Pagalba
Seime diskutuota apie priešgaisrinės gelbėjimo sistemos pajėgų pokyčius
2017-10-23

Spalio 20 d. Seime vyko Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (UGPS) organizuota konferencija „Kokią priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą norime matyti Lietuvoje“. Renginio metu siekta su Vidaus reikalų ministerijos, Seimo, Vyriausybės atstovais aptarti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos problemas, išskirti galimus jų sprendimo būdus. 

 

Konferencijoje dalyvavo UGPS profesinės sąjungos valdybos nariai, Lietuvos gaisrinės saugos inžinierių asociacijai priklausančių savivaldybių Priešgaisrinių tarnybų vadovai, Ministro pirmininko patarėjas Arnoldas Pikžirnis, Vyriausybės kanceliarijos patarėja Aušrinė Genienė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Rimantas Jonas Dagys, Vidaus reikalų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas.

 

UGPS vadovas S. Džiautas: būtina imtis neatidėliotinų veiksmų

 

UGPS pirmininkas Saulius Džiautas ne kartą yra akcentavęs, kad išbarstytoms priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų pajėgoms būtina konsolidacija, sistemos darbuotojams – patraukli ir motyvuojanti sistema.  

 

„Jau kurį laiką visuomenėje didžiausius reitingus turintys ugniagesiai gauna mažiausius atlyginimus visoje vidaus reikalų sistemoje ir apskritai visoje valstybės tarnyboje. Tai turi baigtis. Mūsų profesinė sąjunga žino, kad reikia daryti pokyčius. Žino, kad ne tik profesinė sąjunga turi reikalauti didinti atlyginimus. Tai daryti turime bendromis jėgomis“, - konferencijos metu dėstė S. Džiautas.

 

UGPS pirmininko teigimu, sistemos darbuotojai nemotyvuoti, nes gauna mažus atlygius, dirba prastomis sąlygomis, dėl nekomplektacijos turi didelius darbo krūvius, kai kurios savivaldybių ugniagesių tarnybos turi tenkintis apgailėtina technika, dirbti griūvančiuose pastatuose, nėra integracijos į visuomenę programos (baigę tarnybą ugniagesiai tampa bedarbiais). Be to, neskatinamas ir socialinis dialogas, daugelis vis dar gyvena baimėje, vengia profesinių sąjungų ir įsitraukimo į darbuotojų atstovavimo procesus.

 

„Norint išspręsti bent dalį problemų, turime imtis neatidėliotinų veiksmų. Mūsų siūlymas būtų parengti ir patvirtinti vieningos sistemos planą. Su generalinėmis urėdijomis reikėtų sudaryti gaisrinių automobilių panaudos sutartį. Biudžete būtina papildomai numatyti 5 mln. eurų „Programos 1000“ įgyvendinimui. Papildomos lėšos turėtų būti skiriamos ir kitoms reikmėms – technikos atnaujinimui, darbo sąlygų gerinimui, savivaldybių ugniagesiams finansavimas privalo būti skirtas pagal Vyriausybės patvirtintą skaičiavimo metodiką, tai yra  ne 1, o 6 milijonais daugiau nei numatyta“, - vardijo S. Džiautas.

 

V. Bakas: daugiau dėmesio turi būti skiriama prevencijai

 

Anot V. Bako, šioje Seimo sesijoje įvardinti trys prioritetai, tarp kurių yra atskirtis ir skurdas, švietimas bei kova su korupcija.

 

„Mums labiausiai rūpi žmonės ir tai, kad beveik 1400 žmonių nuo 2012 metų žuvo gaisruose, nuskendo. Tai yra didžiulis iššūkis. Mano pasiūlymas būtų pagalvoti, kaip mes galėtume apsaugoti žmones, jų gyvybes vandens telkiniuose, gaisruose. Verslas norėtų skaidresnių procedūrų tam, kad jiems nereikėtų patirti didelės administracinės naštos užtikrinant gaisrinę saugą. Trečia, ekstremalios situacijos. Formaliai mes esame pasiruošę ekstremalioms situacijoms, tačiau priemonių poveikis yra neįvertintas. Mes teoriškai nežinome, kaip, atsiradus ekstremaliai situacijai, suveiktų sistema“, - siūlymus dėstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

 

PAGD vizija: 30 proc. didesni atlyginimai 2020 m.

 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas konferencijos metu teigė, kad pagrindinis PAGD siekis – po 10 metų turėti ne daugiau kaip 30 žmonių, žūstančių gaisruose (šiuo metu šis skaičius siekia 101). Siekiant šio tikslo planuojama stiprinti prevencinę veiklą, bendradarbiauti daugiau su jaunimu, šviesti gyventojus, skirti daugiau dėmesio ugniagesių gelbėtojų fiziniam ir psichologiniam parengimui, atnaujinti darbo priemones, aprūpinti modernesne darbo apranga, didinti darbuotojų motyvaciją.

 

„Mes planuojame, kad 2020 metais ugniagesių atlyginimas padidės 30 proc.“, - teigė G. Sakalinskas. Kartu jis pateikė pokyčių darbo užmokesčio srityje palyginimą. Remiantis PAGD duomenimis, pirminės grandies vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, per metus padidėjo 9,8 proc. arba 78 Eur, vidurinės grandies – 8,7 proc. arba 81 Eur, aukštesniosios – 1,3 proc. arba 17 Eur. Ugniagesiams gelbėtojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, buvo padidinti pareiginės algos koeficientai (nuo 3,0-3,07 iki 3,2). VPGT nestatutinių komandų skyrininkų pareiginių algų koeficientai pakelti nuo 3,5-3,6 iki 3,7.

 

Anot PAGD direktoriaus pavaduotojo, nuo lapkričio 1 d. bus atsisakyta priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų viršininkų pavaduotojų pareigybių. Bus keičiama ir apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų struktūra, panaikintos 76 vadovaujančių darbuotojų pareigybės. Ši pertvarka VPGT kasmet sutaupys apie 800 tūkst. eurų. Nuo 2018 m. vasario 1 d. bus įvykdyti  PAGD administracijos struktūros pakeitimai, kurie kasmet leis sutaupyti apie 160 tūkst. Eur biudžeto lėšų.

 

Nuo vasario taip pat įsigalios naujos Specialiosios priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos ir departamento Gaisrinių tyrimų centro struktūros. Vadovaujančių darbuotojų skaičius sumažės 15 pareigybių. Struktūrinių reformų ir pertvarkų metu 2018 m. planuojama sutaupyti apie 1900 tūkst. Eur ir juos panaudoti VPGT darbuotojų darbo užmokesčio didinimui (~25 Eur „į rankas“ per mėnesį).

 

Konferencijos dalyviai: reikalingas didesnis finansavimas

 

Seimo nario R. Dagio požiūriu, šiuo metu praktiškai vyksta valstybinio sektoriaus silpnėjimas: žmonės nenori dirbti tokioje sistemoje, profesionalai palieka darbus. Anot jo, sistema nemotyvuoja dirbti, visų pirma, dėl gaunamų atlyginimų. Tuo tarpu 30 procentų atlyginimų padidėjimas yra neįmanomas, nes biudžete trūks tam reikiamų lėšų. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys pataria kooperuotis su kitomis profesinėmis sąjungomis, nes tokiu būdu pasiekti savo tikslų gerokai lengviau. Jis teigė, kad suvienijus valstybės tarnautojų profesines sąjungas galima būtų išsireikalauti bazinio dydžio pakėlimą.

 

Vidaus reikalų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius nurodė, kad ministerijai visos problemos yra žinomos, finansavimo poreikis taip pat pateiktas, laukiama Seimo pritarimo. Anot jo, papildomai galbūt pavyks ir daugiau pinigų rasti optimizuojant sistemą.

 

Pakruojo raj. priešgaisrinės tarnybos vadovo Artūro Martuzo teigimu, reikėtų optimizuoti ugniagesių komandų tinklą, tačiau tai daryti atlikus tyrimus ir vertinimus, paruošus konkretų planą. Asociacijos atstovas supažindino susirinkusius su nuolatine finansavimo problema, - jau dešimtmetį pinigų skiriama ne tiek, kiek turėtų būti pagal Vyriausybės skaičiavimo metodiką.

 

Ministro pirmininko patarėjas Arnoldas Pikžirnis nurodė, kad pats Ministras pirmininkas nurodo, jog 2019 metais vidaus reikalų sistemos pareigūnai ir visa sistema galės tvirčiau atsistoti ant žemės ir žengti ženklų kokybinį proveržį į priekį. „Kitais metais tas pagerėjimas nėra tas, kuris mus visus tenkintų, bet mes galime aiškiai susidėlioti, kur einame toliau“, - teigė A. Pikžirnis.

 

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko Vladimir Banel teigimu, visa ugniagesių sistema ilgą laiką buvo buvusio vadovo įkaitu, todėl problemos įsisenėjo.

 

„Šiandien diskusija vyksta biudžeto priėmimo ir naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto svarstymo fone. Todėl neturėtume kalbėti apie bazinius dydžius. Vidaus reikalų sistema turi atskirą darbo užmokesčio sistemą, kuriai reikia didesnio finansavimo. Tikiuosi, kad biudžeto projekte pateikti skaičiai dar tikrai bus koreguojami – Vyriausybės numatytos sumos, švelniai tariant, neadekvačios įstaigų pateiktam poreikiui“, - įsitikinęs V. Banel.

 

G. Sakalinskas taip pat teigė, kad be Seimo, Vyriausybės, ministerijos palaikymo ir finansavimo padidinimo priešgaisrinės apsaugos sistema nebus pajėgi atsistoti ant kojų.

 

UGPS pirmininkas pakvietė PAGD ir Lietuvos gaisrinės saugos inžinierių asociacijos  artimiausiu metu susitikti ir suderinti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos tobulinimo pozicijas. S. Džiautas po konferencijos teigiamai įvertino faktą, kad tiek PAGD, tiek UGPS ir gaisrinės saugos asociacijos nuomonė apie didesnį finansavimo poreikį sutampa. Tam, kad pasiekti užsibrėžtų tikslų, UGPS pirmininko teigimu, būtina susiderinti veiksmus, sutarti dėl įstaigų optimizavimo, atlyginimų didinimo ir tikslingai veikti visoms suinteresuotoms pusėms.

 

Konferencijos įrašą rasite čia: https://www.youtube.com/watch?v=KVs0LAsLwWA