– Ar nesigailite, kad priėmėte sprendimą tapti politiku?

– (Kelias akimirkas šypsodamasis tylėjo) Jeigu palyginčiau aną darbą ir šį, tai gal kam nors pasirodytų keista, bet senajame darbe viskas buvo paprasčiau. 

Policijoje buvo aiškios užduotys, tikslai, aiškios barikadų pusės, aiškūs priešai.

Žinoma, buvo daug iššūkių, sunkumų, net atrodė, kad sunkesnės tarnybos už generalinio komisaro nebėra, bet! Atėjęs čia galiu pasakyti, kad šitos pareigos yra gerokai sunkesnės(nusišypsojo).

Visų pirma, gerokai daugiau funkcijų, jos yra labai skirtingos. Na ir palikimas ministerijoje yra tikrai sudėtingas.

Tai yra politinės pareigos, todėl reikia suprasti tą politinę konjunktūrą, politinį žaidimą. Ne viskas yra taip išvaizdu ir gerai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

O šiaip, tikrai nesigailiu. Tai yra darbas valstybei ir tikrai norisi, kad visa vidaus reikalų sistema būtų kitokia. Tai, ką pamačiau atėjęs, palieka nevienareikšmišką įspūdį.

– Kalbėjote apie VRM pertvarkymą, norite, kad sistema būtų kitokia. Kas bus daroma arba – kas jau daroma?

– Iki šiol nebuvo nustatyti aiškūs vidaus reikalų sistemos prioritetai, todėl reikėjo padaryta bent jau strateginio veiklos plano projektą, įjungti į planavimą visas susijusias institucijas. 

Dabar planas jau yra parengtas, liko tik patvirtinimo procedūros. Tada mes aiškiai galėsime pasakyti, kur link einame, kokie yra pagrindiniai tikslai, uždaviniai ar jie yra pasiekti.

Bendros strategijos nebuvimas paskatino kitą negerą reiškinį. 

Ant popieriaus vidaus reikalų sistema gal ir atrodo vieninga. Bet iš tikrųjų yra labai susiskaidžiusi. Policija dirba sau, pasieniečiai – sau, ugniagesiai – sau, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) – sau. Kažkokios atskiros kunigaikštystės.

Pagrindiniai vidaus reikalų sistemos prioritetai yra susiję su žmogumi: gyvybė, sveikata, turtas, legalios pajamos ir visa kita. Dabar mes dedame visas pastangas, kad visų struktūrų pajėgos būtų konsoliduotos ir nukreiptos į tuos pagrindinius tikslus, kad nebūtų kažkokios vidinės konkurencijos. 

Mes manome, kad į įvykius ir situacijas turi reaguoti ta žinyba, kuri tuo metu yra arčiausiai žmogaus.

Kai kuriuos žingsnius jau pavyko padaryti. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Viešojo saugumo tarnyba (VST) ir policija jau dirba kartu, pajėgos yra konsoliduotos.

– Ar gerai suprantu: sakote, kad VRM priklausančios tarnybos galėtų labiau padėti viena kitai ir taip didinti visuomenės saugumą? 

– Esminis dalykas yra mūsų veiklos efektyvumas. Mes aiškiai matome, kad visoms tarnyboms trūksta pinigų, bet pajėgos vis tiek nėra pajungiamos. 

Elementarus pavyzdys. Visos VRM struktūros savarankiškai vysto informacines technologijas, perka programinę įrangą, kuria sistemas. Bet juk šalia turime Informatikos ir ryšių departamentą, kuriame dirba apie 200 žmonių!

Tai dabar mes suvienysime visų tarnybų IT pajėgumus į vieną įstaigą – Informatikos ir ryšių departamentą. Per jį aprūpinsime visą vidaus reikalų sistemą tiek technika, tiek programine įranga, tiek sprendimais. 

Kitas pavyzdys. Mes turime vieningą pajėgų valdymo sistemą. Absurdiška net sakyti, bet policijos ir pasienio budėtojai sistemoje iki šiol nematė vieni kitų pajėgų. Kiekvienas sau dirbo.

Kai pasakėme, kad skirtingų tarnybų pareigūnai privalo matyti vieni kitų pajėgas ir bendrai reaguoti į situacijas, paaiškėjo, kad techniškai tai sunku padaryti.

Dabar turime kiekvienoje tarnyboje savą materialinį aprūpinimą, štabus, personalo klausimus sprendžia visi atskirai, perkasi uniformas, transportą. 

Šitą ūkį turime sutvarkyti, padaryti, kad jis būtų efektyvus ir aprūpintų visą sistemą.

– Iš esmės, mažinate biurokratinį aparatą?

– Taip, tai yra labai svarbu. 

Administracinius resursus, kurie nėra susiję su tiesioginių funkcijų vykdymu, mes pertvarkome. Kuo daugiau žmonių turi būtų nukreipta į darbą gatvėse, valstybės sienos apsaugą, į tyrimus, gelbėjimą ir kitų tiesioginių funkcijų atlikimui. 

Dar tie atlaisvinti resursai gali būti skiriami žmonių motyvacijai ir materialiniam atlygiui didinti.

Iš tikrųjų, labai prasta situacija yra su žmogiškaisiais resursais. Nėra prognozuojama, kas bus ateityje, nėra valdymo sistemos.

Šiandien situacija tokia: jeigu tik atsirado kažkokios geresnės darbo sąlygos, tarkime, Lazdijų policijoje, tai iš VSAT gali nenutrūkstamas pareigūnų srautas perbėgti į komisariatą.

Arba atvirkščiai – iš policijos komisariato į pasienį.

Bet juk sistema yra viena! Ji privalo užtikrinti, kad ir policija dirbtų efektyviai, ir pasienis būtų saugomas. Todėl ministerijoje iš vidinių struktūrų kuriame atitinkamą departamentą, kuris bus atsakingas už žmogiškųjų išteklių valdymą ir personalo politiką. 

– Girdėjau, kad vienoje VSAT rinktinėje beveik visi patyrę kriminalinės žvalgybos pareigūnai perbėgo į policiją.

– Teisingai. 

Pernai mes padarėme kriminalinės policijos reformą. Nuėjome tuo keliu, kad žvalgus atskyrėme nuo tyrėjų ir perkėlėme juos į aukštesnį lygmenį. Padidėjo atlyginimai ir laipsniai, todėl daug pasieniečių perėjo į policiją. VSAT nukentėjo. 

Šituos dalykus reikia subalansuoti ir ministerija privalo šioje vietoje pasakyti: stop, daugiau žmonių negali būti perpumpuojama iš pasienio į policiją, nes iškils grėsmė VSAT funkcijų įgyvendinimui.

– Klausantis ką reikia pertvarkyti VRM, susidaro įspūdis, kad situacija išties yra sudėtinga. Kokios priežastys tai nulėmė?

– Ta teisinė bazė, kuri dabar egzistuoja, yra beviltiškai pasenusi. Todėl vienas iš darbų, kurį, tikiuosi,  padarysime iki galo, yra Vidaus tarnybos statuto ir lydinčių teisės aktų išjudinimas iš mirties taško. 

Penkerius metus tas projektas be judesio gulėjo stalčiuose, bet tikiuosi, kad jau šioje Seimo sesijoje tie įstatymai bus priimti ir sutvarkyti.

Tai leis didinti Lietuvos žmonių saugumą. Mes turėsime geresnį pareigūną, motyvuotą, daugiau uždirbantį pareigūną, su tvirtesnėmis socialinėmis garantijomis. 

Turbūt, esminis dalykas, kad pareigūno darbo užmokestis priklausys nuo rezultato.

Jeigu pareigūnas tiesiog sėdi darbe ir nerodo rezultatų, tai darbo užmokestis mažės ir tokius pareigūnus netgi bus galima atleisti.

– Per kiek laiko planuojate įgyvendinti reformą?

– Dar laukia sunkus darbas. Reikia įtikinti politikus, kad to tikrai reikia ne tik vidaus reikalų sistemai, bet visiems piliečiams. Jeigu sistema pasikeis, susitvarkys, tai saugesni būsime visi.

Pastaruoju metu daug važinėju po Lietuvą, bendrauju su mūsų pareigūnais, gal tik kiek skriaudžiu policiją, nes pas juos nebevažiuoju. Bet kalbėjau su pasieniečiais, ugniagesiais-gelbėtojais, FNTT pareigūnais, VST. 

Matau, kad vidaus reikalų sistemoje tikrai yra daug šviesių, drąsių žmonių, kurie nebijo pasakyti, ką galvoja, kartais net labai drąsiai ir atvirai, bet man tas patinka. Tai aš jų tiesiai šviesiai ir klausiu: kiek jums reikia uždirbti, kad galėtumėte jaustis ramūs? 

Per šias savaites pravažiavau pusę Lietuvos, tai visi kaip susitarę sako: tūkstantis eurų. Tai ar čia yra milžiniški pinigai? Labai daug pareigūnai reikalauja?

O juk dar atmeskime tuos, kurie jau dabar tiek uždirba.

Vis baksnojame į savo kaimynus estus, kad jie padarė tą ar aną. Štai, estai turėjo labai ambicingą tikslą, kad 2016 metų sausio 1-ąją minimali alga vidaus reikalų sistemoje būtų tūkstantis eurų.

Šiandien jie jau pasiekė 950 eurų. Jie pasiekė būtent konsolidavę pajėgas, sumažinę administracines, biurokratines išlaidas. 

Mes norime kiekviename kaime turėti policijos nuovadą, pasieniečių dalinį, statutinius ugniagesius-gelbėtojus, gal dar kokį VST dalinį.

Bet visiems jiems reikės ir administracinio aparato: viršininkų, pavaduotojų, buhalterių, materialinio aprūpinimo, logistų, šlavėjų ir t.t. Taip visi mūsų pinigai bus panaudoti administracijai aprūpinti, o ne žmonių saugumui užtikrinti.

Tikslas yra užsibrėžtas ir mes pajungsime visus darbuotojus, visus resursus, kad jį pasiektume.

Pagrindinis dalykas yra darbinė grandis, o administravimo grandis turi būti maža, bet efektyvi. Jeigu mes padarysime šitą sistemą kaip nepriekaištingai veikiantį laikrodį, tai taip ir bus.

Kol kas prielaidos tam yra, daug žingsnių yra padaryta. Liko minėti teisiniai dalykai. 

Buvau Seime, bendravau su politikais, buvau komitetų posėdžiuose. Manau, kad yra palaikymas, supratimas, kad reikia permainų, tai tikiuosi, kad įstatymai bus priimti.

– Kada Lietuvoje minimali pareigūno alga galėtų būti tūkstantis eurų?

– Jei bus patvirtintas Vidaus tarnybos statutas ir lydintys teisės aktai. Jeigu pareigūnas darbuosis pakankamai profesionaliai, jis šitą sumą galės pasiekti priklausomai nuo savo darbo rezultatų. 

Todėl pirminiame etape mes neprašome papildomų pinigų, tačiau tikslas yra realus ir aš manau, kad pasieksime. Gal ne 2016 metų sausį, bet greitai.

– O kada vidaus reikalų sistemoje turėtų pasijusti reformos rezultatai?

– Tikslas mūsų yra labai paprastas.

Jeigu šioje Seimo sesijoje bus priimtas Vidaus tarnybos statutas su lydinčiais teisės aktais, tai pagrindinės dalys įsigalioja kitų metų sausį. Mes turime pusmetį pasiruošti, susitvarkyti savo vidines struktūras, susitvarkyti savo resursus ir sausio 1 dieną pradėti rimtą darbą. 

Manau, kad 2016 metais mūsų norimas efektas ir pasijus. 

Jeigu Seimo nariai nuspręs, kad kai kurios Vidaus tarnybos statuto dalys gali būti įgyvendintos anksčiau, tai mes tikrai pasidžiaugtume. Nes dabar kai kurie finansiniai dalykai yra atidėti 2017-iesiems ir vėlesniems metams.

– Ar gerai suprantu, kad reformos esmė – pasiekti, kad tarnybos galėtų iš dalies atlikti viena kitos funkcijas ir taip sumažinti administravimo išlaidas? Jeigu kaime yra VSAT užkarda, tai pasieniečiai gali atlikti policijos darbą, todėl nebereikia kurti atskiros nuovados?

– Iš esmės, taip. 

Kartais žmonės skundžiasi, kad kokioje nors vietovėje retai pamato policijos pareigūnus. Tai ir nereikia pamatyti. Jeigu ten yra pasienio pareigūnai, tai jie gali sureaguoti ir į kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Įsivaizduokite, kad du pasieniečiai prie valstybės sienos sustabdo automobilį. Pagal savo tiesiogines funkcijas pareigūnai patikrina dokumentus, transporto priemonę ir jiems kyla įtarimas, kad vairuotojas yra neblaivus.

Ką tada daro pasieniečiai? Kviečia du policijos pareigūnus, kad patikrintų.

Taigi, jau keturi pareigūnai dėl vieno galimai (pabrėžė pastarąjį žodį)neblaivaus vairuotojo. Absurdas.

Aš manau, kad pasieniečiai turi pakankamai kompetencijos, kad įformintų tokį pažeidimą. 

Lygiai taip pat policijos pareigūnai gali užfiksuoti kažkokį sienos pažeidimą.

Pavyzdžiui, Palangos oro uoste VSAT pareigūnai atlieka ir pasienio kontrolės funkcijas, ir apsaugą, ir dar sugeba atlikti policininkų funkcijas – prižiūrėti viešąja tvarką teritorijoje.

Bet jeigu yra sulaikomas koks nors pažeidėjas, tai pasieniečiai turi kviestis Palangos policijos pareigūnus. Ar tikrai to reikia?

Buvo priimti sprendimai, kad Palangos oro uostą turi saugoti VST. Tai reiškia, kad saugumą užtikrins trys tarnybos: viduje saugos VSAT pareigūnai, išorėje – VST, dar tada įveskime aviacinio saugumo specialistus ir policiją. 

Jeigu norime tokio modelio, kai pareigūnų yra daugiau nei keleivių, nesistebėkime, kad gausime po tuos 330 eurų per mėnesį.

Taip, įstatyme nėra parašyta, kad VSAT gali saugoti oro uostą. Tai gal įstatymą pakeisti yra lengviau nei už šimtus tūkstančių eurų sukurti dar vieną padalinį? 

Tokio neracionalaus valstybės lėšų švaistymo pavyzdžių yra daug.

– Ar sulaukėte pasipriešinimo iš VRM tarnybų vidaus? 

– Tam tikras pasipriešinimas turi būti, žinoma. Dažniausiai tai susiję su žmonių baime dėl savo ateities.

Pavyzdžiui, VSAT Lazdijų rinktinės pertvarka. Sutikime, kad yra šiokia tokia apgaulė, kai prie vidinę Europos Sąjungos sieną saugančios rinktinės prijungi vieną užkardą, kuri saugo sieną su Rusija, ir pasakai, kad tai „išorinė rinktinė“. 

Dabar yra sakoma, kad valstybės sienai iškyla grėsmė, nes mažinamas biurokratinis aparatas.

Grėsmė gal ir kyla tiems, kurie dirba darbą, nesusijusį su tiesioginėmis funkcijomis, bet nešioja antpečius. Tačiau Valstybės tarnybos statutas numato labai žmogišką, švelnų perėjimą iš statutinių pareigūnų į karjeros tarnautojus.

Pasitaiko politikavimo tarp statutinių pareigūnų, bet procesas yra atviras, skaidrus, galutiniai sprendimai dar nėra priimti, todėl diskutuokime.

Bet diskusijose turi būti pateikiami siūlymai, o ne demagogiški pareiškimai, kad viskas čia griūva ir blogai. Jeigu taip, mes galime nieko nekeisti, bet tada visi dar kokius dešimt metų vaikščiosim su ištiesta ranka.

Aišku, jeigu mums reikia labai aukštų vadų, tai galime padaryti 100 policijos komisariatų, 25 pasienio rinktines ir 70 gelbėjimo valdybų. Bet ar to reikia žmonėms?

– Sakėte, kad artimiausiu metu nežadate prašyti papildomo finansavimo iš Vyriausybės. O kaip dėl VRM pajėgų dalyvavimo ginkluotose pajėgose ir šalies gynyboje?

– Tam papildomų lėšų reikės ir artimiausiu metu mes kreipsimės į Vyriausybę. 

Jeigu kas nors nutiktų, tai pirmiausiai valstybės sieną turėtų ginti VSAT, todėl reikalingas tinkamas apginklavimas ir tinkamos individualios apsaugos priemonės. 

Lygiai tas pats ir VST. Ji taip pat taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi, todėl turi būti tinkamai apginkluota. Tas pats ir su policija.

Per įvykius prie prezidentūros matėme, kad drąsūs pareigūnai, dėvėdami tik šviesą atspindinčias liemenes, ėjo prie žmogaus, kuris grasino susisprogdinti. Bet tai nėra normalu.

Mes visiškai suprantame ir palaikomae, kad lėšos krašto apsaugos sistemai yra prioritetinės ir jos turi būti skirtos. Bet nereikia pamiršti, kad mūsų pareigūnai negali ateiti į pagalbą su pagaliais ar „kalašnikovais“.

Mes turime turėti panašią ginkluotę kaip kariai, kad galėtume išties padėti ir atlikti savo funkcijas, dalintis amunicija ir panašiai.

Tikrai dėkojame kariuomenei už ginklus, kuriuos perdavė VST pareigūnams, tai labai reikalinga ir naudinga. Bet pagrindinis mūsų ginklas vis tiek išlieka „kalašnikovas“.

– Ar jau skaičiavote, kiek lėšų reikės? 

– Yra apskaičiuota, bet nenorėčiau atskleisti. Tai susiję su mūsų gynyba, saugumu, o tuos skaičius seka ir kita pusė.

Originalų tekstą galite rasti čia: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/saulius-skvernelis-minimali-lietuvos-pareiguno-alga-turi-buti-1000-euru-56-505950