Pagalba
Seime pradėti svarstyti pareigūnams svarbūs įstatymų pakeitimai
2018-04-11

Šiandien, balandžio 11 d., Seime prasidėjo Valstybės tarnybos įstatymo, Vidaus tarnybos statuto pakeitimo projektų svarstymai. Šiandien Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimir Banel profesinių sąjungų siūlymus pristatė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariams.

 

NPPSS atstovai nesutinka su drastišku atleidimo, tarnybinių veiklos rezultatų, priėmimo į tarnybą, kolektyvinių sutarčių sudarymo pakeitimais. NPPSS nuomone, teikiamos pastabos prisidėtų prie valstybės tarnybos prestižo didinimo, skaidrių atrankų, vertinimų ir kitų procedūrų užtikrinimo bei socialinio dialogo skatinimo valstybės tarnyboje.

 

Neseniai rašėme apie susitikimą su vidaus reikalų ministru Eimučiu Misiūnu, su kuriuo taip pat buvo aptarti siūlymai Vidaus tarnybos statutui ir Valstybės tarnybos įstatymui. Savo ruožtu NPPSS jau gavo ir Vyriausybės kanclerio pasirašytą raštą, kuris persiųstas ir Vidaus reikalų ministerijai. Jame siūloma atsižvelgti į profesinių sąjungų siūlymus koreguojant Valstybės tarnybos įstatymą. 

 

V. Banel šiandien, balandžio 11 d., susitiko ir su Vyriausybės kancleriu Algirdu Stončaičiu. Susitikimo metu aptartas „Programos 1000“ įgyvendinimas, šių metų Vidaus reikalų ministerijos biudžeto panaudojimas ir 2019 m. biudžeto perspektyvos. 

 

Su NPPSS siūlymais Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimams galite susipažinti čia. 

 

NPPSS pateikė papildomus siūlymus Vidaus tarnybos statuto pakeitimo projektui

 

Vakar, balandžio 10 d. NPPSS siūlymus Vidaus tarnybos statuto pakeitimo projektui pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Socailinių reikalų ir darbo, Teisės ir teisėtvarkos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetams. Su siūlymais, dėl kurių dar pernai susitarta su Vidaus reikalų ministerija, galite susipažinti čia: Esminiai vidaus tarnybos statuto įstatymo pakeitimai 

 

Su NPPSS pateiktais papildomais siūlymais galite susipažinti žemiau. 

 

1. Draudimas pareigūnui būti renkamu organo nariu

 

Projekte, taip, kaip ir dabartiniame Vidaus tarnybos statute, numatyta, kad pareigūnui draudžiama būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas statutinei įstaigai įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pareigūnui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą.

 

NPPSS nuomone, formuluotė „Įmonė“ yra bendrai naudojimas terminas, kuriuo apibūdinami visų formų juridiniai asmenys. Tokia nuostatos formuluotė sudaro sąlygas ją taikyti ir kaip ribojimą statutiniams valstybės tarnautojams būti renkamais (skiriamais) profesinių sąjungų ar kitų visuomeninių organizacijų organų nariais. Siekiant išvengti tokio negatyvaus šios nuostatos taikymo, siūloma šioje nuostatoje atskirti pareigūno veiklą privačiose įmonėse nuo visuomeninių pareigų vykdymo.  

 

Tiek šiuo metu galiojantis reguliavimas, tiek Projekte siūlomas įtvirtinti, jog statutiniam valstybės tarnautojui sudarius darbo sutartį su profesine sąjunga jis atleidžiamas iš tarnybos, faktiškai įtvirtina diskriminaciją dėl galimybių pareigūnui užsiimti papildoma visuomenine veikla ir už tai gauti atlygį. Pastebėtina, kad Vakarų Europos valstybėse jau seniai atsisakyta reguliavimo, kad darbuotojui sudarius darbo sutartį su profesine sąjunga jis eliminuojamas iš darbo santykių.

 

Siekiant panaikinti diferencijavimą dėl galimybių užsiimti papildoma veikla ir už tai gauti pajamas, NPPSS siūlo įtvirtinti reguliavimą, kad nėra draudžiama pareigūnui, profesinės sąjungos nariui, su profesine sąjunga sudaryti darbo sutartį dėl profesinės sąjungos vadovo pareigų ėjimo.

 

2. Draudimas streikuoti, organizuoti streikus ir juose dalyvauti

 

Projekte, taip, kaip ir dabartiniame Statute, numatyta, kad pareigūnui draudžiama streikuoti, organizuoti streikus ir juose dalyvauti. NPPSS pažymi, kad viena iš asociacijų laisvės principo turinio sudedamųjų dalių yra teisė streikuoti. Ši teisė yra garantuojama pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams. Todėl manytina, jog šios teisės ribojimo statutiniams valstybės tarnautojams nustatymas pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą bei sudaro diskriminacinę situaciją socialinės padėties pagrindu.

 

Be to, kitose Europos sąjungos valstybėse narėse (Suomijoje, Švedijoje) statutiniams valstybės tarnautojams yra leidžiama streikuoti, jei streiko metu užtikrinamas minimalus paslaugų gyventojams teikimas. NPPSS siūlo tokios praktikos laikytis ir Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Projektą ir jo dalis išdėstyti taip: 7) streikuoti, neužtikrinant minimalus gyventojams būtinų paslaugų teikimo;“ 61 str. 1 p. „organizuoti streikus ir juose dalyvauti, neužtikrinant minimalus gyventojams būtinų paslaugų teikimo;

 

3. Atrankos ir vertinimo komisijų sudarymas

 

Pažymėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu, planuojama komisijos (tiek atrankos, tiek ir vertinimo) nariu skirti arba profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovą. Esminė darbo tarybos funkcija (funkcijos), neįskaitant ir kitų funkcijų, susijusios su informavimo ir konsultavimosi procedūrų vykdymu. Tokiu būdu, keltinas klausimas, kaip tinkamai profesinei sąjungai užtikrinti jos narių teisių ir interesų apsaugą, jei komisijos nariu bus paskirtas ne profesinės sąjungos narys. Papildomai pastebėtina, kad iš pateikto teisinio reguliavimo visiškai neaišku, kada į komisijos narius skiriamas darbo tarybos, o kada profesinės sąjungos atstovas. Dėl to manoma, kad ši nuostata koreguotina, numatant darbo tarybos atstovo skyrimą į komisiją, tik jei įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba profesinės sąjungos nesutaria dėl bendro atstovo.

 

4. Statutinių įstaigų vadovų ir pavaduotojų vertinimas

 

NPPSS pažymi, kad dažnu atveju įstaigų vadovai, neatsižvelgiant į jo vadovaujamos įstaigos darbuotojų (statutinių valstybės tarnautojų) vertimų lygį (kuris, esant sprendimui  dažnu atveju būna „gerai“), yra įvertinami aukščiau. Tai suponuoja situaciją, kurioje nesant labai gerai tarnybą vykdančių valstybės tarnautojų, įstaigos vadovas laikomas tarnybą vykdančių labai gerai. Manytina, kad tokia situacija neatspindi tikrosios įstaigos vadovo vertinimo esmės, nes viena iš pagrindinių įstaigų vadovų funkcijų – ne tik tinkamas pavestų įstaigai tikslų įgyvendinimas, bet ir užtikrinimas, jog įstaigos valstybės tarnautojai jiems pavestas funkcijas įvykdo laiku ir, kas svarbiausia – tinkamai. Šiuo tikslu manoma, kad įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimas turi priklausyti ir nuo įstaigos valstybės tarnautojų bendro tarnybinės veiklos vertinimo lygio. Dėl to siūlome papildyti Projektą šia nuostata: Statutinių įstaigų vadovų tarnybinė veikla vertinama atsižvelgiant į bendrą jo vadovaujamos įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, tarnybinės veiklos vertinimo lygį.

 

5. Viršvalandžiai

 

Projekte numatoma, kad asmenims, esant Statuto 46 str. numatytiems atvejams, gali būti pavedama dirbti viršvalandžius. Esant tokioms sąlygoms gali būti nukrypstama nuo poilsio rėžimo reikalavimų. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 119 str. 4 d. „dirbant viršvalandžius, negali būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai“. Profesinė sąjunga laikosi nuomonės, kad vienodas  poilsio laiko rėžimas privalo būti taikomas tiek ir asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, tiek ir vidaus tarnybos pareigūnams, tokį nuostatų taikymą ne mažesne apimtimi, nei tai numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinant nuostatas, kurios suponuoja sąlygas pareigūnams pavesti dirbti iki 30 val. viršvalandžių, manytina, kad 45 str. 5 d. numatyta nuostata turi būti keistina iš jos pašalinant galimybę nukrypti nuo poilsio laiko rėžimo reikalavimų.

 

NPPSS akcentuoja, kad Projekte numačius galimybę dirbti viršvalandinį darbą, kai yra neatidėliotinai užtikrinti statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, gali sąlygoti įstaigų vadovų piktnaudžiavimą. Tokiu būdu manoma, kad papildomi saugikliai, tokie kaip minimalus poilsio laikas, leistų teisėtomis priemonėmis užtikrinti vidaus tarnybos pareigūnų teises ir teisėtus interesus, išsaugoti jų darbinį pajėgumą ir sveikatą.

 

6. Budėjimo laikas

 

Projekte numatyta, kad „Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje į darbo laiką neįskaičiuojamas“.

 

NPPSS akcentuoja, kad Projekte, aptariat budėjimo ypatumus,  nėra numatomi jokie ribojimai, padėsiantys užtikrinti asmenų poilsį ir jėgų atgavimą. Dėl to siūlome, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 118 str. 4 d., papildyti Projekto 47 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje į darbo laiką neįskaičiuojamas. Pareigūnas negali būti skiriamas pasyviam budėjimui namie tą dieną, kurią jis nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip dvylika valandų iš eilės.“

 

7. Kasmetinės atostogos

 

Projekte nustatoma kasmetinių atostogų trukmė, atsižvelgiant į pareigūnų vidaus tarnybos stažą. Be kita ko, siūloma vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį skaičiuoti ne kalendorinėmis, o darbo dienomis.

 

Toks siūlomas teisinis reguliavimas, NPPSS nuomone, nėra suderinamas su Europos parlamento ir Tarybos direktyva, kurioje teigiama, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas (28 kalendorinių dienų). Nuo šios praktikos 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Darbo kodeksas nukrypo tokiu būdu sutrumpindamas kasmetinių atostogų trukmę darbuotojams. Šiuo pavyzdžiu vadovaujantis parengtas ir siūlomas Projektas. Vis dėlto, manytina, kad vidaus tarnybos pareigūnų atžvilgiu nebūtų teisinga vadovautis ydingu teisiniu reguliavimu ir numatyti jų padėti prastinantį reguliavimą, kiek tai susiję su kasmetinėmis atostogomis.

 

Atsižvelgdami į tai siūloma numatyti pareigūnų padėties nebloginantį teisinį reguliavimą, kurio pasekoje vidaus tarnybos pareigūnų kasmetinis poilsio laikas netrumpės. Siūloma nuostatas išdėstyti taip: „1. Pareigūnams nustatoma tokia kasmetinių atostogų trukmė, atsižvelgiant į pareigūnų vidaus tarnybos stažą: 1) iki 10 metų – 22 26 darbo dienos; 2) nuo 10 iki 15 metų – 25  31 darbo dienosą; 3) nuo 15 iki 20 metų – 29  36 darbo dienos; 4) 20 metų ir daugiau – 33  41 darbo dienosą.“

 

8. Profesinių sąjungų atstovams suteikiamos valandos

 

Kadangi profesinių sąjungų atstovai vykdo ne tik funkcijas, numatytas Projekte bei kituose teisės aktuose, bet ir dalyvauja įvairiose darbdavio (įstaigos vadovo) sudaromų komisijų  veikloje (siekiant užtikrinti sprendimų dėl profesinės sąjungos narių objektyvumą), siūlytina padidinti atstovui suteikiamų valandų skaičių. Atkreipiame dėmesį, kad atstovas visų pirmą atlieka tarpininko funkciją tarp įstaigos vadovybės ir atstovaujamų pareigūnų, todėl tikslinga profesinių sąjungų atstovams, priklausomai nuo atstovaujamų valstybės tarnautojų skaičiaus, padidinti skiriamų valandų skaičių, kurios būtų įskaitomos į tarnybos laiką ir už jas mokamas darbo užmokestis.

 

Siūloma numatyti galimybę kolektyvinėmis sutartimis nustatyti kitokį profesinės sąjungos veiklai skiriamų valandų dydį. Kaip alternatyvą, siūlome palikti siūlomą valandų profesinės sąjungos veiklai skaičių, bet numatyti, kad laikas, kai Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti ir papildyti 60 str. 8 d. jį išdėstyti taip:

 

8. Pareigūnai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Atsižvelgiant į profesinės sąjungos narių atitinkamoje įstaigoje skaičių, tam skiriama iki 100 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Nustatomos šios suteikiamų valandų normos: atstovaujant 50 - 300 narių skiriama 10 valandų; atstovaujant 500 - 1000 narių skiriama 50 valandų; atstovaujant 1000 ir daugiau narių skiriama 100 valandų.

  1. Kolektyvinėse sutartyse gali būti numatytas kitas profesinių sąjungų atstovams profesinės sąjungos veiklai skiriamų tarnybos (darbo) valandų dydis.“

 

9. Pareigūno atleidimas ligos atveju

 

NPPSS pažymi, kad šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto 62 str. 2 d. numato atleidimo pagrindą, kai pareigūnas serga daugiau kaip 120 d. iš eilės arba 140 dienų per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių. Kartu šiuo teisiniu reguliavimu numatytos ir socialinės garantijos sergantiems valstybės tarnautojams Projekte tokio atleidimo pagrindo ir garantijų statutiniams pareigūnams jau nelieka.

 

NPPSS pažymi, kad būtina užtikrinti valstybės tarnautojų, dėl ligos  laikinai atsidūrusių socialiai pažeidžiamoje situacijoje, teisių užtikrinimą ir naujos redakcijos Projektu numatyti analogiškas socialines garantijas statutiniams pareigūnams, kurie laikinai nedarbingi ar yra susirgę profesine liga. Atsižvelgus į tai, siūlome papildyti Projekto 71 str. 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

 

Pareigūnas gali būti atleistas iš vidaus tarnybos, kai jis yra laikinai nedarbingas daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, ir jeigu neatvykimas į tarnybą nesusijęs su kūno sužalojimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu atliekant pareigūno funkcijas. Atleisti pareigūną dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių galima, jeigu atleidimo iš pareigų dieną pareigūnas tebeserga ir neatsirado pagrindas jį atleisti pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą“.

 

10. Pakeitimų įsigaliojimas

 

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo  2 str. 1 d. siūloma numatyti Projekto įsigaliojimo datą – 2019 m. sausio 1 d. NPPSS nori atkreipti ypatingą dėmesį, kad šiuo metu vidaus tarnybos sistemoje egzistuojanti situacija, susijusi su darbo užmokesčio didinimu pareigūnų bendruomenę neramina jau kuris laikas. Egzistuojantis darbo užmokesčio didinimas, paremtas laikino pobūdžio priemonėmis, o ne nuolatiniu stabiliu ir ateityje garantuojančiu garantuotą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, priemonių planu, ne tik finansiniu požiūriu neigiamai veikia  vidaus tarnybos pareigūnų motyvaciją, bet ir suponuoja diskriminacinio pobūdžio atmosferą vidaus tarnybos pareigūnų tarpe. Be to, šiuo metu gana „nelankstaus“ reglamentavimo, numatyto galiojančiame Vidaus tarnybos statute, dėka, centrinės įstaigos net ir turėdamos laisvų darbo užmokesčio lėšų, jų negali panaudoti pilna apimtimi. Tokia situacija verčia imtis neatidėliotinų priemonių esamai situacijai gerinti, o vidaus tarnybą paversti prestižine tarnyba.

 

Atsižvelgiant į tai, siūlome Vidaus tarnybos statuto naujos redakcijos įsigaliojimo datą keisti ir numatyti, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymu siūlomas Vidaus tarnybos statutas įsigaliotų nuo 2018 m. liepos 1 d. ir Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo  2 str. 1 d. pakeisti bei išdėstyti taip:

 

„Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2019 8 m. sausio liepos 1 d.“