Pagalba
Pareigūnų siūlymas: grąžinti Kalėjimų departamentą Vidaus reikalų ministerijai
2018-04-10

Užsitęsus naujojo teisingumo ministro paieškoms, statutinius pareigūnus atstovaujančių profesinių sąjungų atstovai prabilo apie galimybę Kalėjimo departamentą iš Teisingumo ministerijos žinios grąžinti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) jurisdikcijai.

 

Vladimir Banel, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas, sako, kad eilinei Vyriausybei nepavyksta susitvarkyti su Teisingumo ministerija ir jai pavaldžiu Kalėjimų departamentu. Jurisdikcijos pakeitimas galėtų tapti įkalinimo įstaigoms būtinų pokyčių postūmiu.

 

„Reikia pripažinti, kad Teisingumo ministerijai pavaldus Kalėjimų departamentas, pokyčių prasme, gana ženkliai atsilieka nuo daugumos Vidaus reikalų ministerijai priklausančių įstaigų. Prie to, matyt, prisideda ir faktas, jog buvusiems Teisingumo ministerijos vadovams akivaizdžiai trūko politinės lyderystės, ambicijų, noro priimti būtinus sprendimus ir juos įgyvendinti. Todėl Kalėjimų departamento perdavimas VRM, kaip beje ir buvo daugiau nei prieš dešimt metų, galėtų išjudinti visą sistemą“, – teigia V. Banel.

 

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas pritaria tokiai minčiai, tačiau supranta, kad tai – ilgalaikis uždavinys.

 

„Kol kas Kalėjimų departamentas yra pavaldus Teisingumo ministerijai, todėl mes akylai stebime kandidatus, kuriems gali būti patikėtas šis postas. Iš karto galiu pasakyti, kad tai – tikrai karšta kėdė, o pataisõs įstaigų pareigūnų bendruomenė, priklausomai nuo darbų, taps aktyvus naujojo ministro sąjungininkas arba oponentas“, – sako K. Pauliukas.

 

Anot jo, vienas iš pirmųjų svarbiausių naujo ministro darbų turėtų būti užtikrinimas, kad pernai pareigūnų darbo užmokesčio didinimui skirti papildomi beveik 4 milijonai eurų iš tikro pasiektų pareigūnus.

 

„Kol kas pataisos sistemos įstaigos labai skirtingai įsisaviną pernai išsikovotus papildomus eurus pareigūnų darbo užmokesčiui didinti. Vienur viskas yra tvarkoje, tačiau yra įstaigų, kurių darbuotojai jokių pokyčių dar nepajuto. Taip būti negali, visi darbo užmokesčio didinimui numatyti pinigai privalo pasiekti eilinius pareigūnus“, - aiškina K. Pauliukas.  

 

Kalbėdami apie kitus artimiausius naujojo ministro laukiančius darbus jis mini darbo užmokesčio koeficientų didinimą, dešimt ir daugiau metų tarnaujantiems žemiausios ir vidurinės grandies pareigūnams (nuo šių metų spalio mėnesio), pertvarkos probacijos sistemoje užbaigimą, pasiekiant, kad įstaigų viršininkai ir jų pavaduotojai būtų atrenkami į pareigas konkurso būdu (nuo rugpjūčio mėnesio), taip pat būtinybę užtikrinti, kad dalis įstaigų sutaupytų lėšų (pavyzdžiui dėl esančių laisvų etatų) atitektų pareigūnams, kuriems dėl tos pačios priežasties tenka didesnis darbo krūvis.

 

„Tai yra didieji naujojo ministerijos vadovo iššūkiai, nors jo lauks ir daugybė neišspręstų, daug žemiškesnių, problemų. Pavyzdžiui, man gėda kam nors ir pasakyti, kad įkalinimo įstaigų pareigūnai kol kas neturi patogių, kokybiškų ir vienodų uniformų!“ – stebisi K. Pauliukas.

 

V. Banel taip pat pastebi, kad rimtu išbandymu naujam teisingumo ministrui gali tapti ir santykiai su pareigūnų bendruomene.

 

„Kalėjimų pareigūnai yra viena iš aktyviausių ir gausiausių mūsų organizacijos grupių. Esu tikras, kad jie aktyviai dalyvaus pokyčių įgyvendinime, reikalaus ir sieks, jog visos pertvarkos būtų derinamos su jais. Tai reikia turėti mintyje tinkamiausios ministro kandidatūros dabar ieškantiems politikams“, – sako V. Banel.