Pagalba
Profesinė sąjunga aiškinasi, ar laisvės atėmimo vietose dirbantiems pareigūnams, tapusiems liudininkais, turėtų būti mokamos kompensacijos
2016-07-18

Profesinė sąjunga domėjosi, kaip turėtų būti mokama kompensacija tais atvejais, kai KD pavaldžiose laisvės atėmimo vietose pamaininį darbą dirbantis darbuotojas (valstybės tarnautojas), gavęs šaukimą vyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą arba į teismo posėdį duoti parodymus, susijusius su šio darbuotojo tiesioginių pareigų vykdymu, savo poilsio pagal grafiką dienomis. KD atsakyme teigiama, kad darbuotojas, vykdydamas savo tarnybos funkcijas, pastebėdamas LR suėmimo vykdymo įstatyme arba LR bausmių vykdymo kodekse numatyto režimo pažeidimą ar kitą įvykį, privalo surašyti tarnybinį pranešimą. Šio tarnybinio pranešimo pagrindu inicijuojamas tarnybinis arba ikiteisminis tyrimas. Tokiu būdu valstybės tarnautojas, vykdydamas tarnybines funkcijas, tampa liudininku administracinėje arba baudžiamojoje byloje. Darbuotojai nuogąstauja, kad atidirbus nustatytu grafiku, poilsio dieną tenka papildomai tapti liudytojais.

KD užklausą, ar tokiais atvejais darbuotojams už laiką, praleistą pas ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūną, prokurorą arba teismo posėdyje, savo poilsio dienomis pagal grafiką turėtų būti mokama kompensaciją, perdavė Valstybės tarnybos departamentui ir Valstybinei darbo inspekcijai.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo Teisės skyriaus vadovo Martyno Ausčio komentaras

Statutiniai tarnautojai dėl savo tarnybos ypatumų dažnai tampa liudytojais, nukentėjusiais administracinėse bylose ar ikiteisminiame tyrime. Pareigūnai būna pirmieji, kurie atvyksta į nusikaltimo vietą, pastebi ir fiksuoja administracinį pažeidimą, taip pat neretai susiduria su nusikaltėlių išpuoliais. Dažniausiai pareigūnai į tokias situacijas patenka išimtinai dėl savo tarnybos pareigų: eiliniai darbuotojai žymiai rečiau tampa, pavyzdžiui, nusikaltimo liudytojais. Vėliau, vykstant ikiteisminiam tyrimui ar baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme, administracinės bylos teisenai bylų šalys ar teisėjai kviečia pareigūnus, pavyzdžiui, į teismo posėdžius, nepriklausomai nuo to, ar pareigūnas tuo metu dirba ar ne, ir dėl to aukojamas pareigūnų poilsio laikas, susiduriame su papildomomis transporto išlaidomis ir kt. Neretai pasitaiko, kad byla nagrinėjama kitoje savivaldybėje ar net kitame Lietuvos gale.

Profesinės sąjungos teisininkų vertinimu, pareiga dalyvauti baudžiamajame procese ar administracinės bylos teisenoje, jei ji susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, turi būti tinkamai kompensuojama, tai yra pareigūnas negali būtų kviečiamas liudyti skirtingose bylose, skirtingose Lietuvos dalyse, dėl ko patirtų papildomų išlaidų, sumažėtų jo darbo užmokestis arba reikia vykdyti su tarnyba susijusias pareigas ilgesnį laiką.

Tokia pati situacija ir su liudijimu poilsio metu. Jei pareigūnas įgavo liudytojo ar nukentėjusiojo statusą byloje tarnybos metu (ar dėl tarnybos), tai nėra (neturėtų būti) jo asmeninis rūpestis, kurį jis spręstų savo poilsio laiku ar savo lėšomis dengdamas kelionės išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžiai, procesiniai veiksmai paprastai nėra derinami su pareigūnų tarnybos grafiku, manome, kad logiškas būdas būtų kompensuoti prarastą laiką apskaitant kaip darbo laiką. Tokią nuostatą netiesiogiai įtvirtina ir Valstybės tarnybos įstatymas. Ši įstatymo norma statutiniams tarnautojams turi būti taikoma, jei jų statusas nesureguliuotas specialiame teisės akte (Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d.). Manome, kad pareigūnų, dirbančių pamainomis, teisinė padėtis neturėtų būti prastesnė lyginant su dirbančiais įprastu režimu, todėl jų sugaištas laikas atliekant procesinius veiksmus, turėtų būti prilyginamas darbo laikui. 

NPPSS informacija