Spalio, lapkričio mėnesiais Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos (LPPPS) atstovai dalyvavo susitikimuose su Valstybės sienos apsaugos (VSAT) personalo, ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos, sienos kontrolės organizavimo valdybų pareigūnais. Susitikimų metu aptartas sutaupytų lėšų panaudojimas, darbuotojų darbo organizavimas ir „Programos 1000“ įgyvendinimo strategija.

LPPPS primena, kad neseniai buvo pristatyta nauja VSAT struktūra. Nuo 2018 m. sausio 1 d. keičiama centrinės įstaigos struktūra: naikinama VSAT tarnybos vado pavaduotojo pareigybė, o Imuniteto valdyboje dirbs nuotolines darbo vietas turintys pareigūnai (plačiau skaitykite VSAT pristatė 2018 m. struktūrinius pokyčius. 

Sutaupytos lėšos – darbo užmokesčio didinimui

Didžioji dalis visų VSAT lėšų buvo panaudota 2017 m. eiliniams pareigūnų veiklos vertinimams ir viršvalandžių išmokėjimui. Dėl šių atlyginimų didinimo priemonių buvo sutarta metų pradžioje. Be to tarnybai pavyko sutaupyti 450 tūkst. eurų, juos planuojama skirti pareigūnų darbo užmokesčiui didinti. Šiuo  metu vykdomi skaičiavimai ir artimiausiu metu bus nuspręsta, kokiomis apimtimis ir kam bus skirtos sutaupytos lėšos.

VSAT nuo 2018 m. sausio 1 d. tampa vienu juridiniu asmeniu, vadinasi, visos rinktinės tampa VSAT sudedamąja dalimi. Visi VSAT pareigūnai bus perkeliami prie II įstaigos grupės.

Susitikimų metu kilo diskusijų dėl pareigūnų koeficientų perskaičiavimo: ar jie turėtų būti prilyginami atitinkamam koeficientui II įstaigos grupės skiltyje, ar turėtų pereiti prie nuosekliai aukštesnio koeficiento II įstaigos grupės skiltyje. Pasirinkus antrą variantą, reikėtų 1,2 mln. eurų lėšų. Pirmo varianto atveju, lėšų poreikis būtų žymiai didesnis ir, pasak VSAT atstovų, jų tarnyba tiesiog neturėtų. Dėl minėtų priežasčių buvo pasirinktas variantas pereiti prie nuosekliai aukštesnio koeficiento II įstaigos grupės skiltyje.

V. Banel: turime pagaliau susitarti, kaip viskas vyks

LPPPS pirmininkas Vladimir Banel susitikimo metu akcentavo, kad VSAT trūksta konkretumo įgyvendinant „Programą 1000”. Anot jo, ­visų pirma, institucija privalo turėti aiškią personalo strategiją, kurioje būtų numatyta, kiek pajėgų reikia VSAT funkcijų atlikimui. Tuomet galima kalbėti apie tai, kiek lėšų reikia jų išlaikymui, kaip planuojama įgyvendinti „Programą 1000“, kada, kiek ir kam bus didinami atlyginimą kitąmet.

„Turime vieną kartą baigti blaškytis ir diskutuoti apie tai, kaip eilinis pasienietis uždirba daugiau nei užkardos vadovybė. Reikia sutarti tiek dėl pasieniečio, tiek dėl karininko, tiek dėl įvairaus lygio vadovų atlyginimų. Vadovaujančias pareigas užimančių asmenų atlyginimai turi didėti. VSAT štabe turi dirbti geriausi savo sričių ekspertai, galintys spręsti strateginius klausimus. Tam, kad tokius žmones pritrauktume į sistemą, turime pasiūlyti patrauklias tarnybos sąlygas.

Kol kas matome tik įsiplieskiančių „gaisrų“ gesinimą. Kalbama abstrakčiai, vengiama imtis lyderystės ir atsakomybės už sistemos pažangą – „Programos 1000” strategijos sukūrimą ir įgyvendinimą. Todėl ir būtinas aiškus „Programos 1000” įgyvendinimo planas. Negalime blaškytis tarp koeficientų optimizuojant padalinius ir galimai klaidinant pasieniečių bendruomenę. Sprendimai darbo užmokesčio didinimo srityje turi būti sisteminiai, tvarūs, o ne proginiai”, - įsitikinęs V. Banel. 

Profesinių sąjungų teigimu, būtina konkrečiai įvardinti pajėgų skaičių, sutaupytas lėšas, finansavimo poreikį, darbuotojų skaičių ir pareigybes, kuriems didės atlygis 2018 m. ir vėlesniais laikotarpiais. Savo ruožtu tiek pareigūnų bendruomenė, tiek visuomenė, tiek politikai turi aiškiai suprasti, kokie pokyčiai ir dėl kokių priežasčių yra vykdomi. Politikai prie sistemos pažangos turi prisidėti reikiamų sprendimų priėmimu.