Tikinimai, kad jei visa visuomenė gali svarstyti projektą ir teikti siūlymus, tai tą gali ir profesinės sąjungos, yra visiškai nepagrįsti ir net nekorektiški. „Tai su kuo ministerija nori tuomet bendradarbiauti rengiant tokį svarbų projektą tais klausimais, kurie mums rūpi pirmiausia? Juk ne apie ratus ir batus čia kalbama“, - piktinosi NPPSS vadovas Vladimiras Banel. 

Ministerijos tiesiog visa apimantis neveiklumas pirmiausia turėtų užkliūti premjerui Algirdui Butkevičiui: jo komandos narys su savo vadovaujama institucija tokiu neveikimu stabdo visus procesus. „Tai tiesiog klasikinis pavyzdys, kai sistema yra nepajėgi ir nekompetentinga veikti. Kiek pamenu, dar prieš pusantrų metų prabilus apie šį projektą, VRM norėjo jo galiojimo datą nukelti net iki 2015 metų vidurio – tai būtų reiškę dar pusantrų metų sąstingio. O premjeras kažkodėl nesiima jokių veiksmų. Pažiūrėkite, krašto apsauga startavo be jokių delsimų. Kai tik prasidėjo kariniai incidentai, jie iš karto pasakė: reikia daryti tą ir tą. Ir politikai jiems pritarė“, - sakė V. Banel.

Kaip jau minėta, projektas jau svarstomas ir profesinės sąjungos pasinaudojo dar likusia galimybe pateikti savo pasiūlymus, nes NPPSS įsitikinimu, projektas nėra parengtas tinkamai, jame apstu itin nemažų trūkumų.

Didžiausią susirūpinimą NPPSS kelia tai, kad projekte nenumatyti konkretūs viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų finansavimo šaltiniai ir dydžiai. Teigiama, kad tai bus numatyta specialiame tarpinstituciniame plane, kurį tvirtins Vyriausybė. Tačiau finansavimą iš biudžeto skirsto ne Vyriausybė, o Seimas, todėl visi sprendimai dėl finansavimo turi būti priimami tik Seimo lygmenyje ir tai turi būti atspindėta pačiame projekte.

Be to, NPPSS manymu, kad asignavimai skirti viešojo saugumo plėtrai turi būti tolydžio didinami, kitiems metams – ne mažiau kaip 30 proc. lyginant su šių metų biudžetu, o vėliau – atsižvelgiant į realius poreikius. Ypač tai pasakytina apie darbo užmokestį, kuris turėtų būti ne mažesnis kaip Europos Sąjungos šalių vidurkis. Be to, finansavimą tikslinga sieti su objektyviais, valstybės ekonominę ir finansinę padėtį atspindinčiais rodikliais, pvz. BVP.

Projekte praktiškai neužsiminta apie būtinybę didinti pareigūnų skaičių, nors jame numatyta daug papildomų funkcijų. Jau turime praktiką, kai pradėjus galioti dėl smurto artimoje aplinkoje įstatymui policijos pareigūnams darbo krūviai ženkliai padidėjo, tuo tarpu jiems nebuvo skirta nei papildomų lėšų, nei žmonių. Tokia praktika neturėtų kartotis ir tai reikia įtvirtinti teisės aktais.

Viena iš itin opių problemų – pareigūnų saugumo užtikrinimas – yra beveik neminima. Profesinės sąjungos visuomet laikė prioritetine savo veiklos sritimi tai, kad darbuotojams būtų užtikrintos saugios darbo sąlygos. Darbuotojų saugumo užtikrinimui didelis dėmesys skiriamas daugelyje Europos šalių, pvz., Švedijoje. Pareigūnų tarnyba susijusi su gerokai didesne rizika, negu daugelio kitų sričių darbuotojų ir į tai reikia atsižvelgti. Tačiau naujajame projekte praktiškai neužsimenama apie šį opų klausimą. Pavyzdžiui, už pasipriešinimą pareigūnams neretai skiriamos tik menkos baudos.  Sulaukę grasinimų ar tais atvejais, kai padaroma žala turtui, jie dažniausiai lieka neapginti. Teoriškai žala gali būti atlyginama, tačiau tam reikia ne vienerius metus  laukti teismų procesų pabaigos. Neapginti ir tie, kurie praneša apie galimus korupcijos atvejus. Visas šias problemas reikia spręsti kuo skubiau ir tas turėtų būti numatyta naujojoje viešojo saugumo plėtros programoje. Be kita ko, tai ženkliai padidintų pareigūnų motyvaciją.

Yra ir daugiau panašių problemų, kurios turi būti konkrečiai įtvirtintos šiame teisės akte: tarnybinių ginčų sprendimo būdai, išėjusių į pensiją pareigūnų socialinės integracijos ir integracijos į darbo rinką ir t. t. Taip pat pažymėtina, kad projekte yra nemaža netikslumų, kurie turėtų būti taisytini.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK)  pirmininkas Artūras Paulauskas sakė, kad sutinka su dauguma profesinių sąjungų teiginių. „Pavyzdžiui, dėl finansavimo. Galima prikurti gražių strategijų, bet jei nebus aiškiai nurodyta kaip skirstomos biudžeto lėšos ir apskritai iš kokių šaltinių tos lėšos ateis, tai strategijos ir liks tik strategijomis“, - sakė A. Paulauskas.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad, nenurodydami kaip ir iš kur viešojo saugumo plėtros projektui bus skiriamos asignacijos, projekto autoriai prasilenkė su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Jame aiškiai išsakyta nuostata, kad bet kurio projekto, programos ir t.t. finansavimo klausimai turi būti išdėstyti pagrindiniame dokumente.

„Tikrai gaila, kad šioje srityje nevyksta bendradarbiavimas tarp ministerijos ir profesinių sąjungų. Kodėl – turėtumėte turbūt klausti ministro. Aš manau, kad bet kuris dokumentas yra stipresnis kai yra platesnis sutarimas, platesnis bendradarbiavimas“, - sakė NSGK pirmininkas.

NPPSS apgailestauja, kad Vidaus reikalų ministerija ir pats ministras atkakliai vengia bendradarbiavimo, kuris, be abejonės, būtų naudingas abiem pusėms. Į NPPSS kreipimąsi VRM teatsakė raštu, kad savo pasiūlymus bus galima pateikti, kai projektas bus perduotas svarstyti. Tačiau visuomet yra naudingiau, kai darbuotojų atstovai yra įtraukiami į projekto rengimą. Profesinės sąjungos dar kartą pabrėžia, kad visuomet yra atviros pasiūlymams ir siekia užmegzti kuo glaudesnį socialinį dialogą.

NPPSS informacija