Pagalba
Seimo komitetuose svarstomas Vidaus tarnybos statuto įstatymo projektas
2018-05-11

Prieš mėnesį Seimo komitetuose prasidėjo Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-1609 svarstymas. Gegužės 14 d. įstatymo projektas bus svarstomas pagrindiniame Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto nuostatos bus taikomos ir Kalėjimų bei Muitinės sistemų pareigūnams.

 

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovai įstatymo projektui taip pat yra pateikę savo siūlymus. NPPSS atstovai siūlo atlyginimus didinti keliant koeficientus, o ne laikino pobūdžio priemonėmis, keisti viršvalandžių apskaičiavimo tvarką, numatyti finansines pareigūnų skatinimo priemones. Be to, siūloma stiprinti socialinį dialogą sudarant palankesnes sąlygas profesinių sąjungų veiklai. Visų pakeitimų įsigaliojimą NPPSS siūlo numatyti 2018 m. liepos 1 d. 

 

Neseniai rašėme apie susitikimą su vidaus reikalų ministru Eimučiu Misiūnu, su kuriuo taip pat buvo aptarti siūlymai Vidaus tarnybos statutui ir Valstybės tarnybos įstatymui

 

Su papildomais NPPSS siūlymais Vidaus tarnybos statuto pakeitimo projektui galite susipažinti čia.

 

Su siūlymais, dėl kurių dar pernai susitarta su Vidaus reikalų ministerija, galite susipažinti čia: Esminiai vidaus tarnybos statuto įstatymo pakeitimai 

 

Vidaus tarnybos statutas: kodėl ir kas pasikeitė per keletą metų?

 

Kada? 2015 m.

 

Kas? Priimtas naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas.

 

Kodėl? Vidaus tarnybos sistema – nelanksti, neskatina pasirinkti pareigūno profesijos, likti tarnyboje, siekti geresnių veiklos rezultatų. Darbo užmokesčio sistema neskatina optimizuoti veiklos, neskatina efektyviai naudoti išteklių, atsisakyti nebūdingų funkcijų ir spręsti darbo užmokesčio didinimo, motyvacijos problemas, efektyviai dirbti ir būti įvertintam.

 

Kas pasikeitė?

 

- Pareigūnams numatytos didesnės socialinės garantijos bei atlyginimai.

 

- Numatyta nauja pareigūnų vertinimo tvarka, ji susieta su darbo užmokesčio skyrimu.

 

- Nustatyta, kad statutiniai valstybės tarnautojai būtų privalomai draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu.

 

- Į Statutą įtraukta kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybė.

 

- Nuspręsta padidinti pareigūnų pareiginės algos priedų už turimus laipsnius koeficientus.

 

- Suvienodintas pareigūnams taikytinas darbo laiko režimas, nustatant 40 valandų savaitės darbo laiko normą.

 

- Padidintas maksimalus tarnybos amžius: pirminės grandies pareigūnams nuo 50 iki 55 metų, viduriniosios – nuo 55 iki 60 metų. Aukštesniosios ir aukščiausiosios grandžių pareigūnai galės tarnauti iki 65 metų.

 

Kada? 2018 m.

 

Kas? Seime svarstomas Vidaus tarnybos įstatymo pakeitimo projektas.

 

Kodėl? Trūksta tikslesnio „Programos 1000” įgyvendinimo mechanizmo, būtina patobulinti darbo laiko reguliavimą. Tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai, laikinas nedarbingumas atneša per daug drastiškas pasekmes – atleidimą. Be to, svarbu pritaikyti kai kuriuos aspektus, aktualius įsigaliojus naujam Darbo kodeksui.

 

Esminiai siūlymai:

 

- Darbo užmokestį didinti keliant pareiginių algų koeficientus.

 

- Naikinti bendrą metinę viršvalandžių sumą.

 

- Pareigūnų, kurie dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, viršvalandžiais siūloma laikyti faktinį darbą, kuris viršija nustatytą pamainos ar bendrą apskaitinio laikotarpio darbo laiko  normą;

 

- Numatyti galimybę pasirinkti viršvalandinio darbo kompensavimą laisvu laiku, lygiu 1,5 dirbto laiko.

 

- Numatyti, kad viršvalandžiai galimi tik Vidaus tarnybos statuto 38 str.  numatytais atvejais nurodžius ir įgaliotam asmeniui, kurie papildyti nauju punktu: kitais atvejais, kai būtina neatidėliotinai užtikrinti vidaus reikalų įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą.

 

- Numatyti minimalią kasdienio nepertraukiamo poilsio trukmę – ne mažiau kaip 11 val. iš eilės; minimalią savaitės nepertraukiamo poilsio trukmę – ne mažiau kaip 35 val. iš eilės. Nukrypus nuo minimaliųjų poilsio reikalavimų, vadovas privalo užtikrinti, kad pareigūnui būtų suteiktas nustatytos trukmės poilsis, arba toks poilsis, kuris užtikrintų pareigūno sveikatos ir darbingumo atgavimą. 

 

- Numatyti, kad budėjimo laikas neįskaičiuojamas į darbo laiką. Išskiriamos budėjimo rūšys: budėjimas namuose; budėjimas iš anksto aptartoje vietoje; budėjimas įstaigoje. Apmokėjimas už budėjimą iš anksto aptartoje vietoje ar namie:  priedas – 50 proc. nuo pareigūno vidutinio darbo užmokesčio. Apmokėjimas už budėjimą įstaigoje: priedas – kaip už viršvalandinį darbą arba pridedant prie kasmetinių atostogų.

 

- Siūloma įtraukti naują skatinimo priemonę - piniginę išmoką už asmeninį išskirtinį indėlį, kuris turėjo reikšmės viešajam saugumui, įgyvendinant vidaus reikalų įstaigai nustatytus uždavinius – iki 2 pareiginių algų. Vyriausybei  perduoti teisę nustatyti vienkartinių išmokų dydžius, kai atskleistos veikos, dėl kurių valstybei padaryta ar galėjo būti padaryta žala.

 

- Siūloma priemoka už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos.

 

- Laikinose pareigose eito laikotarpiu metu vertinimo būdu nustatytą pareiginės algos koeficientą perkelti kartu su pareigūnu ir grąžinus į eitas pareigas, nustatyti tiek pakopų didesnį pareiginės algos koeficientą, kiek jis buvo padidėjęs einant pareigas laikinai.

 

- Tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinus pareigūną „labai gerai“, numatyti galimybę darbo užmokestį didinti ne nuosekliai, bet jį kilstelti per kelias pakopas.

 

- Perkeliant į kitas pareigas tarnybinės veiklos vertinimo ar atrankos būdu, pareigūnui nustatyti didesnę pareiginę algą.

 

- Įtvirtinti reguliavimą, kad nėra draudžiama pareigūnui, profesinės sąjungos nariui, su profesine sąjunga sudaryti darbo sutartį dėl profesinės sąjungos vadovo pareigų ėjimo.

 

- Numatyti teisę streikuoti, organizuoti streikus ir juose dalyvauti, jei yra užtikrinamas minimalus gyventojams teikiamų paslaugų teikimas.

 

- Padidinti profesinių sąjungų atstovams suteikiamų valandų skaičių.

 

- Įstatymo pakeitimo įsigaliojimą numatyti 2018 m. liepos 1 d.