už visą Vyriausybės veiklą, ir jeigu jis mato, kad viena iš sričių ne tik šlubuoja, bet ir velkasi 35-oje vietoje, tai jis privalo įsikišti. Jis negali leisti sau prabangos tik stebėti įvykius. […] Stebėdamas kiekvieną nelaimę, nusikaltimą, jis turi galvoti nuolat, kas turėtų būti padaryta, kad situacija keistųsi. Kiek dar Dembavos atvejų reikia, kiek dar turim prarasti gyvybių, kad suvoktume, kad yra rimtos ligos teisėsaugoje ir jas reikia kuo skubiau gydyti”, – aiškino V. Banelis.

Antradienį Alfa.lt su pačiu ministru susisiekti nepavyko.

 

Alfa. lt informacija

http://www.alfa.lt/straipsnis/16380183/pareigunu-profsajungos-atrodo-kad-ministro-nera?p=1

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?