Pagalba
Ar politikai ir vėl išsisukinėja nuo teisėsaugai duotų įsipareigojimų?
2018-07-24

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovai sako, kad pradinis 2019 metų teisėsaugos finansinio poreikio vertinimas visiškai neatitinka valdančiųjų rinkimų ir šios Vyriausybės programų nuostatų, politikų anksčiau duotų įsipareigojimų stiprinti teisėsaugos institucijas bei pareigūnų lūkesčių.

 

„Suprantu, tai tik patys pradiniai skaičiai, jie greičiausiai dar bus koreguojami. Tačiau iš patirties žinome, kad pirminiai skaičiai biudžeto priėmimo proceso metu dažniausiai būna mažinami. Ir tai mane labai neramina. Net ir žiūrėdamas į pačius pirminius vertinimus matau, kad mūsų politikai yra nusiteikę kurti skurdo teisėsaugą”, - sako Vladimir Banel, NPPSS vadovas.

 

Kaip pavyzdį pareigūnai pateikia naujos Vidaus tarnybos statuto redakcijos įgyvendinimui numatomą skirti 6 mln. eurų sumą. NPPSS vertinimu, ši suma turėtų būti bent 4 kartus didesnė ir siekti maždaug 25 mln. eurų. Maždaug tokios pinigų sumos reikėtų visoms teisėsaugos institucijoms – tam, kad būtų didinamas pareigūnų darbo užmokestis, įgyvendinamos kitos jų motyvavimo priemonės.

 

„Turime jau ne kartą matytą situaciją, kai priimami reikiami teisės aktai ir nepagalvojama, kad jų įgyvendinimas kainuos. Tokiu būdu net ir geri įstatymai, o Vidaus tarnybos statutas būtent toks ir yra, lieka tik tuščiu popieriumi. Aš tik noriu priminti mūsų politikams jų įsipareigojimus, susijusius su „Programos 1000” įgyvendinimu: 2020 metais bet kurios įstaigos žemiausios grandies pareigūnas turi uždirbti bent 1000 eurų per mėnesį”, - teigia V. Banel.

 

Tokia situacija pareigūnus ypač stebina. Svarstant šių metų teisėsaugos biudžetą, aukščiausi Vyriausybės vadovai ne kartą žadėjo, kad būtent 2019 metai bus teisėsaugos metais.

 

„Pareigūnams buvo sakoma, kad 2019 metai teisėsaugos sistemos finansavimo, „Programos 1000” įgyvendinimo prasme bus proveržio metais. Deja, tačiau iš to, ką matome dabar, tai labiau panašu į stagnaciją ar net regresą. Keista, nes ekonominės prielaidos biudžeto didinimui tikrai yra. Kalbu, pavyzdžiui, apie nuolat augantį šalies BVP”, - aiškina NPPSS pirmininkas.

 

Žemiausios grandies pasieniečių ar ugniagesių gelbėtojų mėnesinis darbo užmokestis siekia 600-650 eurų. Norint kitąmet jį padidinti bent 100 eurų, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui papildomai reikėtų skirti bent po 6-7 mln. eurų. Pradiniame 2019 metų biudžeto vertinime šios sumos daugiau nei dvigubai mažesnės. Situacija nėra geresnė ir kitose teisėsaugos įstaigose – policijoje, Kalėjimų departamentui pavaldžiose bausmių atlikimo įstaigose.

 

„Dar vienas svarbus aspektas, į kurį noriu atkreipti dėmesį, yra kasmet auganti finansavimo disproporcija tarp teisėsaugos ir krašto apsaugos. Su BVP dydžiu surištas pastarosios sistemos finansavimas 2019 metais gali didėti 70-80 mln. eurų. Dar daugiau kaip 80 mln. eurų numatyta skirti karių darbo užmokesčio didinimui. Jokiu būdu nenoriu teigti, kad mums nereikia stiprinti krašto apsaugos, tačiau turime nepamiršti ir teisėsaugos”, - įsitikinęs V. Banel.

 

NPPSS jau artimiausiu metu Vyriausybei ir Seimui pateiks savąjį 2019 metų teisėsaugos finansavimo poreikio vertinimą.