Pagalba
Pareigūnai dėl laužomų įsipareigojimų politikams žada atsakyti protestais
2017-08-02

Paviršutiniškas valdančiųjų požiūris į teisėsaugą ir nenoras vykdyti statutiniams pareigūnams duotus įsipareigojimus pastaruosius gali greitu laiku ir vėl išginti į gatves. Tačiau ne tam, kad ten jie vykdytų savo tiesiogines pareigas – užtikrintų Lietuvos žmonių saugumą. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovai vis garsiau kalba apie tai, kad protesto akcijos yra bene vienintelis būdas priversti Lietuvos politikus vykdyti duotus įsipareigojimus.

 

Į pirmą posėdį susirinkusios naujos sudėties NPPSS tarybos atstovai sako, kad valdantieji - visų pirma Vyriausybė - neatsigręždami bėga nuo teisės aktuose įtvirtintų įsipareigojimų iki 2020 metų pabaigti svarbiausius teisėsaugos reformos darbus.  

 

„2015 metais priimtas Vidaus tarnybos statutas iš esmės pradėjo teisėsaugos reformą. Su politikais pasiektas susitarimas, kad 2020 metais žemiausios grandies teisėsaugos pareigūnų darbo užmokestis bus ne mažesnis nei 1000 eurų. Šis susitarimas buvo įtvirtintas įvairiais teisės aktais, buvo numatyti konkretūs planai kokiais etapais ir kokiomis sumomis kasmet didės pareigūnų darbo užmokestis. Būtent todėl jau kitais metais pareigūnų darbo užmokestis turėjo vidutiniškai didėti maždaug 190 eurų per mėnesį.

 

Staiga prieš gerą mėnesį iš valdančiųjų mes išgirstame, kad darbo užmokestis dėl ribotų šalies finansinių galimybių geriausiu atveju gali būti didinamas 104 eurais per mėnesį. Dabar mums sako, kad vietoje planuoto 1,5 darbo užmokesčio koeficiento atlyginimas bus indeksuojamas tik 0,4 karto, tai yra didės maždaug 50 eurų per mėnesį”, - teigia NPPSS pirmininkas Vladimir Banel. 

 

Šiandien ryte vykusiose NPPSS ir vidaus reikalų ministerijos atstovų konsultacijose buvo aptarti tolimesni darbai, susiję su Vidaus tarnybos statuto įgyvendinimu bei 2018 metų teisėsaugos biudžeto planavimu.

 

„Ir Seime, ir Vyriausybėje yra nemažai žmonių, kurie įvairiuose savo karjeros etapuose buvo glaudžiai susiję su teisėsauga. Vien jau todėl mes nesitikėjome, kad į įsipareigojimus teisėsaugai bus žiūrima pro pirštus. Dabar gi matome, kad valdantieji blokuoja darbus, kuriuos būtina padaryti, norint Lietuvoje turėti šiuolaikišką teisėsaugą.

 

Ypač stebina tai, kad tokie dalykai vyksta prieš pat prasidedant dažnai linksniuojamoms karinėms pratyboms „Zapad”. Iš politikų girdime, kad mūsų teisėsauga turi būti pasirengusi ne tik kasdieniams darbams, tačiau ir galimoms kaimyninių šalių provokacijoms. Tačiau vietoje susitarimo laikymosi ir pareigūnų motyvavimo mes gauname laužomus įsipareigojimus”, - sako V. Banel. 

 

Šiame kontekste dviprasmiškai pareigūnams skamba ir nuolatinės politikų dejonės dėl didelių šešėlinės ekonomikos mastu Lietuvoje. 

 

„Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis visai neseniai pareiškė, kad šešėlinės ekonomikos mastai Vyriausybės netenkina. Kas jau kas, o jis tikrai turėtų suprasti, kad investicijos į teisėsaugą bei stiprios ir motyvuotos teisėsaugos sukūrimas yra vienas efektyviausių vaistų kovojant prieš šešėlį. Visgi čia pat iš finansų ministro lūpų išgirstame, kad tokia teisėsauga Lietuvai yra neprieinama prabanga”, - teigia V. Banel.

 

Anot pareigūnų, priėmus Vidaus tarnybos statutą buvo sutarta, jog dalį reformos Vidaus reikalų sistemos įstaigos finansuos savo jėgomis. Nuo 2015 metų pradžios šios įstaigos sutaupė jau dešimtis milijonų eurų.

 

„Buvo sutarta, kad sistemos finansavimas didės tik tokiu atveju, jei Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios įstaigos imsis struktūrinių reformų. Policija, pasieniečiai, ugniagesiai pastaraisiais metais įgyvendino didelius struktūrinius pokyčius, daro tai toliau ar bent jau planuoja tokius procesus. Tačiau šie procesai finansine prasme įstaigas įšgręžė kaip citrinas, daugiau vidinių resursų finansuoti reformą nebėra. Atėjus laikui prie reformos prisidėti valstybei, politikai staiga užsimerkia ir neria į krūmus”, - aiškina V. Banel.