„Manau, kad tas problemas, kurios yra šiandien susikaupę Vidaus reikalų ministerijoje arba visoje vidaus reikalų sistemoje, turėtų spręsti technokratai, specialistai. Nuosekliai to reikia ir laikytis“, – savo poziciją dėsto S. Skvernelis.

– Kokį sau tikslą keliate šiame poste?

– Nėra taip parasta pasakyti, nes ministerijoje yra daug įvairių veiklos sričių. Žinoma, svarbu įgyvendinti tikslus viešojo saugumo srityje, kurie numatyti Vyriausybės programoje. Tai susiję su vidaus sistemos darbuotojų materialiniu aprūpinimu: atlyginimu, socialinių garantijų, motyvacijų sistema, teisinių bazių pakeitimu.

Kiti tikslai – kad pačios Vidaus reikalų ministerijos ir įstaigų prie ministerijos veikla būtų optimali, būtų taupomi šiai veiklos sričiai numatyti resursai bei efektyvinama veikla, taip pat atkurtas pasitikėjimas vidaus reikalų sistema, nes dabar tęsiasi nelabai kokių įvykių šleifas.

Yra ambicingų tikslų ir jų pakankamai daug visose veiklos srityse: tiek kalbant apie valstybės tarnybos reformą, tiek apie mūsų viešąjį saugumą, t. y. ir policijos, gelbėjimo tarnybos, sienos apsaugos veiklą.

Taip pat svarbus dalykas – regionų plėtra. Svarbus tarpregioninio skirtumo mažinimas. Be abejo, laukia geopolitiniai iššūkiai, kuriems įtaką daro situacija Europoje – tai vidaus reikalų institucijų ir kariuomenės sąveika. Galiausiai [aktualus – LRT.lt] vadinamo pagalbos telefono 112 funkcionavimas ir dar daug kitų darbų.

– Paminėjote regionų politiką. Vidaus reikalų ministerija sulaukia nemažai kritikos, kad yra suplakti du dalykai – vidaus reikalai ir regionų plėtra. Regionų politikai reikėtų skirti daugiau dėmesio. Ketinate ką nors dėl to daryti?

– Iš tikrųjų čia yra tam tikros istorinės aplinkybės – buvo sujungtos dvi ministerijos. Šiandien Vidaus reikalų ministerija atsakinga ir už šią labai svarbią sritį. Juo labiau, kad mes turime ir finansinę perspektyvą: yra skirta pakankamai lėšų ir numatytos programos.

Manau, kad vienas iš svarbesnių uždavinių yra, kad šios lėšos, ypač skirtos Europos Sąjungos (ES), būtų tinkamai panaudotos regionų plėtrai. Šiam klausimui reikia skirti daugiau dėmesio. Vis dėlto gyvenimo sąlygos, tam tikrų paslaugų prieinamumas didžiuosiuose šalies miestuose ir kaimiškose vietovėse yra iš esmės skirtingas. Atskirties turėtų būti mažiau. Reikia išnaudoti Europos praktiką šioje srityje ir geruosius pavyzdžius tiesiog perkelti pas mus.

– Viename interviu sakėte, kad dėsite visas pastangas, jog ši ministerija nebūtų niekam nereikalinga. Jūsų manymu, dabar taip yra?

– Aš nemanau, kad niekam nereikalinga. Vidaus ministerijos yra labai svarbios, tačiau po kiekvienų rinkimų aš, kaip pilietis, matydavau, kaip vyksta ministerijų pasiskirstymas. Tai tikrai nebuvo pati geidžiamiausia ministerija.

Kaip ir paminėjote, yra daug funkcijų, problemų, ypač susijusių su viešojo saugumo užtikrinimu. Turbūt nesinori kažkam paimti tų problemų ant savo pečių. Todėl tikrai norisi daryti. Tam sąlygos yra. Kolektyvas puikus, ir tik reikia suteikti jam galimybę kurti, atsiskleisti idėjoms. Norisi, kad ši Vidaus reikalų ministerija būtų, kaip ir minėjau, geidžiamiausia.

– Gal jau žinote, koks bus pirmas Jūsų darbas, pradėjus dirbti ministru?

– Pirmas darbas – detaliai susipažinti su situacija pačioje ministerijoje. Dirbant šalia, būnant įstaigos prie ministerijos vadovu, yra vienas žvilgsnis.

Žinoma, manau, kad su komanda (kurią dar taip pat reikia suformuoti – tai yra pirminis uždavinys) ir departamentais, kolektyvu tikrai apsibrėšime strateginius tikslus, du tris prioritetus.

Yra likę porą metų, ir visų darbų iš karto įveikti tą pačią dieną neįmanoma. Todėl turėsime dvi tris kryptis, kuriomis darbuosimės. Žinoma, [sieksime – LRT.lt], kad tie rutininiai darbai taip pat būtų atliekami kokybiškai.

– Pareigūnų profsąjungos vadovas, paklaustas kaip vertina buvusio ministro Dailio Barakausko veiklą, į šį klausimą atsakė labai paprastai: „Jeigu būtų ką vertinti, tai ir įvertintume, o dabar nėra.“ Kaip Jums atrodo, ar jis teisus?

– Būsiu etiškas ir nekomentuosiu buvusio ministro veiklos.

– Jūs esate nepartinis ministras ir, kaip pats sakėte anksčiau, neketinate stoti į jokią partiją.

– Taip.

– Kodėl?

– Todėl, kad šis pasirinkimas, kuris yra padarytas tiek Tvarkos ir teisingumo partijos, tiek Ministro Pirmininko ir Prezidentės, suponuoja esminę mintį, kad šiandien reikia specialisto – ne politiko, ne politinės partijos atstovo.

Manau, kad tas problemas, kurios yra šiandien susikaupę Vidaus reikalų ministerijoje arba visoje vidaus reikalų sistemoje, turėtų spręsti technokratai, specialistai. Nuosekliai to reikia ir laikytis.

– Užimate ministro postą tuo metu, kai pradėtas tyrimas dėl galimai neskaidrių ministerijos viešųjų pirkimų. Susidaro toks įspūdis, kad gal ši ministerija neskaidriai dirba. Ar ketinate dėl to ką nors daryti?

– Be abejo. Aš turiu minčių ir konkrečių siūlymų. Per kelias artimiausias dienas juos išgirsite, kada pasižiūrėsiu ir galutinai suderinsiu atitikimą įstatymams ir teisinei aplinkai.

Šioje srityje vienas iš prioritetų – šešėlio Vidaus reikalų ministerijoje nebuvimas. Tai yra ypatinga ministerija, savo sudėtyje arba prie jos turinti galimybes su šiuo reiškiniu kovoti pakankamai efektyviai, nes turi kriminalinės žvalgybos subjektus. Dėl to tai – vienas esminių dalykų. Tyrimą atliekanti specialiųjų tyrimų tarnyba, manau, dirba kryptingai, ir visus taškus sudės ikiteisminis tyrimas.

– Ar jau žinote, ką kviesite į savo komandą darbui?

– Kai tokie žmonės bus pakviesti ir duos sutikimą, jūs iš karto sužinosite.

– Pereikime prie aktualijų. Nauju policijos vadovu paskirtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Linas Pernavas. Ar pažįstate jį?

– Pažįstu pakankamai seniai, nes sistemoje mes tarnaujame panašų laiko tarpą. Jis, žinoma, jaunesnis, bet teko darbuotis įvairiose pozicijose. Paskutiniu metu, būnant generalinio komisaro pavaduotoju ir generaliniu komisaru, jis buvo ir komisariato, ir apskrities, ir antrosios apskrities įstaigos vadovas. Puikiai pažįstu šį pareigūną.

– Kaip jį apibūdintumėte?

– Apibūdinčiau kaip iniciatyvų, veržlų, gerą, dorą. Svarbiausia – sąžiningą pareigūną, kuris turi tikrai daug žmogiškumo, gerbia žmones, kolegas. Jis yra tikras policininkas, koks ir turėtų būti Lietuvos pareigūnas.

– Ką Jūs norėjote padaryti, bet nesuspėjote pabaigti, būdamas policijos vadovu?

– Norėjau, kad šiandien mes turėtume naują tiek vidaus tarnybos statutą, tiek policijos veiklos įstatymą, kuris yra šiek tiek įstrigęs. Na, ne šiek tiek, o jau keletą metų įstrigęs Seime, Seimo komitetuose. Manau, kad dabar atsiranda galimybė vėl tuos klausimus spręsti kitame lygmenyje.

Norėjau, kad būtų pabaigta kriminalinės policijos reforma, kuri dabar įsibėgėjo. Tai irgi buvo vienas iš tikslų. Žinoma, [norėjau – LRT.lt], kad ir toliau būtų gerinamos darbuotojų sąlygos. Yra keletas projektų, pradėtos rekonstrukcijos, statybos. Smagu, kad darbuotojai išsikelia iš tų komisariatų-landynių į normalius, europietiškus biurus.

Darbų tikrai dar buvo likę, bet aš neabejoju, kad naujasis policijos vadovas, jeigu manys, kad tai yra tęstina, tuos darbus tęs.