Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
Seimo komitetas atvėrė kelią profesinių sąjungų stiprinimui
2018-01-02

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas atvėrė kelią svarstyti siūlymą skirti didesnę paramą profesinėms sąjungoms, suteikiant joms išskirtinę gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį.

 

Pataisas Seime užregistravo seimo nariai Vytautas Bakas ir Tomas Tomilinas. Pakeitimai padėtų stiprinti profesines sąjungas, darbuotojų įsitraukimą ir derybines galias, įveikti nelygybę ir atskirtį, suteikti daugiau saugumo dirbantiesiems. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas aktyviai prisidėjo prie pataisų rengimo, teikė siūlymus, į kuriuos buvo atsižvelgta.

 

Antradienį komitetas nutarė, kad trijų Seimo „valstiečių“ parengtos tai numatančios įstatymų pataisos neprieštarauja Konstitucijai. Po šios išvados jas bus galima pateikti svarstyti Seimui. Pagal projektą, gyventojai profesinėms sąjungoms galėtų pervesti nebe 2 proc. savo pajamų mokesčio, kaip yra dabar, o 3 procentus. Be to, dėl šios paramos profsąjungoms nebereikėtų konkuruoti su kitomis nevyriausybinėmis, biudžetinėmis organizacijomis.

 

Pataisos padėtų profesines sąjungas ir jų lyderius apsaugoti nuo nepageidaujamos politikų įtakos, jų veiklą padarytų skaidresne. Siūloma, kad profesines sąjungas išlaikytų tik jų nariai, o kiekvienas Lietuvos gyventojas, deklaruodamas savo pajamas, dalį pajamų mokesčio (iki 3 proc.) galėtų skirti šioms organizacijoms.  Profesinės sąjungos, turėdamos daugiau lėšų, galėtų samdyti kvalifikuotus ekspertus, teisininkus, vykdyti tyrimus, organizuoti konferencijas, dalyvauti valstybės reformose. Tai, anot V. Bako, skatins žmones burtis į profesines sąjungas, atstovauti dirbančių žmonių interesus, dalyvauti svarbiausiose reformose ir jas skatinti. 


NPPSS vadovas Vladimir Banel teigia, kad tik stiprios profesinės sąjungos gali padėti pamatą kokybiškam dialogui, deryboms su valdžios atstovais, užtikrinti darbuotojų interesų gynimą.

 

„Profesinių sąjungų stiprinimas numatytas Vyriausybės, valdančiosios daugumos programose. Ne kartą sakėme, kad to neužtenka – būtina imtis realių veiksmų. Pajamų mokesčio dalies skyrimas yra viena iš priemonių, galinčių paskatinti žmones burtis į  profesines sąjungas.

 

Tokia praktika jau kelis dešimtmečius taikoma Skandinavijos valstybėse, kur narystė profesinėse sąjungose viršija 80-90 proc. Lietuvoje įsitraukimas į profesinių sąjungų veiklą nedidelis. Kuo daugiau žmonių įsitrauks į profesinių sąjungų veiklą, tuo didesnę derybinę galią ir geresnius rezultatus turėsime. Turiu omenyje didesnę darbuotojų motyvaciją, orų atlygį už darbą ir geresnes darbo sąlygas. Tikimės, kad šias pataisas palaikys ir Seimo nariai”, - teigia V. Banel.

 

Anot projekto, gyventojai 3 proc. savo pajamų mokesčio profesinėms sąjungoms pervestų papildomai – šalia 2 proc. GPM paramos visuomeninėms, religinėms, biudžetinėms, labdaros organizacijoms ir 1 proc. partijoms. „Mums reikėtų ieškoti galimybių stiprinti realų socialinį dialogą. Gerai, kad pavyko priimti naują Darbo kodeksą, jis numato formaliai galimybę stiprinti socialinį dialogą stiprinant darbo tarybų ir profesinių sąjungų vaidmenį. Bet realiai tas vaidmuo nepasireikš. Jau dabar gauname daug informacijos, kad viskas vyksta formaliai“, – antradienį per Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdį sakė premjero patarėjas Boguslavas Gruževskis.


Anot jo, profesinių sąjungų veikėjus reikia finansiškai paskatinti užsiimti šia veikla. B. Gruževskio teigimu, ši skatinimo priemonė galėtų būti priimta kaip laikina. Pasak jo, dvejus-trejus metus reikėtų pažiūrėti, kaip ji veikia, ar yra efektyvi. Vienas iš projekto autorių „valstietis“ Tomas Tomilinas aiškino, kad profsąjungos atstovauja didžiausiam šalyje žmonių skaičiui – dirbantiesiems

 

„Profsąjungos šiandien atstovauja apie 70 proc. darbingų žmonių, tai yra didžiausia grupė Lietuvoje. (...) Profsąjungos negali sau leisti konkuruoti su mokyklomis, darželiais, nereikalauja iš žmonių to procento. Jeigu įstojai į profsąjungą, nereikalauja tų 2 proc., jeigu žmogus jau yra skyręs darželiui, religinei ar nereliginei bendruomenei, nėra prievartinio reikalavimo: duok mums tuos 2 procentus. Tokia politika yra profsąjungų“, – sakė parlamentaras.

 

Tuo metu Seimo teisininkų išvadoje nurodoma, kad išskirtinių sąlygų sudarymas profesinėms sąjungoms gali prieštarauti Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Tačiau dauguma Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių nutarė, kad tai būtų pozityvi diskriminacija.

 

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, gyventojai profsąjungoms arba kitoms visuomeninėms, biudžetinėms organizacijoms, meno kūrėjams gali pervesti 2 proc. savo pajamų mokesčio. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai savo pajamų mokesčio dalį už 2016 metus profsąjungoms pervedė per 8 tūkst. asmenų. Tai sudarė 202,5 tūkst. eurų.

NPPSS ir Delfi informacija

 

Delfi straipsnį skaitykite čia: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/seimo-komitetas-isskirtine-parama-profsajungoms-neturetu-priestarauti-konstitucijai.d?id=76791391

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?