Pasak R. Katinienės, panašios nelaimės kaip Tryškių miestelyje nutinka dėl problemų aukščiausiu institucijų lygiu. 

"Pirmiausia, negalima turėti labai gero policininko su tinkamu taktiniu pasirengimu, techniniu aprūpinimu, jeigu tam nėra skiriamas pakankamas finansavimas. Nuo 2008 metų finansavimas policijai buvo sumažintas drastiškai. Jis šiandien žiūrint į technologijas, pasirengimą, reikalavimus policijos pareigūnams yra mažinamas, todėl natūraliai policijos pareigūnas negali dirbti už minimumą. Susidūrus su šiandienine situacija reikia pripažinti, kad policijos vadovybė galbūt norėdama pakelti darbo užmokestį policijos pareigūnams ir eiti nuo minimumo šiek tiek padoresnio atlyginimo link pasirinko netinkamas priemones. Tos visos reformos iš tikrųjų įnešė dar didesnį chaosą ir sumaištį policijos sistemoje. Policijos pareigūnai ir taip būdami nesaugūs dėl savo socialinių garantijų ir darbo užmokesčio visame šiame chaose tapo dar nesaugesni",- žurnalistams Vilniuje sakė R. Katinienė, kuri antradienį dalyvaus pasitarime su vidaus reikalų ministru Tomu Žilinsku kartu tartis, kaip sustiprinti policijos pareigūnų saugumą tarnyboje. 

LPPS vadovės manymu, visų pirma, atsakomybę dėl to turėtų prisiimti aukščiausios valstybės institucijos ir jų pareigūnai,"kuriems visiškai nusispjauti ir kurie tesugeba reikšti užuojautas ir siųsti vainikus, kai atsitinka tokie skaudūs įvykiai". R. Katinienė pasigedo didesnio finansavimo policijos pareigūnų darbo užmokesčiui, fiziniam pasirengimui, policininkų mokymui, specialiosioms priemonėmis, su kuriomis mūsų šalies pareigūnai galėtų lygiuotis į Europos pareigūną, per metus iššauti ne 5 šovinius, kaip rodo šių metų statistika, o reguliariai treniruotis tiek šaudyklose, tiek turėti taktinių užsiėmimų. Taip pat, anot R. Katinienės, turėtų būti vertinamas norinčiųjų tapti policininkais psichologinis ir fizinis pasirengimas, charakterio savybės ir pan. 

"Tas pasirengimas turi būti tęstinis, nepakanka vien policijos mokykloje praleistų metų laiko, nes po to tas policijos pareigūnas nebegauna jokių mokymų arba jie yra tiesiog formalūs, nes nėra galimybių tolesniam ugdymui", - pabrėžė R. Katinienė. 

LPSS pirmininkė sutiko su policijos generalinio komisaro Lino Pernavo teiginiais dėl padidinto finansavimo specialiosioms pareigūnų priemonėms, bet, kaip ir buvo šiuo konkrečiu atveju, atkreipė dėmesį į tai, kad nors žuvęs pareigūnas ir turėjo neperšaunamą liemenę, jis šios nenaudojo, nes ne per seniausiai nupirktos liemenės yra nepatogios, sunkios. Anot R. Katinienės, kiekvienas pareigūnas turėtų turėti individualią liemenę, leidžiančią jam laisvai judėti bei sykiu apsaugančią. 

"Jeigu iš tiesų tinkamas finansavimas, tada norėtųsi užduoti generaliniam (generaliniam policijos komisarui) klausimą, kodėl tuomet atitinkami šaudymo užsiėmimai nevyksta kas mėnesį, kodėl pareigūnas per metus iššauna 5 ar 6 šovinius, kodėl nepasamdomi profesinės taktikos specialistai ir mokymai nevykdomi 2-3 kartus per savaitę, kurių metu tie patys patruliai, kelių policijos ekipažo patruliai atitinkamai galėtų su porininku dirbti ir žinoti, kaip itin sudėtingoje situacijoje jiems elgtis laisvai ir kaip jie galėtų tinkamiausiai reaguoti?", - klausė R. Katinienė. 

To, pasak pašnekovės, su esamu policijos biudžetu pasiekti neįmanoma. 

"Jeigu ta pati visuomenė ir ministras nori pigios paslaugos, tai tada išvis galbūt nereikia kelti reikalavimų. Šiandien policijos pareigūnams keliama begalė reikalavimų - tiek užsienio kalboms, tiek taktiniam, tiek fiziniam pasirengimui... Jeigu iš tikrųjų norime, kad jis teiktų pakankamai kokybišką paslaugą, tai ta kokybiška paslauga ir turi būti atitinkamai apmokama. Taip pat vidaus reikalų ministras yra atsakingas dėl to, kaip panaudojamos lėšos, tad galbūt jis gali atstovauti tiek ir kontroliuojant, kaip Policijos departamentas jas skirsto. Lygiai taip pat jis turėtų Vidaus reikalų ministerijai ir policijos bendruomenei atstovauti Vyriausybės ir Seimo lygiu, kai būtų sprendžiamas finansavimo klausimas. Šios problemos yra globalios ir man belieka apgailestauti, kad mes apie jas kalbame tik įvykus skaudiems įvykiams", - kalbėjo R. Katinienė. 

LPSS pirmininkės teigimu, trūksta praktinių įgūdžių ir teisinio reglamentavimo nustatant, kada pareigūnai gali panaudoti tarnybinį ginklą. 

"Nepakanka vien, galbūt, įstatyme įrašyti sampratą, kad policijos pareigūnas šaunamąjį ginklą gali panaudoti, kai kyla grėsmė jo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Yra teismų praktika, paskutinis procesas vykęs su Ruslanu Motko, kai bylinėjimasis policijos pareigūnui panaudojus šaunamąjį ginklą vyko 10 metų, ir galiausiai po tų 10 metų bylinėjimosi policijos pareigūnas liko kaltas ir dar jam buvo priteista atlyginti neturtinę žalą. Tai visos tos teisinės bazės, pasirengimas, politikų komentarai, kurie tokioje situacijoje tampa visažiniais, (...) neįneša policijos pareigūnams saugumo, pasitikėjimo ir esant tokiai situacijai policijos pareigūnas labai gerai pagalvoja, ar jam verta išsitraukti šaunamąjį ginklą", - teigė R. Katinienė. 

Šiais metais asignavimai iš valstybės biudžeto policijos sistemai siekia 209,5 mln. eurų, pernai buvo 199,9 mln. eurų. 2008 metais finansavimas policijai sudarė 240,8 mln. eurų. 

Finansavimas policijai iki 2012 m. nuosekliai mažėjo ir buvo 180,9 mln. eurų. Nuo 2013 m. jis palaipsniui atstatomas.

Originalų tekstą rasite čia: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/profsajungos_vadove_instituciju_vadovai_tesugeba_reiksti_uzuojautas/