Pagalba
Rolandas Kiškis: gatvėse bus daugiau pareigūnų
2016-08-29

Policijos departamentas iki šių metų pabaigos teritoriniuose komisariatuose ruošiasi kitaip organizuoti viešosios ir kriminalinės policijos veiklą. Buvę apylinkių inspektoriai ir dalis kriminalistų dirbs bendrose grupėse.

Joms vadovaus pareigūnai, kurie organizuos veiklą, formuos užduotis, nagrinės gautus pranešimus, pareiškimus, tirs nesunkius nusikaltimus, kuriuose nenustatytas įtariamasis, priims dėl jų sprendimus. Tokiose grupės dirbantys pareigūnai savo teritorijoje turės reaguoti į įvykius, vykdyti prevencinį darbą, užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti įtariamuosius, apsaugoti nusikaltimo vietą, apklausti liudininkus.

Dalis policininkų tam priešinasi. Jie teigia, kad Policijos departamentas gamina universalų pareigūną, piktinasi, kad mokslus baigę kriminalistai bus prilyginti eiliniam patruliui.

„Rajonų policijos komisariatuose krūvis paskirstomas netolygiai. Kai kurie kriminalistai į antrąją dienos pusę beveik nebeturi darbo. Norėdami tokiam pareigūnui pavesti, sakykim, prevencinės veiklos funkcijas, iš kabineto išsiųsti dirbti arčiau žmonių, turėtume pakeisti jo pareigybės aprašymą arba išvis perkelti į kitą padalinį. Pokyčiuose svarbiausia, kad komisariato vadovas pats galės priimti sprendimą dėl krūvio paskirstymo“, – interviu 15min sakė naujasis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas R.Kiškis.

– Kodėl jūs tapote Vilniaus policijos vadovu?

– Tiksliau kalbant, aš esu laikinai perkeltas (šypsosi). Kai į šias pareigas buvo paskelbta atranka, policijos vadovybė manęs paklausė, ar sutikčiau jas eiti, ir aš sutikau.

Viskas prasidėjo, kai Policijos taryba liepos pradžioje pritarė mūsų darbo grupės pasiūlymui, kad reikia keisti viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimą.

Sutapo, kad tuo pačiu metu buvo paskelbta atranka į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas. Aš esu darbo grupės narys ir vienas iš pertvarkymų idėjos autorių. Be to, neblogai pažįstu Vilnių, čia užaugau kaip pareigūnas, todėl man nesunku suprasti esamą padėtį ir valdyti procesus.

Manau, kad todėl man ir buvo pasiūlyta laikinai tapti vadovu.

Nuo šiol valdybų vadovai bus dažniau perkeliami į teritorinius padalinius, kad iš arčiau pamatytų realybę, realiai veikiančias procedūras, kaip įgyvendinami pokyčiai. Mano atvejis galbūt šiek tiek kitoks, nes įstaigos vadovas siunčiamas laikinai vadovauti kitai įstaigai. Tai man pačiam labai įdomu, nes praėjusiais metais buvo pradėti mūsų pačių sukurti kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimai, todėl noriu kai kuriuos padalinius pačiupinėti gyvai. Ypač specializuotus: analitikų, kriminalinės žvalgybos, ekonominių nusikaltimų ir panašiai.

– Jūs tarsi atėjote į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą tam, kad įgyvendintumėte Policijos departamente sugalvotus pokyčius?

– Padarysiu pradžią jų įgyvendinimui.

– Kokie yra pagrindiniai pokyčiai?

– Išsakysiu savo pastebėjimus. Prieš pusantrų metų kriminalinė policija, ypač kriminalinė žvalgyba, buvo sutelkta apskričių centruose (išsamiau apie tai skaitykite čia).

Tai lėmė, kad apskričių policijos įstaigų specializuoti padaliniai dabar tiria sunkius, labai sunkius, rezonansinius, sisteminius nusikaltimus. Teritoriniai padaliniai, rajoniniai komisariatai, – nesunkius, apysunkius, pavienius nusikaltimus, užtikrina viešąją tvarką ir užsiima administracine praktika.

Mes pastebėjome, kad iš 9 tūkst. policijos pareigūnų į įvykius, iškvietimus tiesiogiai reaguodavo tik 1,6 tūkst. Tą darydavo vien tik patruliai. Kriminalistai ar prevencijos padaliniai – beveik ne, nors įvykio metu jie galėjo būti arčiau įvykio vietos.

Natūraliai gimė idėja, kad reikia kurti vadinamuosius veiklos padalinius, kuriuose būtų sujungti kriminalistai ir viešoji policija. Taip bus pakeisti darbo organizavimo principai, mažės administracinis aparatas. Padalinio viršininkas valdys kelias veiklos grupes, kurioms prižiūrėti bus priskirtos teritorijos ir kurias sudarys nuo 5 iki 9 žmonių. Visi šitie pareigūnai pusę savo tarnybos laiko, bent 4 val. per dieną, turės skirti darbui prižiūrimoje teritorijoje.

Sakysime, jie dirbs prevencinį darbą jaunimo susibūrimo vietose, lankysis karštuose taškuose, patruliuos prie mokyklų, stovės prie sankryžų, reaguos į tam tikrus įvykius. Jie turės būti arčiau žmonių, miesto erdvėse. Grupės vadovas taip pat turės savųjų tyrimo medžiagų ir bylų. Iki šiol dažniausiai būdavo taip: komisariate dirba 60 pareigūnų, o 10 iš jų yra įvairaus lygio vyresnieji pareigūnai, kurie daugiausiai organizuoja darbą ir paskirsto užduotis. Dabar jie turės prisiimti tyrimui pačias sudėtingiausias medžiagas.

 – Kiek tokių grupių bus rajoniniame komisariate?

– Įvairiai, priklauso nuo komisariato. Standartiškai, po 3–4 grupes.

– Kokiu principu bus formuojamos vadinamosios veiklos grupės?

– Daugiausiai teritoriniu principu.

Dabar kiekvienas apylinkės inspektorius turi savo seniūniją, kurioje ir tvarkosi. Įgyvendinus pokytį, į vieną grupę bus sujungti keli tokie apylinkių inspektoriai ir keli vadinamieji operatyviniai darbuotojai, kriminalistai. Jiems vadovaus vyresnysis. Juo taps pats kompetentingiausias, nes privalės atsakyti už darbo organizavimą ir imtis vadinamųjų tamsiųjų bylų. Žinoma, jo ir alga bus didžiausia.

Tai reiškia, kad į vieną veiklos grupę bus sujungtos kelios seniūnijos, priklausančios tam pačiam komisariatui.

Tokia grupė fiksuos administracinius teisės pažeidimus ir tirs nesunkius nusikaltimus. Šitaip išvengsime funkcijų dubliavimo. Dabar policijos įstaigose yra daug struktūrinių padalinių, kurių veiklą griežtai reglamentuoja speciali instrukcija, konkretus aprašas. Prireikus atlikti realų darbą, kartais gali atsirasti savotiškas vakuumas.

– Ką tai reiškia „vakuumas“?

– Pavyzdžiui, rajoniniuose policijos komisariatuose dalies pareigūnų krūvis yra labai mažas, o kitiems trūksta pagalbos, kyla sunkumų pakeisti darbuotoją jam susirgus ar išėjus atostogų.

Suvienodinus pareigybių aprašymus, vadovas galės lanksčiai, išmaniai paskirstyti ir perskirstyti darbus.

Gyvuoja mitas, kad mes ruošiamės universaliam pareigūnui, kuriuo dirbti sugebės ne visi. Bet pagalvokime, ką toks pareigūnas turės mokėti: sulaikyti asmenį, mandagiai kalbėti, uždėti antrankius, pasodinti tinkamai į automobilį, apklausti liudytojus, surašyti protokolą. Elementaru.

Policijoje dirba išsilavinę žmonės. Ir kriminalistas, ir apylinkės inspektorius privalo šiuos pagrindinius dalykus mokėti.

– Bet žmogus, kuris prieš tai visą laiką dirbo viešojoje policijoje, dabar pateks į grupę, kurioje bus kriminalistų. Ar jis gali užsiimti tiriamuoju darbu? Juk jie neturi įgūdžių.

– Taip, kol kas jie įgūdžių neturi. Todėl yra paruoštos metodikos jų mokymui. Centralizuotai bus rengiami praktiniai mokymai. Be to, jie mokysis vieni iš kitų, nes apylinkių inspektoriai dirbs su kriminalistais viename ekipaže.

Dar kartą pabrėžiu, kad sudėtingus nusikaltimus tirs specializuoti padaliniai apskričių policijos komisariatuose. Nebus taip, kad žmogus visą gyvenimą buvo apylinkės inspektorius, o dabar jam reikės tirti žmogžudystes. Ne. Tokius nusikaltimus ir toliau tirs apskritys, specialistai.

Šios veiklos grupės, apie kurias mes čia kalbame, bus suformuotos rajonuose komisariatuose ir jų tiriamieji įgūdžiai bus pakankami pagal taisykles apklausti liudininkus, surašyti protokolus, apsaugoti nusikaltimo vietą.

– Ar gerai suprantu, kad idėjos esmė – kad geriau būtų paskirstytas darbo krūvis tarp skirtingų sričių pareigūnų?

– Tai vienas iš argumentų. Kaip jau sakiau, taip pat siekiame išvengti funkcijų dubliavimo.

Pavyzdžiui, atvažiuoja patruliai į įvykio vietą. Mato, kad išmuštas mašinos langas ar durelių stiklas. Pagal pareigybių aprašymą, patrulis pats toliau veikti negali, todėl kviečia operatyvinių darbuotojų grupę (šypsosi). Mieste tai lengviau, bet rajonuose atstumai kartais būna dešimtys kilometrų. Sakome, kad paprasčiau yra patrulius apmokyti įforminti tokius nesunkius nusikaltimus: smurtą artimoje aplinkoje, vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus. Nėra sudėtinga atvykti, nufotografuoti įvykio vietą, teisingai įvesti duomenis į registravimo sistemą ir užregistruoti nusikalstamą veiką. Viskas.

– Tarkime, Šalčininkų rajono policijos komisariatas gauna pranešimą apie nužudymą. Kaip viskas vyks pakeitus veiklos organizavimą?

– Tarkime, randamas lavonas, namas apiplėštas, baldai išdaužyti. Akivaizdu, kad įvykdytas sunkus nusikaltimas. Pirmiausiai į įvykio vietą atvažiuoja tie, kas yra arčiausiai. Tai reiškia, rajono policijos komisariato patruliai. Kad jie galėtų reaguoti greičiau ir efektyviau, gatvėse jų turi būti daugiau. Iki šito pokyčio į įvykius galėdavo važiuoti 20 procentų komisariato pareigūnų, o dabar galės 80 procentų.

Taigi, į vietą atvažiavę patruliai praneša budėtojui, kad rado lavoną, yra apiplėšimo požymių, todėl reikia iš Vilniaus atsiųsti specializuotą padalinį. Jis turėtų atvažiuoti per valandą. Tuo metu patruliai užtikrina įvykio vietos apsaugą, ieško liudytojų, surašo jų kontaktus.

– O ar keisis pačios procedūros?

– Taip. Kai kalbame apie nesudėtingas nusikalstamas veikas, kurių registravimas nereikalauja aukštos kvalifikacijos, mes stengiamės paprastinti ir standartizuoti procedūras.

Jau dabar turime vadinamąjį „penki viename“ protokolą. Penkis procesinius veiksmus pagal Baudžiamojo proceso kodeksą mes sujungėme į vieną blanką, kurį pareigūnas gali užpildyti per 20 min., nors anksčiau tam reikėdavo 3 val.

Dar vienas mūsų pasiūlymas, su kuriuo sutinka Generalinė prokuratūra, kad renkant medžiagą būtų daugiau naudojamos techninės priemonės. Tarkime, liudininkų apklausoje būtų daromi garso įrašai, o blankuose parašomi tik kelis esminiai sakiniai apie jo parodymus.

– O tai nebuvo daroma?

– Iki šiol visą apklausą reikėdavo aprašyti popieriuje.

– Visgi numatomi pokyčiai sulaukė pareigūnų nepasitenkinimo.

– Kai kurie žmonės yra nepatenkinti, kad mes kuriame universalų pareigūną. Sakoma: buvau kriminalistas, baigiau mokslus, kodėl dabar turiu eiti į gatvę dirbti? Juk mes neatimame iš pareigūnų jų kvalifikacijos. Siekiame, kad daugiau pareigūnų galėtų reaguoti į įvykius ir darbo krūvis būtų normaliai paskirstytas.

– Ar keisis pareigūnų atlyginimai?

– Tai priklauso nuo pareigūnų prieš tai turėto atlyginimo ir komisariato, bet iš esmės – keisis, didės.

– Didės?

– Apie mažėjimą nėra kalbos. Kai jau sakiau, viskas priklauso nuo komisariato ir nuo to, kokį „bagažą“ turėjo pareigūnas prieš tai. Neseniai buvome Trakuose, kalbėjome apie pokyčius. Ten maždaug ketvirtadaliui pareigūnų didės atlyginimas. Vienam gal tik 10 eurų, bet kitam ir 100.

– Jūs kalbėjote apie pareigūnų mokymus, kvalifikacijos kėlimą ir panašiai. Tai kainuoja laiko. Kada šitie veiklos pakeitimai pradės veikti?

 – Naujas veiklos modelis turėtų pradėti veikti ne vėliau kaip iki šių metų pabaigos. Tikimės, kad visi Vilniaus komisariatai pagal šitą modelį dirbs jau nuo spalio.

Originalų tekstą rasite čia: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/vilniaus-policijos-vadovu-tapes-rolandas-kiskis-gatvese-bus-daugiau-pareigunu-59-669559