Pagalba
Su Danijos Parlamento atstovais diskutuota apie bausmių vykdymo sistemą
2017-09-27

Šią savaitę Lietuvoje viešėjo Danijos Parlamento Teisės komiteto delegacija, kuri siekė aptarti Danijos ir Lietuvos bendradarbiavimą teisėsaugos srityje bei pastangas kovojant su tarptautiniu nusikalstamumu ir kontrabanda.

 

Danijos komiteto nariai aplankė Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą ir aptarė nuteistų bei bausmę atliekančių asmenų teisių užtikrinimo realijas. Rugsėjo 21 d. danai, siekdami  išgirsti ir bausmių vykdymo srityje dirbančių Lietuvos pareigūnų nuomonę minėtais klausimais, inicijavo susitikimą su Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo profesinės sąjungos (LR ITĮPS), Lietuvos kalinių globos draugijos, Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Lietuvos policijos departamento bei Danijos ambasados atstovais.

 

Danijos atstovai: turi būti užtikrintos nuteistųjų žmogaus teisės

 

Susitikimo pradžioje Danijos Parlamento Teisės komiteto atstovai teiravosi Policijos departamento apie biurokratines kliūtis perduodant nusikaltusius ar paieškomus asmenis iš Danijos Lietuvos Respublikai, klausė, kokiais veiksmais ar sprendimais Danijos Parlamentas galėtų prisidėti prie tokių asmenų perdavimo procedūrų supaprastinimo. Danijos Parlamento Teisės komiteto atstovai akcentavo, kad Danijoje vis dažniau pasitaiko nusikalstamų veikų, kurias padaro Lietuvos piliečiai ir jiems svarbu, kad perduodant tokius asmenis atlikti tolimesnę bausmę Lietuvos Respublikai, būtų užtikrinamos jų žmogaus teisės. 

 

Diskusijų metu, Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovas pastebėjo, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose, ypatingai ikiteisminio suėmimo metu tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų sąlygos yra prastos ir Lietuvos teismai daugumos atveju ten esantiems asmenims priteisia kompensacijas dėl pažeistų jų teisių, susijusių su jų laikymo sąlygomis. Vienintelis Kauno tardymo izoliatorius, pasak atstovo, yra renovuotas ir iš ten esančių asmenų yra sulaukiama mažiausiai skundų.

 

„Pats faktas, kad per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį nebuvo pastatyta nauja įkalinimo įstaiga, kalba pats už save“ – kalbėjo Lietuvos atstovai.

 

Lietuvos nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžė, kad, norint suvokti Lietuvos bausmių vykdymo sistemos problemų mąstą, reikia žinoti istorinį kontekstą. Danijos Parlamento Teisės komiteto atstovams buvo paaiškinta, kad Lietuva didžiąją amžiaus dalį buvo okupuota Rusijos ir tuo laikotarpiu, priešingai nei Europos šalys, Lietuva perėmė sovietų sąjungos sukurtą bausmių vykdymo sistemą, pagrįsta lagerine įkalinimo įstaigų sistema bei nuolatiniu nusikaltusių žmonių teisių pažeidimu. Toks neigiamas požiūris į nusikaltusius asmenis Lietuvių tautos mentalitete išliko ir atgavus nepriklausomybę. Susitikimo dalyviai akcentavo, kad Lietuvos politikai yra Lietuvių tautos atspindys ir dėl to sunku tikėtis deramų investicijų į bausmių vykdymo sistemą bei į nuteistus asmenis esant tokiai visuotiniai opinijai.

 

Visgi Lietuvos atstovai pabrėžė, kad ne viskas Lietuvoje taip blogai ir, kad bausmių vykdymo įstaigų darbuotojų požiūris į nusikaltusius asmenis bei jų elgesio pokytį keičiasi. Per pastaruosius keletą metų bausmių vykdymo sistemoje nuosekliai siekiama perimti Skandinavijos šalių patirtį ir įdiegti Dinaminės priežiūros modelį. Analizuojant pastarųjų metų valdžios atstovų dėmesį, bausmių vykdymo sistemos darbuotojų darbo sąlygoms bei pataisos įstaigų infrastruktūrai sužibo viltis, kad politikams užteks politinės valios priimti būtinus sprendimus, siekiant kertinių pokyčių šioje sistemoje.

 

Danų bausmių vykdymo sistema mažai skiriasi nuo Lietuvos

 

LR ITĮPS tarybos narė Jurgita Mansevičienė po susitikimo teigė, kad Danijos bausmių vykdymo sistema nedaug skiriasi nuo mūsiškės.

 

„Nepaisant to, kad Lietuvoje jau ilgą laiką napajėgiama pastatyti naujos įkalinimo įstaigos, situacija Danijoje – panaši. Apie naujo kalėjimo statymą Danijoje pradėta kalbėti dar 2005-aisiais, nauja įstaiga atidaryta tik šiais metais. Pati sistema nėra patraukli, sudėtinga pritraukti naujus žmones. Jiems nuolat trūksta darbuotojų, nes nuteistųjų skaičius žymiai didesnis nei Lietuvoje“, - pasakoja J. Mansevičienė. 

 

Lietuvos atstovai susitikimo metu teigė, kad Lietuvos bausmių vykdymo sistemai reikalingi ryžtingi politikų sprendimai – reikia ne tik įkalinimo įstaigų modernizavimo, bet ir teisės aktų, leidžiančių didinti pareigūnų darbo užmokestį, priėmimo. Anot LR ITĮPS tarybos narės, jau kone dešimtmetį „verdame“ tame pačiame katile: susilaukiame daug priekaištų dėl neefektyviai atliekamų pareigų, nepateisinamų visuomenės lūkesčių ir kartu turime mažus atlyginimus, prastas socialines garantijas ir darbo sąlygas.

 

Susitikimo pabaigoje Danijos Parlamento Teisės komiteto atstovai padėkojo už įžvalgas ir situacijos analizę.