Pagalba
Pasieniečius vienijanti profesinė sąjunga atšventė dešimtmetį
2017-11-22

Praėjusios savaitės pabaigoje vyko Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos (LPPPS) dešimtmečio minėjimas. Renginio metu dalintasi prisiminimais, kaip prieš 10 metų kūrėsi ir kokius klausimus sprendė organizacija, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria pasieniečių atstovai.

 

2007 m. Vilniuje 32 pasieniečiai iš Vilniaus, Varėnos, Pakrančių apsaugos, Ignalinos AEAR ir kitų rinktinių įsteigė Lietuvos pasienio pareigūnų profesinę sąjungą. Šiandien apie 20 proc. pasieniečių (nuo žemiausios iki aukščiausios grandies) priklauso LPPPS.

 

Minėjime dalyvavo LPPPS įkūrėjai, tarybos nariai, prie organizacijos įsikūrimo ženkliai prisidėję dabartinis Pareigūnų kredito unijos vadovas Tomas Vaitkunskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktorius Vytautas Lamauskas. Renginyje taip pat dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Renatas Požėla, Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas.

 

Bendru renginyje dalyvavusių LPPPS atstovų sutarimu V. Lamauskui ir V. Vaitkunskui suteikti profesinės sąjungos garbės narių vardai. 

 

V. Banel: problemos išliko panašios, tačiau iššūkiai iš esmės pasikeitė

 

Nuo įsikūrimo LPPPS pirmininko pareigas einantis Vladimir Banel minėjimo metu pristatė organizacijos veiklos ir raidos apžvalgą. 

 

2007-aisiais, anot V. Banel, nebuvo aiški organizacijos darbotvarkė, buvo sprendžiami klausimai, susiję su vadovų korupcija, protegavimu, neskaidriomis atrankomis, profsąjungos lyderių ir aktyvių narių persekiojimais, rotacija, pareigūnų aprūpinimu.

 

„Eigoje problemos kito, tapo sudėtingesnės. Pradėjome kalbėti apie VSAT finansavimą, pirminės ir vidurinės grandžių kategorijų kėlimą, darbo užmokesčio ir socialinių garantijų didinimą. Šiandien jau kalbame apie „Programos 1000“ įgyvendinimą, pareigūnų saugą ir sveikatą, Vidaus tarnybos statuto įgyvendinimą. Prie viso to, kaip ir įsikūrimo pradžioje, turime tas pačias problemas – pasenusias transporto priemones, uniformas, darbui reikalingas priemones“, - pasakojo V. Banel.

 

LPPPS pirmininkas Vladimir Banel. LPPPS nuotr. 

 

Esminis lūžis per tuos metus, anot LPPPS pirmininko, įvyko bendradarbiavimo su VSAT ir užkardomis lygmenyje.

 

„Kai pradėjome veiklą, tarnyboje nebuvo profesinių sąjungų, mūsų niekas net nenorėjo klausytis. Centrinė įstaiga prieštaravo, tačiau mums pavyko pasirašyti bendradarbiavimo susitarimus su Vilniaus ir Ignalinos AEAR rinktinėmis. Tai padėjo kurti tradicijas, greičiau spręsti ginčus, priimti svarbius sprendimus.

 

Dabar turime visiškai kitą situaciją – galime teikti siūlymus, rodyti, kur yra problemos, šie klausimai svarstomi vadovybės lygmeniu. Galiu pasidžiaugti, kad šiandien pasieniečiai turi šiuolaikišką vadovą Renatą Požėlą, nebijantį iššūkių ir suprantantį eilinius pareigūnus ir profsąjungų svarbą“, - pasakojo V. Banel.

 

LPPPS išskyrė svarbiausius dešimtmečio pasiekimus, tarp kurių:

 

- krizės metu, kuomet Latvijoje buvo atleidžiami tūkstančiai pareigūnų, Lietuvoje pasiekta, kad per 2009-2010 m. dėl taupymo nebūtų atleisti pareigūnai;

 

- 2007-2013 m. aktyviai kovota su galimos VSAT vadovų administracinės korupcijos dėl skaidraus įstaigos lėšų panaudojimo, neskaidrių atrankų, neteisėtų išmokų konkretiems asmenims apraiškomis (plačiau skaitykite čia)

 

- laimėta byla LVAT dėl pareigūnų profesinės sąjungos lyderių ir aktyvių narių persekiojimo;

 

- kasmet teikti siūlymai didinti VSAT finansavimą ir pareigūnų atlyginimus, gerinti socialines garantijas;

 

- po protesto akcijos „Basas pareigūnas – nesaugūs žmonės“ iš Vidaus reikalų ministerijos investicijų lėšos buvo perkeltos  į VSAT darbo užmokesčio eilutę;

 

- 2010-2011 m. laimėtos bylos dėl 70 proc. priedų ir priemokų ribojimo;

 

- užmegztas bendradarbiavimas su VSAT, ginčus siekiama spręsti neteisminiu keliu;

 

- užmegztas tarptautinis bendradarbiavimas su Lenkija, Latvija, Vokietija, Suomija, kaupiama geroji patirtis;

 

- nuo 0,3 iki 0,8 padidintas kelionės išlaidų kompensavimas pareigūnams;

 

- 2016 m. pasirašyta kolektyvinė sutartis

 

- 2016 m. pritarta LPPPS siūlymui didinti koeficientus ir organizuoti neeilinius vertinimus, kartu padidėjo ir darbo užmokestis;

 

- suteikta tūkstančiai teisinių konsultacijų, pareigūnai atstovauti teismuose;

 

- organizuoti mokymai profesinių sąjungų lyderių kvalifikacijos kėlimui.

 

2017 m. ir artėjančių 2018 m. prioritetai, anot V. Banel, susiję su pareigūnų darbo užmokesčio didinimu („Programos 1000“ įgyvendinimas VSAT), skaidrių pertvarkų vykdymu, tinkamai vykdoma darbo laiko apskaita, pareigūnų apmokymais ir aprūpinimu.

 

R. Požėla: profsąjungos atlieka didelį darbą dirbant su sprendimų priėmėjais

 

LPPPS strateginiame plane numatytas tikslas: artimiausiu metu 50 proc. visų dirbančių pasieniečių turi priklausyti profesinei sąjungai. R. Požėla, kalbėdamas apie profesines sąjungas pabrėžė, kad darbuotojų atstovai svarbūs bet kurioje sferoje.

 

„Norėčiau, kad profsąjungai priklausytų ne 50 procentų pareigūnų, ko Jūs siekiate, o visi 100. Džiaugiuosi už tai, kad tokios organizacijos sistemoje yra. Reikia kryptingai dirbti su sprendimų priėmėjais. Džiugu, kad turime Jus. Darbas komitetuose, su Seimo nariais yra neįkainojamas. Yra gerokai lengviau kalbėti, kai matomas bendras sutarimas su profesinėmis sąjungomis“, - sakė R. Požėla.

 

Kalbėdamas apie šiandieninius VSAT sistemos iššūkius, R. Požėla teigė matantis daugiau nepadarytų nei padarytų darbų ir išskyrė vadovų-lyderių trūkumą. Anot jo, norint turėti ateities lyderius, reikia ugdyti ir mokyti pareigūnus, kurti lyderių rezervą.

 

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla LPPPS dešimtmečio minėjime. LPPPS nuotr. 

 

„Norime padaryti tokią sistemą, kad kiekvienas darbuotojas siektų patekti į tą rezervą, jei jis nori daryti karjerą, tobulėti. Viena problema yra, kad neturime pakankamai žinių. Antras dalykas – vis dar nepavyko įtikinti mūsų darbuotojų, kad jie yra patys svarbiausi šioje organizacijoje. Aišku, mes nuo tų baimių esame jau šiek tiek nuėję. Turime ir toliau ieškoti strateginių lyderių, kurie rytoj galėtų tapti dideliais vadovais“, - sako VSAT vadas.

 

Profesinė sąjunga – Lietuvoje matoma ir girdima organizacija

 

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas ir vienas iš LPPPS pradininkų V. Bakas akcentavo, kad pasienio pareigūnus vienijanti profesinė sąjunga šiandien yra matoma ir girdima, dalyvauja problemų sprendime valstybės lygmeniu, o tai – didelis pasiekimas.

 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. LPPPS nuotr.

 

V. Bakas teigė, kad karo atveju VSAT taptų karinių pajėgų dalimi. „Valstybės mastu turime susitarti, kokias funkcijas turi atlikti VSAT pareigūnai. Jei norime turėti pareigūnus, kurie, reikalui esant, taptų karinių pajėgų dalimi, jie privalo būti tinkamai aprūpinti ir paruošti“, - įsitikinęs Seimo narys.

 

Renginio svečiai – R. Katinienė, V. Jagminas – pasveikino LPPPS su gražia švente, palinkėjo ir toliau telkti pareigūnus bei siekti užsibrėžtų tikslų. V. Lamauskas pabrėžė, kad tai, kas šiandien vyksta su streikuoti besiruošiančiais medikais, mokytojais – impulsas iš pareigūnų profesinių sąjungų, kurios padėjo pamatą pokyčiams.