Pagalba
Profesinės sąjungos: kandidatams į prezidentus ir EP trūksta žinių apie teisėsaugą
2014-05-21

Ką padarė D. Grybauskaitė ir ką padarys Z. Balčytis?

Profesinių sąjungų atstovų nuomone, lyginti dėl prezidento posto kovoti likusius kandidatus labai sunku, nes D. Grybauskaitės veiklos vaisiai jau matomi, o apie Z. Balčyčio veiksmus kol kas galima tik spėlioti.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Lamauskas džiaugiasi, kad šiųmečiai prezidento rinkimai pasižymi aštria politine kova, kurią vainikuoja antrasis turas.

Jis pažymi, jog dabartinė šalies Prezidentė pirmosios kadencijos metu stengėsi depolitizuoti teisėsaugos struktūras.

„Galime prisiminti, kad net kelios politinių partijų iniciatyvos pakeisti policijos generalinio komisaro skyrimo tvarką baigėsi be rezultato. Prezidentės siekį pareigūnus apsaugoti nuo nepagrįsto politikų kišimosi ir oligarchinių grupių įtakos mūsų bendruomenė jautė ir matė, todėl už tai galima nuoširdžiai padėkoti. Kita vertus, pareigūnų lūkesčiai buvo kur kas didesni. Negaliu nepaminėti, kad kasmet klausantis metinių Prezidentės pranešimų pasigesdavome akcento apie vidaus tarnybos sistemoje egzistuojančias problemas, kurios buvo akivaizdžios“, - priduria V. Lamauskas.

„Dalia Grybauskaitė turėjo penkerius metus tam, kad padarytų reikiamus pokyčius, tačiau dabar pripažįsta, jog vien imuniteto tarnybos įsteigimo ir vadovų rotacijos teisėsaugoje nepakanka. Tuo tarpu Zigmantas Balčytis savo politinėje veikloje su teisėsauga niekada nieko bendro neturėjo. Tai gali būti ir pliusas, ir minusas. Jei jis nuoširdžiai domėsis teisėsaugos reikalais, nesivadovaus tam tikrais stereotipais, galvos apie saugumo šalyje užtikrinimą, galime sulaukti ir teigiamų pokyčių“, - kandidatus vertina NPPSS vadovas Vladimir Banel.

Vytauto Bako, NPPSS garbės nario, teigimu, šie rinkimai leis žmonėms suprasti, kad pokyčius daro jie patys, o ne tie, kurie ateina į valdžią. „Pokyčių siekti galima įvairiai – buriantis į profesines sąjungas, dalyvaujant rinkimuose, galiausiai, tinkamai ir sąžiningai atliekant savo darbą“, - sako V. Bakas.

Teisėsauga nėra prioritetinė kandidatų sritis

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė teigia, kad klausantis kandidatų kalbų susidaro įspūdis, jog teisėsauga jiems nėra prioritetinė sritis. Prezidento posto siekiantieji vardija problemas, tačiau nė vienas nesiūlo konkrečių būdų, kaip jas spręsti.

V. Banel antrina jai teigdamas, kad Z. Balčytis pareigūnų problemas supranta tik iš dalies.

„Kandidatas sako, jog didesnis finansavimas sistemai reikalingas, tačiau pripažįsta, kad stebuklų tikėtis neturėtume. Būdų, kaip išspręsti šią problemą, jis nesiūlo, išskyrus didesnį IT technologijų panaudojimą pareigūnų darbe. Dabartinė Prezidentė, manau, teisėsaugos problemas tikrai suvokia. Vienas iš jos siūlymų buvo policijos sistemos optimizavimas, mažinant darbuotojų skaičių ir didinant efektyvumą. Ji pripažįsta, jog teisėsaugos bėdos – sisteminės. Jei bus imtasi jas spręsti, tai taps vienu iš rimtų žingsnių iš esmės sprendžiant teisėsaugos problemas“, - aiškina V. Banel.

V. Bakas optimizmu taip pat netrykšta. „Kandidatus vertinu, atsižvelgdamas į jų darbus. Dabartinė prezidentė, rodos, tik dabar praregėjo ir pagaliau konkrečiai įvardija teisėsaugos problemas. Už Zigmanto Balčyčio stovi partija, kurios realių darbų irgi nematyti“.

Europos Parlamento labirintai ir teisėsauga

Kalbėdamas apie Europos Parlamento rinkimus V. Lamauskas skatina pareigūnus eiti prie balsadėžių ir išreikšti savo pilietinę poziciją.

„Visgi manau, kad teisėsaugos pareigūnams kaip ir kiekvienam Lietuvos piliečiui svarbiausias yra net ne balsavimas. Svarbiausia yra domėjimasis savo įgalioto asmens daromais ir nuveiktais darbais. Tenka konstatuoti, kad nuo 2004 metų vienintelis europarlamentaras prof. Aloyzas Sakalas aktyviai domėjosi ir padėjo pareigūnų bendruomenei spręsti egzistuojančias problemas“. NPPSS vadovo teigimu, renkame politikus, kurie atstovaus Lietuvą Europos Parlamente, todėl šie žmonės turi būti pasiruošę, žinoti tiek nacionalines, tiek tarptautines problemas. „Tuo tarpu dabartiniai Lietuvos europarlamentarai nepasižymėjo nuveiktais darbais, o kandidatai susitikimų metu veikiau užsiiminėjo politine agitacija“, - teigia V. Banel.

V. Bakas sutinka, jog kandidatų, galinčių pasiūlyti teisėsaugos problemų sprendimo būdus europiniame lygmenyje, nesimato. „Dalyvauju įvairiuose susitikimuose tiek Lietuvoje, tiek Europoje, EuroCOP (Europos policijos konferederacijos) veikloje, tačiau mūsų šalyje politikai nediskutuoja apie tai, kaip teisėsaugos problemas galėtume spręsti Europos Parlamente. Pamirštama ir tai, 60 proc. viso Lietuvos valstybės sienos ilgio yra išorinė Europos Sąjungos siena“, - aiškina V. Bakas.

Pareigūnų profesinių sąjungų atstovai įvardija pagrindines problemas, kurias gali išspręsti europarlamentarai. „Vis daugiau ES šalių suvokia, kad nacionalinis saugumas neatsiejamas nuo Europos saugumo. Europos teisėsauga nepajėgi atremti šiandieninio tarptautinio organizuoto nusikalstamumo. Todėl būtina kalbėti apie bendrus standartus visiems ES pareigūnams tam, kad visose šalyse turėtume vienodai stiprią teisėsaugą, aukštos kvalifikacijos pareigūnus. Be to, reikia nepamiršti Šengeno zonos įsipareigojimų ir migracijos klausimų“, - siūlo Vytautas Bakas.

 

NPPSS informacija