Pagalba
Paskelbtos išvados dėl Telšiuose nudurto pareigūno: NPPSS vadovo V. Banel komentaras
2016-10-17

Po pareigūno žūties kreipėmės į Vidaus reikalų ministrą Tomą Žilinską su prašymu atlikti platų ir viską apimantį ekspertinį tyrimą dėl neseniai tarnybos metu žuvusio pareigūno, tačiau sulaukėme neigiamo atsakymo. Siūlėme sudaryti tyrimo grupę, į kurią būtų įtraukti ir išorės ekspertai –socialiniai partneriai, akademinio pasaulio atstovai. Manau, tik tokia tyrimo grupė būtų pajėgi išsiaiškinti visas problemas ir numatyti priemones jų šalinimui. 

Esu tikras, kad vien tik tarnybiniais patikrinimais ir vadovaujančiųjų atsakomybės paieškomis problemų neišspręsime. Šiandien pristatytose išvadose lyg ir užsimenama apie pačių pareigūnų, Telšių policijos vadovybės, generalinio šalies policijos komisaro kaltes. Tačiau gerbiamam ministrui Tomui Žilinskui noriu priminti, kad Vidaus reikalų ministerija turėtų formuoti nuoseklią pareigūnų rengimo, aprūpinimo, saugos ir sveikatos praktiką. Tiek policijai, tiek pasieniui ar viešojo saugumo tarnybos pareigūnams turėtų būti taikomi konkretūs standartai, kuriems skiriama reikiama lėšų dalis. Ministerijos dėmesys šioms sritims, mano nuomone, yra visiškai minimalus ir paviršutinis.

Jau ilgą laiką girdžiu kalbas apie tai, kad būtina didesnį dėmesį skirti pareigūnų saugai ir sveikatai, aprūpinimui tarnybai būtinomis priemonėmis, tačiau realiais darbais jos kažkodėl nevirsta. Gaila, nes šioje vietoje mums net ir nereikia išradinėti dviračio. Šalia turime gerą pavyzdį – Skandinavų valstybes, kuriose visi puikiai suvokia, kad užtikrinti pareigūno sveikatą ir saugumą yra darbdavio pareiga. Pas mus gi, net ir nepaisant sukurtos teisinės bazės, pareigūnų saugos ir sveikatos sritis kone merdinti, tam neskiriamas reikiamas dėmesys. Trūksta lėšų taktiniam pasirengimui, trūksta darbo priemonių, pavyzdžiui, ginkluotės, šovinių.

Būtina nuolat atnaujinti visų pareigūnų taktinius įgūdžius praktinio pobūdžio pratybose. Tam reikia numatyti tam tikrą minimalų praktinių mokymų valandų skaičių per mėnesį. Vakarų valstybių geroji patirtis rodo, kad pareigūnų fizinis rengimas vertinamas ne prisitraukimų ar nubėgtų kilometrų skaičiumi, kaip tai daroma Lietuvoje. Pavyzdžiui, Olandijoje fizinis testas turi labai aiškias sąsajas su kasdieniu pareigūnų darbu gatvėse, - tai trumpas ir fiziškai sudėtingas pratimų ratas.

Anksčiau rašėme apie:

Olandijos patirtį pareigūnų saugos ir sveikatos srityje

Švedijos teisėsaugos modelis

Vidaus reikalų ministerijos ir profesinių sąjungų mokymai „Saugos ir sveikatos komitetų teisiniai aspektai"