Policijos Imuniteto valdyba savo veiklą pradėjo 2011 m. rugpjūčio 2 d. Pagrindinis padalinio tikslas – vykdyti policijos darbuotojų apsaugą nuo galimo neteisėto poveikio, kuriuo siekiama paveikti sąžiningą ir objektyvų pareigų atlikimą, prioritetą teikiant kriminalinei žvalgybai policijos viduje.

Imuniteto valdyba yra tiesiogiai pavaldi policijos generaliniam komisarui.

Valdyboje įsteigti 3 skyriai: Korupcijos tyrimų, Korupcijos prevencijos ir analizės bei Vidaus tyrimų. Specialūs imuniteto skyriai įsteigti ir policijos komisariatuose.

Nepaisant to, kad imuniteto skyrių pareigūnai kontroliuoja savo kolegas, jų atžvilgiu vykdo kriminalinės žvalgybos tyrimus, minėtiems pareigūnams nėra taikomi specialūs reikalavimai (tarkime, kandidatas į pareigas bent pastaruoju metu nebūtų dirbęs tame pačiame komisariate, kuriame siekia įsitaisyti į Imuniteto skyrių), o Imuniteto skyrių viršininkų, kurie į pareigas priimami konkurso būdu, kadencijos nėra numatytos. Tai Alfa.lt patvirtino ir Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis.

„Ypatingų reikalavimų Imuniteto padalinių darbuotojams nėra. Visi pagrindiniai reikalavimai yra analogiški kaip ir bet kuriam pareigūnui“, – teigė A. Matonis.

Tuo metu viename iš šalies didmiesčių komisariatų dirbantis, pavardės nepanoręs atskleisti policijos pareigūnas Alfa.lt pasakojo, kad jau iš anksto būna aišku, kas užims kolegas kontroliuojančių pareigūnų postus.

„Taip, skiriami pagal konkursą oficialiai, bet jau iš anksto yra nuspręsta, kokias pareigas užims. Čia yra prielaida, bet labai akivaizdi“, – teigė pareigūnas.

Policijos vadovybė: imuniteto viršininkų rotacijai neužtektų pareigūnų

Alfa.lt kalbintas buvęs pirmasis Imuniteto valdybos viršininkas, dabartinis policijos generalinio komisaro pavaduotojas Donatas Malaškevičius pabrėžė, kad įgyvendinti Imuniteto skyrių viršininkų rotaciją būtų sunku, nes esą tam neužtektų pačių pareigūnų. Be to, anot D. Malaškevičiaus, Imuniteto skyrių vadovai kontroliuojami kitais būdais.

„Tai (Imuniteto skyrių viršininkų rotaciją – Alfa.lt) būtų labai sudėtinga įgyvendinti todėl, kad tam reikėtų platesnio rotavimo, nes šiuo metu rotuojami tik teritorinių policijos komisariatų vadovai ir apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų vadovai. Kadangi komisariatai rotuojami tarpusavyje, tai yra tarp tų 60-ties komisariatų, tai yra jiems iš ko pasirinkti. [...] Dabar naujas Vidaus tarnybos statutas numato tą metinį vertinimą ir, jeigu būtų įvertintas nepatenkinamai kažkokio skyriaus imuniteto vadovas, tai jį galėtų siūlyti pažeminti pareigose ir jis negalėtų užimti to Imuniteto padalinio vadovo pareigų“, – kalbėjo buvęs Imuniteto valdybos vadovas.

„Jeigu būtų rotuojami, tai tuomet būtų galima su kažkuo sukeisti, o tai išeitų, kad imuniteto vadovo darbo kadencija baigiasi, bet mes neturime kur jo padėti, nes jis į kitas pareigybes nesirotuoja. Čia panašiai būtų kaip šokis su kėdėmis, kur groja muzika, visi aplinkui šokame, o vėliau reikia atsisėsti, o tau nėra kėdės“, – tęsė D. Malaškevičius.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas pripažino, kad Imuniteto skyrių pareigūnų skyrimo į pareigas tvarka turi spragų. Pasak D. Malaškevičiaus, tarkime, įgyvendinti nuostatą, kad imuniteto pareigūnas nebūtų tame pačiame komisariate pastaruoju metu dirbęs asmuo, būtų itin brangu.

„Aišku, visuomet yra geriau, kai ateina žmonės dirbti antikorupcinį darbą ir jie nepažįsta, niekaip nėra susiję su tuo padaliniu, su tuo apskrities policijos komisariatu, kuriame dirbs. Bet bėda yra kita – kur rasti tiek pareigūnų, kurie, sakysime, galėtų atvykti dirbti į Kauno apskritį ne iš Kauno apskrities? Kaip jiems padengti atvykimo, apgyvendinimo nuostolius? Tai būtų pernelyg didelės išlaidos, o imuniteto pareigūnų atlyginimai yra tokie patys kaip visų kitų policininkų atlyginimai, tai kažkokį rasti mechanizmą, kuris leistų kompensuoti tam tikrus finansinius praradimus, turbūt būtų sudėtinga ir apie tai – kadangi, matot, visas šitas steigimas vyko pačiame ekonominės krizės įkarštyje – net nebuvo galvojama, nors mes suprantame, kad gal ir gerai būtų, bet neturime resursų“, – aiškino buvęs Imuniteto valdybos viršininkas.

Mato ir susidorojimo atvejų

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė Alfa.lt teigė pritarianti, kad prieš ketverius metus įkurtoje Imuniteto valdyboje, o tiksliau – jos pareigūnų kontrolės mechanizme, nėra numatyti visi reikiami saugikliai.

„Realiai galvoju, kad turėtų būti vienodas principas: jeigu yra rotuojami komisariatų vadovai, jeigu yra rotuojami apskričių viršininkai, natūraliai turėtų būti rotuojami, ko gero, ir tokio specifinio padalinio viršininkai. Tai padėtų išvengti ateityje kažkokio susibendravimo, susidraugavimo ir dangstymosi kartais, kai perauga santykiai į labai draugiškus“, – kalbėjo R. Katinienė.

Anksčiau minėtas viename iš Lietuvos didmiesčių policijos komisariatų dirbantis pareigūnas Alfa.lt pasakojo, jog Imuniteto skyrių pareigūnai policijoje kolegas pašalinti iš pareigų gali, net nepradėję jokių ikiteisminių tyrimų. Pareigūno teigimu, užtenka apie įtarimus vienoka ar kitokia veikla užsiminti žodžiu ir asmuo gali netekti darbo.

„Jei nori suvalgyti, užtenka tik žodžio „galimai“, – sakė pareigūnas.

Apie kriminalinę žvalgybą savo kolegų atžvilgiu vykdančių policijos Imuniteto skyrių pareigūnų savivalės atvejus užsiminė ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė R. Katinienė.

„Pavyzdžiui, surinkus tam padaliniui informaciją, nors žmogui nepradėtas ikiteisminis tyrimas, tarnybinis tyrimas, bet jam pagal rekomendaciją atimamas leidimas dirbti su informacija, kuri turi slaptumo žymą. Realiai policijoje nėra tokių pareigų, kad policijos pareigūnas galėtų atlikti pareigas, neturėdamas leidimo dirbti su slapta ar visiškai slapta, ar ribota informacija. Šiuo pagrindu yra atleidžiami policijos pareigūnai.

Man tai yra panašu į teisinę koliziją, nes kaip nekaltumo prezumpcija pažeidžiama – niekur neįrodoma, kad žmogus yra kaltas, bet atleidžiamas iš tarnybos, nes jis neatitinka reikalavimų. Dirbkime, surinkdami įrodymus, jeigu su nusikaltėliais kovojame, nes tie patys korumpuoti pareigūnai irgi yra nusikaltėliai, bet reikia tai įrodyti“, – dėstė pareigūnų atstovė.

„Pakanka tik šešėlio, nereikia jokio ikiteisminio tyrimo ar teistumo, tad išeina, kad pareigūnas yra visiškai neapsaugotas. Vos ne viena bobutė pasako kažką pletkų lygyje ir dėl tos informacijos pareigūnas gali netekti tarnybos“, – pridūrė R. Katinienė.

Policijos pareigūnų atstovės teigimu, Imuniteto skyrių pareigūnų darbo broką iliustruoja ir teisminių procesų rezultatai.

„Kitas dalykas, kas kelia nerimą dėl šios tarnybos, tai, kad labai daug yra ikiteisminių tyrimų pradėta, perduotos bylos (dėl policijos pareigūnų galimų nusikalstamų veikų – Alfa.lt) į teismą ir labai daug išteisinimų yra“, – atkreipė dėmesį R. Katinienė.

Stengiasi suminkštinti situaciją

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas D. Malaškevičius teigė, jog, sprendžiant klausimus dėl Imuniteto skyrių pareigūnų darbo skaidrumo, atsakomybė, nutarta šiems padaliniams priskirti dvigubą pavaldumą, tai yra numatyti, kad Imuniteto skyrių pareigūnai būtų pavaldūs tiek Policijos departamento Imuniteto valdybai, tiek ir komisariato, kuriame įkurtas Imuniteto skyrius, vadovui. Anot buvusio Imuniteto valdybos viršininko, tokia mintis kilo, siekiant išvengti susidorojimo su pareigūnais atvejų.

„Mes sumąstėme, kad negali neduoti jokio įrankio komisariatų vadovams, o reikalauti iš jų rezultatų. Įsivaizduokime, jeigu imunitetas būtų pavaldus ne Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovui, o čia departamento valdybai ir mes klaustume komisariato vadovo: tai kodėl pas tave yra tokia didelė korupcija? Tai sakytų, kad visi įrankiai, visas padalinys ne man pavaldus, neturiu žmonių, kurie su tuo kovotų, tai aš negaliu už tai ir atsakyti. Tada ir buvo atėjusi mintis, kad reikia rodyti visų pirma ir pasitikėjimą tiems vadovams“, – aiškino D. Malaškevičius.

Buvęs Imuniteto valdybos vadovas priminė, kad Imuniteto skyrių specialistai atlieka kriminalinę žvalgybą savo kolegų atžvilgiu, o tai reiškia, jog, nustatę vieną ar kitą riziką, pavojų, sąlygas galimai korupcijai atsirasti, pareigūnai ne visada susikoncentruoja į ikiteisminių tyrimą inicijavimą.

„Ne visi klausimai sprendžiami per ikiteisminių tyrimų pradėjimą. Yra tokių klausimų, kur pats vadovas gali perkelti tam tikrą pareigūną, sakykime, iš kelių policijos, kur mato, kad gali būti daug jam rizikų, į kažkokį mažiau rizikingą darbą. Ir čia labai padeda imuniteto pareigūnai, kurie identifikuoja, kad vieną ar kitą žmogų reikėtų patraukti iš rizikingos pozicijos į ne tokią rizikingą poziciją“, – aiškino D. Malaškevičius.

„Tos baimės, tų gandų apie tą imunitetą policijoje yra gan daug, tad mums norisi suminkštinti tą situaciją, kad kitas pareigūnas, matydamas, kad jo kolega elgiasi nesąžiningai, nebijotų ateiti ir kalbėti apie tai“, – reziumavo policijos generalinio komisaro pavaduotojas.

Originalų tekstą rasite čia: http://www.alfa.lt/straipsnis/49890807/savu-sekimas-ar-policijos-imuniteto-pareigunai-turi-imuniteta-korupcijai?p=3