LPPPS pirmą kartą į VSAT kreipėsi dar 2011 m. liepą siūlydama dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamame projekte „Pareigūnų gebėjimų ugdymas socialinio dialogo srityje“. Dalyvavimas šiame projekte sudarytų ne tik galimybę stiprinti socialinę partnerystę, bet ir realias galimybes derėtis dėl kolektyvinės sutarties sudarymo. Tokią galimybę ir teisę numato tarptautiniai ir Europos Sąjungos teisės aktai, pvz. Europos socialinė chartija. Tačiau VSAT projekte dalyvauti atsisakė. Jos atsiųstame rašte buvo teigiama, kad tokie mokymai pareigūnams nebus naudingi. Esą VSAT pati organizuoja reikiamus mokymus. Truputį keista, kodėl VSAT vadovai taip vienasmeniškai, vadovaudamiesi nežinia kokiomis ambicijomis, nusprendė, kad jų pareigūnams socialinės pažangos nereikia, kai tuo tarpu kitos statutinės organizacijos mielai dalyvauja projekte ir į mokymus vyko net ir aukščiausieji jų vadovai.

Be to, kaip motyvas buvo nurodyta ir tai, kad profesinė sąjunga neatstovauja daugumos VSAT darbuotojų. Taip jau tuomet buvo išreikšta neigiama nuostata dėl bendradarbiavimo su LPPPS, nors profesinės sąjungos sėkmingai veda derybas su kitomis institucijomis dėl kolektyvinių sutarčių (Kalėjimų departamentas, policija, Muitinės departamentas). Pastarosiose darbuotojai taip pat priklauso ne vienai profesinei sąjungai, tačiau derybas vedanti profesinė sąjunga gali ir pakviečia kitas tokias organizacijas prisijungti ir dalyvauti derybose. Tad toks VSAT argumentas yra daugiau negu abejotinas. Abejotinas jis dar ir dėl to, kad tuo metu LPPPS atstovavo daugiau kaip tūkstantį pasieniečių, o tai reiškia – bene trečdalį visų VSAT pareigūnų.

Pasiūlymų aktyviau dalyvauti įgyvendinant socialinę partnerystę iš LPPPS pusės buvo dar ne vienas, tačiau jie visi buvo kategoriškai atmesti. Galiausiai šių metų vasario 17 d. įvyko VSAT ir LPPPS vadovų susitikimas, po kurio buvo galima manyti, kad ledai pajudėjo. Susitikimo metu buvo sutarta bendromis pastangomis siekti socialinės partnerystės įgyvendinimo viena iš galimų formų – vedant kolektyvines derybas dėl šakos kolektyvinės sutarties sudarymo. Po tokio žodinio susitarimo profesinė sąjunga vasario pabaigoje raštu kreipėsi į VSAT su pasiūlymu inicijuoti kolektyvines derybas bei pasirašyti ketinimų/bendradarbiavimo susitarimą dėl  kolektyvinės sutarties. Kaip žinoma, įgaliojimus vesti derybas dėl kolektyvinės sutarties turi teisę tik Lietuvos Respublikos vyriausybė, kuri tokius įgaliojimus turi teisę suteikti norinčiai derėtis tarnybai, šiuo atveju VSAT. Tereikia į ją kreiptis su atitinkamu prašymu. VSAT vadovams tai buvo gerai žinoma. Todėl juo labiau keistas vienas iš VSAT šių metų kovo mėnesį raštu išsakyto atsisakymo motyvų: esą ji negali derėtis dėl kolektyvinės sutarties nes tam neturi įgaliojimų.

Apie kitą motyvą – kad LPPPS neatstovauja daugumai VSAT darbuotojų, nes tarnyboje veikia devynios profesinės sąjungos jau minėjome anksčiau – jis lygiai toks pat nemotyvuotas ir nepagrįstas, kaip ir pirmasis. Tad yra pagrindo manyti, kad ne teisinis reguliavimas, o atvirai priešiška VSAT vadovų pozicija užkerta kelią socialinio dialogo vystymui ir pažeidžia pareigūnų teises, sudarant jiems galimybę susikurti saugią socialinę aplinką.

Apie tai buvo kalbėta šių metų balandžio pabaigoje Vilniuje vykusiame EuroCOP (Europos policijos konfederacija) susitikime, kuriame buvo priimta rezoliucija „Dėl policijos atstovų teisių dalyvauti socialiniame dialoge“. Rezoliucijoje konstatuojama, kad tokios teisės Lietuvoje neužtikrinamos. Rezoliucija, su profesinių sąjungų prašymu inicijuoti būtinus nacionalinės teisės aktų pakeitimus vėliau buvo išsiųsta aukščiausiems šalies vadovams bei suinteresuotoms institucijoms.

Dėl tokios VSAT vadovų pozicijos LPPPS, kaip jau minėta kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą Dailį Alfonsą Barakauską, kadangi VSAT yra vidaus reikalų sistemos dalis. Kreipimesi prašoma užtikrinti, kad būtų principingai išspręstas VSAT vadovų (įskaitant atsakingus už VSAT personalo ir teisės politiką) atsakomybės klausimas bei imtis veiksmingų priemonių, kad valstybės institucijose būtų sudarytos palankios sąlygos ir būtinos teisinės prielaidos profesinėms sąjungoms inicijuoti ir vesti kolektyvines derybas dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo. Toks LPPPS kreipimasis taip pat išsiųstas ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkei Kristinai Miškinienei bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Juliui Sabatauskui.

LPPPS pabrėžia, kad socialinis bendradarbiavimas ir teisė į kolektyvinę sutartį yra viena prioritetinių jos darbo krypčių ir bet kokie trukdymai neturi ir negali būti toleruojami. Todėl ir aukščiausieji šalies vadovai neturėtų ignoruoti to fakto, kad ne visų institucijų vadovai geranoriškai sutinka bendradarbiauti, o nacionalinės teisės spragos, deja, sudaro prielaidas galimiems piktnaudžiavimams.

„Profesinės sąjungos tikrai negali leisti sau pasyviai stebėti, kaip tokia netoliaregiška ir net, sakyčiau, negarbinga tarnybos vadovų pozicija trukdo vystyti socialinį dialogą, kuris yra vienas svarbiausių socialinės pažangos variklių. Visose civilizuotose šalyse jis egzistuoja, o jei ne – tuomet to aktyviai siekiama. Todėl profesinės sąjungos ragina ir ragins šalies vadovus, nuo kurių didžiąja dalimi priklauso atitinkamų pareigūnų paskyrimas, netoleruoti tokio elgesio bei imtis skubių ir veiksmingų priemonių“, - sakė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo bei LPPPS pirmininkas Vladimiras Banel.

LPPSS informacija