Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
PD per darbo tarybas siekia pakeisti pareigūnų darbo organizavimą
2018-05-25

Gegužės 23 d. Policijos departamente (PD) vyko visų policijos sistemoje veikiančių darbo tarybų ir darbo tarybų funkcijas vykdančių profesinių sąjungų atstovų susitikimas. Anot profesinių sąjungų, šis susitikimas tik įrodė, kad PD per sistemoje dirbtinai sukurtas darbo tarybas bando imituoti socialinį dialogą ir priiminėti sau palankius sprendimus.

 

Susitikime dalyvavo Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Rimantas Bobinas, Policijos departamento vyriausiasis patarėjas Romualdas Voišnis ir PD Personalo valdybos viršininkas Tomas Bikmanas. R. Bobinas informavo, kad policijos taryboje priimtas sprendimas nuo liepos 1 d. veiklos skyriuose įvesti suminę darbo laiko apskaitą. Tai reikštų drastiškus pokyčius pareigūnams: vietoje 40 darbo valandų, būtų galimybė dirbti 48 valandas per savaitę. Policijos vadovybė teigė, kad tokiam siūlymui reikėtų pritarti.

 

„Pradėkime nuo to, kad, pavyzdžiui, aukštesnės įstaigos vadovo priimtas sprendimas su darbo tarybomis nėra derinamas. Taigi bet koks departamento sprendimas vyriausiems policijos komisariatams yra perduodamas vykdymui, o ne derinimui su darbo tarybomis. Prašymas pritarti suminės darbo laiko apskaitos įvedimui yra akivaizdus siekis per darbo tarybas sutvarkyti policijos sistemą taip, kaip norisi jos vadovybei. Priežastis, mano požiūriu, akivaizdi – departamentas nenori mokėti pareigūnams už viršvalandžius ir darbą savaitgaliais“, - po susitikimo sakė Vitalijus Jagminas, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas.

 

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimir Banel teigia, kad darbo tarybos kaip darinys yra iš esmės netinkamas statutinei tarnybai, turinčiai labai aiškų pavaldumą, hierarchijos ir subordinacijos principus. Valstybės tarnyboje nėra galimybės užtikrinti tarybų savarankiškumą ir nepriklausomumą. Be to, pati tarybų paskirtis gali būti tik labai ribota.

 

„Departamento vadovybė per paskutinius keletą metų prarado ilgus metus kurtą bendradarbiavimo kultūrą, tradicijas ir santykius su profesinėmis sąjungomis. Departamentas į tarybas išrinktus žmones pastato į nepavydėtiną padėtį, imituoja socialinį dialogą, siekia priimti reikiamus sprendimus, visiškai iškreipia visą socialinės partnerystės modelį ir darbo tarybų kaip įrankio veikimą. Vargu, ar išrinkti pareigūnai žinojo, kur jie eina, ką jie turės daryti ir kam tarybos apskritai skirtos.

 

Mokslininkai ir socialinės partnerystės ekspertai, kurie kūrė naują socialinį modelį ir Darbo kodeksą, kartoja, kad darbo tarybos skirti darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį ir iš principo netinka viešajam sektoriui. Tokie policijos vadovybės veiksmai akivaizdžiai prasilenkia su valdančiosios daugumos ir Vyriausybės požiūriu ir programomis, kuriomis siekiama stiprinti, o ne griauti partnerystę“, - teigia V. Banel.

 

Vida Petrylaitė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė, advokatė, susitikimo metu pristatė darbo tarybų ir profesinių sąjungų skirtumus, darbo tarybų veiklą, jos tikslingumą. Anot V. Petrylaitės, Darbo kodekse numatyta nuostata, jog kolektyvines derybas vesti ir kolektyvines sutartis sudaryti gali išimtinai tik profesinės sąjungos. Tuo tarpu kolektyvinėse sutartyse sutartos nuostatos galioja tik profesinės sąjungos nariams. Teisės fakulteto lektorės įsitikinimu, Darbo tarybos valstybės tarnyboje –  perteklinis darinys, jos labiau tinkamos samdomiems darbuotojams.

 

Plačiau apie darbo tarybas skaitykite čia.

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?