Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) Ministrui Pirmininkui ir Seimui pateikė pastabas ir pasiūlymus Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projektui (Planas). 

Vienas iš Vyriausybės plano projekto rengėjų numatytų darbų – „Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų stiprinimas“. Pagal plano projektą, tai daryti ketinama, nuosekliai didinant vidaus tarnybos pareigūnų kasmetinį darbo užmokestį, pareigūnų aprūpinimo standartus bei aprūpinimą vidaus tarnybos pareigūnus būtinomis priemonėmis. Plane numatytas vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio padidinimo iš sutaupytų asignavimų, vykdant struktūrines reformas, rodiklis, kuris  2020 m. turėtų siekti iki 30 proc.

NPPSS pasiūlė vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio padidinimo rodiklio tikslą nustatyti ne mažesnį kaip 30 proc., o darbo užmokesčio nesieti išimtinai su struktūriniais pertvarkymais.

NPPSS nuomone, Plane nustatytas tikslas, kad 2020 m. vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio padidinimas iš sutaupytų asignavimų, vykdant struktūrines reformas rodiklis sieks iki 30 proc., įvertinus siūlomo darbo užmokesčio ir kitų socialinių garantijų tobulinimą ir didinimą gali būti per žemas. Be to, atkreipė dėmesį, jog darbo užmokesčio didinimo rodiklis planuojamas pasiekti vykdant struktūrinius pertvarkymus ir taip sutaupant asignavimus.

„Didžioji darbo užmokesčio didinimo dalis negali būti siejama su vidaus tarnybos pareigūnų skaičiaus, kuris šiuo metu vertintinas tik kaip pakankamas, mažinimu. Pripažįstame, kad darbo efektyvinimas yra neatsiejamas nuo vidaus tarnybos sistemos vystymosi, bet reikia nepamiršti ir būtinybės užtikrinti atitinkamą valstybės ir jos piliečių saugumo lygį, kurio palaikymas su minimaliu pareigūnų skaičiumi yra neįmanomas“, - sakė V.Banel.

Plane numatytas dar vienas, pareigūnams aktualus darbas - socialiai patrauklių ir konkurencingų sąlygų tarnauti bausmių vykdymo sistemoje sukūrimas.

NPPSS mano, jog bausmių vykdymo sistemos pareigūnų darbo užmokestis šiuo metu yra nekonkurencingas, nepatrauklus naujiems pareigūnams, ir nedidinantis konkurencingumo tarp kitų statutinių įstaigų. O būtent, konkurencingas atlyginimas ir yra vienas esminių socialiai patrauklių ir konkurencingų sąlygų bausmių vykdymo sistemoje elementų.

Darbo užmokesčio didinimas turėtų būti siejamas su palaipsniui keliamu ir, žemiausio rango pareigūnui mokamu 1000 eurų (atskaičius mokesčius) atlygiu. Juolab, kad vidaus tarnyboje 2020 metais pasiekus šį rodiklį, bausmių vykdymo sistemos pareigūnai atsidurs prastesnėje, darbo užmokesčio atžvilgiu, padėtyje. Tuomet ir taip didelis žmogiškųjų išteklių stygius pataisos įstaigose dar didės.

NPPSS pasiūlė, Plane skirti dėmesį šio tikslo pasiekimo priemonėms, jas paminint atskirai ir, koncentruojantis į laipsnišką darbo užmokesčio augimą, nustatant konkrečius siektinus rodiklius. Susivienijimas atkreipė dėmesį, kad tarnybos bausmių vykdymo sistemos įstaigose darbo sąlygos – įsisenėjusi problema: pareigūnai nėra aprūpinami reikiamomis apsaugos priemonėmis, neturi tinkamai veikiančių ryšio priemonių ir daugybė kitų. Dėl minėtų problemų, pareigūno darbas bausmių vykdymo sistemos įstaigose nėra vertinamas kaip saugus.

Anot NPPSS vadovo, bausmių vykdymo sistemos pareigūnai yra nusipelnę dirbi įstaigose, kurios užtikrina saugias ir sveikas darbo sąlygas, o pareigūnai yra aprūpinami būtinomis priemonėmis. Todėl buvo pasiūlyta į planą papildomai įtraukti ir akcentuoti bausmių vykdymo sistemos pareigūnų aprūpinimą darbo priemonėmis bei saugios tarnybai aplinkos sukūrimą.

Plane, kaip vienas iš esminių darbų, numatomas ir Darbo kodekso pakeitimas, siekiant subalansuotų darbo santykių ir darbo laiko apskaitos bei derybinių darbuotojų galių didinimas, keliant darbuotojų atstovų kompetenciją.

NPPSS nuomone, projekte tik iš dalies užsimenama apie darbuotojų atstovų kompetencijos kėlimą, nenumatant kaip ir kokiomis priemonėmis Vyriausybė planuoja prisidėti prie profesinių sąjungų veiklos garantijų didinimo. O tai labai svarbu. Todėl pasiūlė Plane numatyti daugiau darbų ir tikslų, padėsiančių stiprinti socialinį dialogą, darbuotojų ir valstybės tarnautojų interesų atstovavimą, visuomenės įsitraukimą į bendrą šalies gerovės kūrimą.

„Manome, kad būtina atsižvelgti į esmines priežastis ir suformuotus siekius, t.y. darbuotojų atstovų derybinių galių, profesinių sąjungų veiklos stiprinimą bei kitas, dėl kurių Darbo kodekso įsigaliojimas buvo atidėtas ir imtis aktyvių, socialiai teisingų veiksmų tikslams pasiekti“,- sakė V.Banel.