Pradėdama konferenciją Seimo narė Rima Baškienė paminėjo, kad  norisi matyti Lietuvoje aktyvias, vieningas profsąjungas, tačiau to kai kada  pasigendama. „Reikia ieškoti bendrų tikslų, savivaldybėse kurti trišales tarybas, semtis patirtis iš mūsų draugų norvegų, kitų šalių“, - kalbėjo Seimo narė.

V. Banel: gerai, kad norvegai mumis patikėjo

Naujasis Norvegijos karalystės ambasadoriaus Dag M. Halvorsen teigimu, Norvegija turi stiprias dialogo tradicijas, grindžiamas solidarumu ir bendradarbiavimu, kurias siekiama skleisti ir kitose šalyse. Pastaraisiais metais Lietuvai iš fondo „Norway Grants“ skirti pinigai projektams, vykdomiems teisingumo, pilietinės visuomenės, aplinkos apsaugos ir kitose srityse. „Deramo darbo“ programa nukreipta kurti socialinių partnerių bendradarbiavimui regionuose dalijantis patirtimi su kolegomis iš Norvegijos. Anot ambasadoriaus, programa sėkmingai vykdoma, nemažai pasiekta. Jis padėkojo už pastangas skatinant gerų darbo santykių standartus Lietuvoje.

„Smagu, kad atvykę į Lietuvą patikėjote mumis, patikėjote iniciatyvomis, kurias norėjome įgyvendinti, ir tuo, ką darėme visą šį laikotarpį“, -  kolegoms iš Norvegijos dėkojo Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimiras Banel.

Kalbėdamas apie NPPSS ir Samdomų darbuotojų profesinę sąjungą (SAMPRO), kuri ir vykdė šį projektą, Vladimiras Banel pasidžiaugė, jog žmonės ėmėsi konkrečių darbų ir parodė, kad galima veikti ir kai ką nuveikti. Jie praktiškai realizavo idėjas, sugebėjo sutelkti į vieną vietą ir savivaldą, ir verslą, ir profsąjungas bei pasiekti tą formatą, kai visos šalys sėdi prie stalo ir derasi, o ne vien tik kalba, kaip yra blogai Lietuvoje.

„Be abejonės, reikėtų siekti supratimo, derybų, bet visada reikia turėti ir instrumentų, nes kita pusė ne visada linkusi derybomis spręsti problemas“, - sakė NPPSS pirmininkas Vladimiras Banel.

Europos Parlamento narys, buvęs ilgametis Ignalinos rajono meras Bronis Ropė teigė, kad geresnis ar blogesnis bendravimas visada yra geriau nei pyktis ar akmens laikymas užantyje. Jis konstatavo, kad labai dažnai organizacijos, pilietiniai judėjimai politikams yra reikalingi prieš rinkimus, o paskui jie tolsta nuo visuomenės ir stebisi, kad jų reitingai krenta. Tai – socialinio dialogo nebuvimo pasekmė, - mano europarlamentaras. Jo įsitikinimu, politikams reikia prisiminti, kad jų viršininkas yra rinkėjas, o kalbėjimosi srityje Lietuva turėtų dar daug „padirbėti“.

Anot Bronio Ropės, 2014 metų biudžetas jau yra grįžęs į prieškrizinį lygį, tačiau žmonių gyvenimas į prieškrizinį lygį negrįžo. Vadinasi, atsirado kiti prioritetai, - daro išvadą politikas. Jo manymu, pirma reiktų atkurti žmonių anksčiau gautas pajamas, o tik paskui dėlioti kitus prioritetus ir eiti į priekį.

Kodėl profsąjungos Lietuvoje nyksta?

Projekto „Socialinio dialogo plėtra Lietuvos savivaldybėse“ vadovas politologas, darbo judėjimo konsultantas Tomas Tomilinas pradėdamas savo pranešimą priminė konferencijos dalyviams projekto vykdytojus, partnerius, projekto prielaidas. „Viena jų – silpna derybinė galia praktiškai nykstant Lietuvos profsąjungoms,o  valstybei bei savivaldybės institucijoms ginantis nuo vyraujančios neoliberalios ideologijos. Mūsų tikslas – paskatinti tikro socialinio dialogo praktikas“, - kalbėjo jis.

Pranešėjas išvardino socialinio dialogo barjerus, su kuriais teko susidurti praktikoje per dvejus metus. Pasak jo, vyrauja visuotinis išankstinis nusistatymas (kažkas nemyli verslo, kažkas – valdžios), kurio nenorima keisti; vengiama domėtis daugiau, trukdo konkurencija, nemokėjimas išgirsti ir išklausyti, pagarbos kitai nuomonei stoka, nesąžiningas elgesys, kai nesilaikoma susitarimų, orientacija į rezultatą, o ne į procesą.

Kita vertus, trūksta lyderių, nemokama dirbti grupėje, mastoma biurokratizuotai (kalbėjimas ne pirmuoju asmeniu), bijomasi prarasti valdišką darbą. Didelė problema, pasak Tomo Tomilino, – konfliktų demonizavimas: „Konfliktai bet kokiame demokratiškame kontekste yra normalus reiškinys, juos reikia tiesiog priimti ir su jais gyventi, o pas mus konfliktas yra gėda“.

Politologas konstatavo, kad darbo judėjimas gero įvaizdžio Lietuvoje neturi. „Čia problema daug gilesnė, nei neorganizuotumas ar lyderių stoka, problema – vizija. Lietuvoje neveikia argumentas „Tau sumažino algą? Kurk profsąjungą!“.  Net oficialiai deklaruojama narystė pastaruosius ketverius metus mažėja po 7-8 proc. per metus. Reikia suprasti, kad čia yra ideologinės problemos, nes, pavyzdžiui, politinėse partijose narystė auga. Aišku, dar yra bendras europinis kontekstas, nereikia Lietuvos labai išskirti, bet čia tendencijos daug stipresnės“, - svarstė pranešėjas.

Vėliau Tomas Tomilinas pademonstravo Lietuvos sisteminių neigiamų „pasiekimų“ mozaiką per pastaruosius metus: emigracija, savižudybės, autoavarijos, santykių šeimoje kokybė, alkoholizmas, korupcija, nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, skyrybų skaičius, vagysčių iš automobilių skaičius, sergančiųjų gimdos kaklelio vėžiu skaičius, tuberkuliozės paplitimas ir kt. „Tai yra kryptys, kuriose reikia dirbti labai skubiai ir manau, kad socialinis dialogas yra vienintelė priemonė, kuri ženkliai gali pagerinti situaciją ten, kur mes aiškiai atsiliekame Europoje“, - kalbėjo pranešėjas.

Jis taip pat išskyrė pagyvenusių žmonių padėtį, pagal kurią Lietuva kartu su Graikija yra paskutinė Europoje. Pagal Global AgeWatch Index 2014 blogiausiai yra įvertintas Lietuvos pagyvenusių žmonių fizinis saugumas, pilietinės laisvės, socialiniai ryšiai, viešojo transporto prieinamumas. „Socialinis dialogas tai yra daugiau nei „išmušimas“ sau geresnių ekonominių sąlygų, derybos dėl algos, tai yra kur kas svarbesni dalykai – socialiniai ryšiai, dėl ko mūsų žmonės galėtų nesijausti atstumti, neišklausyti“, - pabrėžė Tomas Tomilinas.

Ukmergiškių pasiekimai

Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narė, viena projekto vykdytojų Elena Mirinavičienė papasakojo apie atsinaujinusią rajono trišalės tarybos veiklą. Taryba buvo sukurta „iš apačios“ prieš septynerius metus, tačiau jos veikla ilgainiui nuslopo,o šis projektas vėl darbą atnaujino. Pranešėja informavo, kad dirbama trimis kryptimis, viena jų – vykdomas projektas „Tavo sveikatos diena“, kurio metu žmones skatinami profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Taip pat trišalėje taryboje ne kartą kalbėta greitosios medicinos pagalbos skyriaus darbuotojų darbo sąlygų ir teikiamų paslaugų kokybės gerinimo klausimu. Tuometinė tarybos pirmininkė Jolanta Keburienė iškėlė šią problemą, prašė padėti ją spręsti. Skyriaus patalpos buvo daug metų neremontuotos, automobiliai neturėjo navigacinių sistemų, nebuvo susikalbėjimo tarp darbuotojų ir vadovų. Galiausiai rajono vadovai pasirūpino finansavimu, buvo suremontuotos patalpos, atsirado navigacijos sistemos, o taip pat radosi ir socialinio dialogo užuomazgos.

Trečia problema, gvildenta tarybos posėdžiuose, – didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių koncentracija Ukmergės miesto centre, kas žlugdo rajono smulkųjį verslą. Galbūt savivaldybės lygmeniu ir sudėtinga šią problemą išspręsti, tačiau pasak ukmergiškės, tai, kad prasidėjo tokia diskusija, kad bus susipažįstama su kitų šalių praktika, padeda trišalei tarybai suvokti savo galimybes ir tobulėti. „Šios projekto veiklos nesibaigė, jos bus tęsiamos“, - žadėjo Elena Mirinavičienė.

V. Bakas: ar esame pasiruošę skandinaviškajam modeliui?

Kito pranešimoautoriui, Pareigūnų kredito unijos vadovui, buvusiam ilgamečiam NPPSS pirmininkui Vytautui Bakui patiko, kad prieš tai kalbėjusieji „blaiviai“ įvertino situaciją socialinio dialogo srityje. Jis pasidžiaugė, kad jau suvokiame, kur esame, nes tai yra svarbu norint pasirinkti kelią. Jis apgailestavo, kad netgi mokslininkai apeina tokias temas, kaip socialinis dialogas, derybinė galia. Lietuvoje nėra atlikta jokių mokslinių tyrimų, kokia gi yra narystė Lietuvoje tiek profsąjungose, tiek nevyriausybinėse organizacijose, turimi tik skaičiai, kuriuos jos pačios pateikia.

Vytautas Bakas prisiminė apie pareigūnų profsąjungos kūrimą 2003 m., su kokia agresija tuomet teko susidurti tiek iš vadovų, tiek iš politikų pusės, po kelių metų teko palikti tarnybą ir užsiimti profsąjungine veikla profesionaliai. „Dabar matau, kad tie žmonės, kurie šioje srityje nuoširdžiai dirba, jie turi ateitį“, - kalbėjo pranešėjas ir pridūrė, kad negalime pasiekti nei skandinaviškų,nei vokiškų, nei prancūziškų standartų be dalyvavimo visuomeninėje veikloje. 

Tačiau situacija Lietuvoje, pasak jo, šiuo klausimu yra liūdna, nes patys darbuotojai vengia ir nedalyvauja valdžios ir verslo dialoge, kuris pasiekė tiek, kad Lietuva gali pasigirti didžiausiu darbo apmokestinimu ir mažiausiu BVP perskirstymu per biudžetą. „Verslas padarė milžinišką šuolį, jis turi derybinius gebėjimus, stiprius lobistus, - kalbėjo Vytautas Bakas. - Lygiai tą patį galime daryti ir mes, profesinė sąjungos“.

Tiesa, pasak jo, Lietuvoje jau yra pasirašyta dvylika šakos sutarčių, bet jos, pasirodo, laikomos paslaptyje, nes „profsąjungos draudžia savo sutartis rodyti visuomenei“. Tik pareigūnai viešai paskelbė visas sutartis, kurias pavyko šiemet pasirašyti. Pranešėjas prisiminė, kad derantis didžiausia bėda buvo politikai: Vyriausybė turėjo įgalioti departamentus derėtis, o to įgaliojimo teko laukti net šešis mėnesius. Reikalai pajudėjo tik tada, kai pagrasinta kreiptis į tarptautines organizacijas.

Anot Vytauto Bako, skandinaviški standartai (dialogas, susitarimai), reiškia sunkų darbą, „darbą po darbo“, investicijas, inovacijas ir t.t. Šiuo metu mokslininkų rengiamas darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo modelis, jo teigimu, kaip tik ir yra proga prisiliesti prie skandinaviškojo modelio, kai didžiulė reikšmė tenka susitarimams: Darbo kodekso beveik neliks, o bus sudaryta galimybė darbo santykius reguliuoti nacionalinėmis, šakos sutartimis. „Tačiau ar esame tam pasiruošę, žinant, kokia mūsų derybinė galia?“, - klausė NPPSS atstovas pridurdamas, kad rengiamas modelis yra geras, tačiau tam reikia ruoštis, reikia mokytis būti derybininkais. „Gal tai bus pagaliau šoko terapija tiems 91 ar 93 proc. darbuotojų, kurie vis dar galvoja, kad kažkas gėrį į Lietuvą atneš“, - teigė Vytautas Bakas.

Pranešimo pabaigoje Pareigūnų kredito unijos vadovas palinkėjo užimti vietas prie dialogo stalo, kurios dabar esančios tuščios.

EHU atvejis: dialogo nebuvimas nuvedė į teismus

Lietuvoje reziduojančio Baltarusijos Europos humanitarinio universiteto (EHU) atstovas Dzimitri Korenko pasidalino patirtimi apie  tai, kokiomis aplinkybėmis prieš dvejus metus universitete buvo įkurta profsąjunga. Dėl politinių priežasčių prieš dešimtmetį į Lietuvą atsikėlusioje aukštojoje mokykloje darbo sąlygos smarkiai pablogėjo 2012 m. Du mėnesius dėstytojai dirbo nepasirašius darbo sutarčių, tačiau tai, pasak pranešėjo, ne vienintelė problema. Svarbiausia, kad nevyksta dialogas: apie metus vyko derybų imitacija, vėliau profsąjunga kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, bet irgi be rezultatų. Galiausiai EHU Senatas kreipėsi į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių dėl universiteto statuto pažeidimų, o EHU jo išvadas apskundė teismui.

Svečio iš Baltarusijos teigimu, profsąjunga rengė piketus, informavo žiniasklaidą, o dabar – dvi bylos teisme: viena – dėl Senato pirmininko atleidimo, kita – tarp EHU ir akademinės etikos kontrolieriaus. „Su dauguma dėstytojų neatnaujintos sutartys, tarp jų – dauguma profsąjungos komiteto narių. Po viso šito nebeįmanoma komunikuoti su darbdaviu“, - kalbėjo Dzimitri Korenko.

EHU darbuotojų profesinės sąjungos teises ginančios SAMPRO pirmininkės Irinos Judinos teigimu, nesusikalbėjimas atvedė į teismus ir tada jau su advokatais pradedama aiškintis konflikto priežastis ir esmę. Ji kėlė klausimą, į kurį turėtų atsakyti Lietuvos ir kitų šalių, finansuojančių EHU, piliečiai ir atitinkamos institucijos, ar šitas universitetas, taip, kaip jis dabar valdomas, turi teisę apskritai gyvuoti.

SAMPRO pirmininkė informavo, kad konfliktas iš esmės kilo dėl to, jog dėstytojai buvo visiškai išeliminuoti iš universiteto valdymo. Tai, kad 325 EHU studentai pasirašė peticiją prieš Senato pirmininko staigų atleidimą iš darbo, pasak jos, rodo, jog ir studentija jautriai reaguoja į situaciją įstaigoje ir irgi yra ignoruojama. „Mes manome, kad šioje įstaigoje yra ir diskriminacija, ir persekiojimas už kritiką, ir autoritarinis režimas. Administracija dėjo visas pastangas,  kad sunaikintų profsąjungą, sunaikintų akademinę bendruomenę ir išeliminuotų iš valdymo aktyvius, pilietiškus dėstytojus“, - sakė Irina Judina.

Kupiškio patirtis

Paulius Briedisiš Kupiškio savo pranešimą pradėjo prisipažindamas, kad dar prieš keletą metų socialinio dialogo sąvoka jam dar buvo svetima, ir papasakojo apie savo patirtį. Kai jis baigęs mokslus grįžo į Kupiškį ir nusprendė kažką daryti savame mieste, daugumos buvo laikomas keistuoliu, nes visi įpratę, kad iš mažų miestų žmonės kaip tik bėga. Su šeima pradėjęs savo verslą – atidarė naujienų portalą – jaunas žmogus visiškai nesulaukė jokio palaikymo iš savivaldybės, kitų institucijų, apkritai jokio atgarsio. „Nors valdžia deklaruoja, kad jaunimas svarbu, kad jie labai nori, jog į Kupiškį jis sugrįžtų, bet kai eini ir beldiesi į duris sakydamas „štai aš, grįžau“, pasirodo, kad tu niekam neįdomus“, - savo grįžimo istoriją prisiminė Paulius.

Nusivylęs jaunas žmogus jau ketino palikti savo gimtąjį miestą, tačiau tam tikri įvykiai paskatino jį pasilikti.  Kupiškyje atsirado projektas, susikūrė trišalė taryba ir viena iš jos svarstytų temų – savižudybės, pagal kurių skaičių Kupiškis šalyje pirmauja jau ne pirmi metai. Diskusijoje dalyvavusiam Pauliui kilo mintis, kad pagalbą palūžusiems, apie savižudybę galvojantiems žmonėms galėtų teikti ir savanoriai. Sulaukto palaikymo jam pakako stimului veikti, o iš socialinio dialogo skatinimo projekto lėšų surengtuose mokymuose susiformavo grupė savanorių, kurie sukūrė planą, ką galima daryti kartu. Dabar ši komandai rengia saviugdos susitikimus, kuriuose kalbama apie tai, kaip didinti pasitikėjimą savimi, kaip pasakyti „ne“ įvairiose gyvenimo situacijose ir pan. „Pastebėjau, kad tie susitikimai man pačiam daro didelę teigiamą įtaką, nes susirenka žmonės, kurie moka ne tik šnekėti, bet ir klausyti bei išgirsti. Supratom, kad mus kamuoja panašūs dalykai, problemos, kuras norime spręsti. Dabar jau tvirtai apsisprendžiau, kad mano vieta Kupiškyje, kad noriu kažką daryti ir tai yra įmanoma“, - savo patirtimi dalijosi Paulius Briedis.

Partneriai iš Norvegijos: mokomės vieni iš kitų

Tarsi iliustruodamos socialinį dialogą Norvegijoje, kitą pranešimą skaitė didžiausios Norvegijos viešojo sektoriaus profsąjungos Fagverbundet ir antros pagal dydį darbdavių asociacijos KS atstovės.

Profsąjungai atstovaujanti Anne K Grimsrud pasidžiaugė, kad konferencijoje pamatė daug entuziazmo ir optimizmo. Dieną prieš renginį įvykęs vizitas Ukmergėje, anot jos, parodė, kad pasiekta apčiuopiamų rezultatų.

Kalbėdama apie dialogui būtiną pagarbą vieni kitiems Anne K Grimsrud akcentavo, kad pagarba yra ne tik pastebėti ir klausyti, bet ir išklausyti: „Mūsų nuomonės skirtingos, bet pradėkime nuo tų klausimų, su kuriais sutinka abi pusės“. Taip pat, anot pranešėjos, reikia mokytis ir pasitikėti vieni kitais, tačiau konfliktas kartais taip pat yra reikalingas, jis – kaip žadintuvas, įspėjimas, kad kažkas ne taip.

„Man buvo privilegija dirbti su jumis. Gebėjimas dirbti kartu gali sukurti puikių dalykų“, - sakė Anne K Grimsrud.

Darbdavių asociacijos atstovė Liss Shanke pabrėžė, kad dialogas yra įmanomas tik tada, kai visos trys šalys – valdžia, darbdaviai ir profsąjungos yra stiprūs, jeigu stipri tik valdžia – tada turime diktatūrą. „Mes ne misionieriai, - kalbėjo pranešėja, - tokių projektų tikslas – mokytis vieniems iš kitų. Mes irgi mokomės iš jūsų“.

Liss Shanke pastebėjo, kadNorvegiškasis gyvenimo standartas, kuris yra glaudžiai susijęs su trišaliu dialogu, nėra prabanga ir prieinamas tik turtingoms šalims. Pasak jos, jis kuria tvarią ekonomiką ir tai atsiperka: daugiau darbo vietų, didesnės algos ir didesnis produktyvumas bei geresnė kokybė, nes patenkinti darbuotojai dirba geriau. Visuomenei socialinis dialogas irgi svarbu, nes tai reiškia mažesnį nedarbą. Norvegijoje štai 20 proc. daugiau dirba darbingo amžiaus žmonių nei vidutiniškai ES. Be to, viešnios įsitikinimu, dialogas reiškia mažiau konfliktų, o juk streikas yra nepaprastai brangus ir darbdaviui, ir darbuotojams.