Pagalba
Susivienijusios profesinės sąjungos teikia siūlymus darbo kodeksui
2017-02-15

Asociacijos susitarimą sudariusiems pareigūnų, muitinės darbuotojų, švietimo, transporto darbuotojų atstovams ir Nacionaliniam aktyvių mamų sambūriui Trišalės tarybos durų kol kas, atrodo, atverti neketinama. Kol taryba imituoja sudėtingą naujų narių priėmimo procesą, profesinės sąjungos su siūlymais Darbo kodekso pataisoms pasiryžę belstis į Vyriausybės ir Seimo duris.

 

„Jei mums nepavyks tapti Trišalės tarybos nariais, veiksime savarankiškai. Yra begalės svarbių klausimų, kuriuos spręsime dirbdami tiesiogiai su Vyriausybe ir Seimu. Patirties tam tikrai turime. Tuo tarpu Taryba, turinti potencialo tapti viena svarbiausių socialinės politikos formuotojų, greičiausiai liks tik savotiška joje esančių žmonių smėlio dėže“, - sako Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS)  vadovas Vladimir Banel.

 

Asociacijos atstovai sieks, kad į Darbo kodeksą būtų įtrauktos tiek biudžetinių įstaigų darbuotojams, tiek statutiniams pareigūnams galiojančios nuostatos, susijusios su darbo laiko apskaičiavimu, viršvalandžių apmokėjimu ir profesinės sąjungos veiklos garantijomis.

 

Siūlo neapmokestinti profesinės sąjungos nario mokesčio

 

Asociacija siūlo daugiau dėmesio skirti profesinių sąjungų, darbo tarybų kompetencijai ir veiklos garantijų užtikrinimui. Be to, norima numatyti atsakomybę už neteisėtą trukdymą profesinių sąjungų veiklai.

 

„Valstybė sako skatinanti narystę profesinėse sąjungose, jų nariams yra taikomos tam tikros lengvatos. Pavyzdžiui, išlaidos draudimui, studijoms yra neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Siūlome tokią lengvatą taikyti ir profesinių sąjungų narių mokamam nario mokesčiui“, - teigia V. Banel.

 

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, modernizuojant darbo teisę svarbu palengvinti sąlygas profesinėms sąjungoms rengti streikus.

 

„Jeigu darbdaviai nori lankstumo organizuojant darbą, darbuotojai taip pat turi turėti daugiau įrankių savo rankose. Streikas – viena iš tokių priemonių. Todėl kolektyvinių ginčų reglamentavimas Darbo kodekse turi būti maksimaliai aiškus. Streiką turi būti realu surengti, o streikuojantys ar ketinantys streikuoti darbuotojai negali būti persekiojami“, - įsitikinęs A. Navickas.

 

Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo koordinacinės tarybos pirmininkas Jūrius Bruklys teigia, kad Darbo kodekso įgyvendinimo įstatyme neturi likti nuostatų apie šiuo metu galiojančių kolektyvinių sutarčių naikinimą. Anot jo, socialiniai partneriai privalo plėtoti kolektyvinių susitarimų įdirbį, kaupti, gilinti ir efektyviai taikyti esamą gerąją patirtį. Esminės progresyvios naujojo socialinio modelio nuostatos turi būti keliamos į galiojančias kolektyvines sutartis jokiu būdu pastarųjų nenaikinant ir neribojant.

 

Būtina keisti darbo organizavimą

 

Asociacija siūlo koreguoti viršvalandžių apmokėjimą, darbuotojo pasyviojo budėjimo namuose, darbo laiko apskaitos nuostatas.

 

Darbuotojų gerovei gerinti siūlomi pakeitimai keičiant vidutinę savaitės laiko trukmę į maksimalią. Tokiu būdu per kiekvieną septynių dienų laikotarpį darbo laikas negalėtų būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos. Profesinės sąjungos siekia išvengti praktinių įgyvendinimo spragų, kurias sukelia dabartinis darbo laiko per septynių dienų laikotarpį skaičiavimas.

 

„Visų pirma, tai kelia apskaitos sunkumų. Be to, nesudaro sąlygų tolygiam darbo ir poilsio laiko išdėstymui per apskaitinį laikotarpį, nes darbo valandų laikas paskirstomas nevienodai. Dėl to darbuotojas negali išlaikyti pusiausvyros tarp darbo ir poilsio, planuoti savo poilsio laiko bei lankyti laisvalaikio užsiėmimų.

 

Žinoma, ne visuomet telpama į laiko rėmus, todėl papildomai siūlome už viršytą darbo laiko normą apmokėti kaip už viršvalandinį darbą arba suteikti galimybę viršyto darbo laiko valandas prisidėti prie kasmetinių atostogų laiko”, - siūlymus komentuoja V. Banel.

 

Nėščiosioms ir mažamečius vaikus turintiems tėvams – papildoma apsauga

 

Nacionalinis aktyvių mamų sambūris akcentuoja nėščiųjų ir mažamečius vaikus turinčių tėvų apsaugos mechanizmus.

 

„Nėščios moterys ir tėvai, turintys vaikus iki trejų metų, turi būti maksimaliai apsaugoti. Jiems privalo būti garantuotos derybinės galios, kurios dėl įsipareigojimų šeimai gerokai sumenksta. Visa tai nepilnai garantuojama svarstomame Darbo kodekso pakete.

 

Sieksime ir apsaugos nuo psichologinio spaudimo darbo vietoje realizavimo. Šiuo metu siūlomas įteisinti neteisėtas atleidima sukeltų neadekvačias pasekmes. Be to, būtina ir Darbo kodekse įvaikintojus nuosekliai vertinti kaip mažametį vaiką turinčius tėvus, kai jiems taikomos apsaugos iki vaikui sueis treji metai“, - teigia Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio ryšių su visuomene atstovė Rasa Žemaitė.