Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
Teigiami pokyčiai VSAT – profesinės sąjungos atnešė „klimato atšilimą“
2014-09-11

Didele dalimi tai pasiekta profesinių sąjungų pastangomis. Tačiau nedera pamiršti ir to, kad su profesinėmis sąjungomis noriai bei geranoriškai bendradarbiavo VSAT administraciniai padaliniai, ypač rinktinių, kurie supranta, kad tik veikiant kartu galima pasiekti baisiai naudingų susitarimų bei tikslų. „Veikiant visiems kartu, einant pirmiausia socialinio dialogo keliu, o jei prireikia – imantis ir tokių priemonių kaip akcijos, piketai ir panašių, galima daug ką pakeisti ir daug ko pasiekti. Profesinės sąjungos savo veikla tai jau ne kartą įrodė“, - sakė Nacionalinio profesinių sąjungų susivienijimo bei Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Vladimiras Banel.

Visi kalbinti pareigūnai teigė, kad per pastaruosius metus tarnybos klimatas gerokai „atšilo“. „Per krizę buvo tikrai labai blogai. Piktino ir tai, kad tuo metu Vyriausybės atstovai tikindavo, kad mūsų atlyginimų niekas nemažino, kai mes visi tą mažinimą pajutome. Todėl daug kas tarnybą ir paliko. Bet dabar padėtis keičiasi. Atlyginimai padidėjo, aš gavau aukštesnę kvalifikacinę kategoriją – tiesa, kol kas kaip laikinai einantis pareigas, nes atrankos dar tik prasideda“, - pasakojo Vilniaus rinktinės Kenos užkardoje dirbantis dabar jau vyresnysis specialistas, profesinės sąjungos narys Tadeušas Slavinskas. Jis VSAT dirba jau 24 metus ir sakė, kad trauktis iš tarnybos kol kas tikrai nesirengia.

Apie tai, kad tvirtinimai, jog užmokestis nebuvo mažinamas, buvo, švelniai tariant, laužti iš piršto, byloja statistika. Pažvelkime, kaip nuo 2008 metų kito faktinis vidutinis darbo užmokestis grandims nuo žemiausios pareigybės iki jaunesniojo specialisto. Jei 2008 m. jis siekė 2451 litą, tai 2010- aisiais jau tik 2258. Kitais – 2011 m. – užmokestis kilstelėjo, bet labai nežymiai – vos devyniolika litų. Tuo tarpu šių metų pirmąjį pusmetį jis siekia 2504 litus.

Jo kolegė iš tos pačios Kenos užkardos, ekonomistė – finansininkė Valentina Grincevičienė sakė į aukštesnę kategoriją pretenduoti negalinti, nes neturi universitetinio išsilavinimo. Tačiau šiemet ji jau gauna priedą prie atlyginimo – daugiau kaip šimtą litų. Be to, jau keletas mėnesių kaip dvigubai padidėjo kompensacija už kelionę į tarnybos vietą. Pasak jos, dabar kompensacija pilnai padengia susidarančias išlaidas, o anksčiau nemažą dalį tekdavo mokėti iš savo kišenės. Pasiekta, kad  maksimali kompensacijos suma būtų 360 litų, kai tuo tarpu prieš tai ji buvo vos 135 litai, tad realiai ne vienas pareigūnas už kelionę į darbą didele dalimi mokėdavo pats. „Aš pati esu profesinės sąjungos narė ir galiu pasakyti: visada, kai kyla problemų, nelaimės atveju, žinai, kad yra kur kreiptis ir tau padės. Ir tai, kad mūsų darbo sąlygos pastaraisiais metais vis gerėja – didžiulis profesinių sąjungų nuopelnas“, - sakė pareigūnė.

Visi šie teigiami pokyčiai – ilgo ir, reikia pasakyti, labai nelengvo darbo rezultatas. Profesinės sąjungos, vaizdžiai tariant, politikus tiesiog tampė už skvernų. Net ir tiesiogine prasme – tiesiog gaudydami juos Seimo koridoriuose. Kiek kartų buvo sėdama prie derybų stalo vargu ar būtų įmanoma suskaičiuoti. Neišvengta ir tokių radikalių priemonių kaip garsioji „Vergų arija“, pasieniečių surengti vadinamieji itališki streikai, eitynės ir piketai. „Profesinė sąjunga visuomet pirmiausia stengiasi tartis, pradeda nuo diskusijų. Bet jei matome, kad kitaip negalima, imamės ir tokių priemonių kaip piketai  ir panašių. Juk tie pakeitimai nebuvo vieno ar dviejų žmonių noru padaryti: pareigūnai visi suprato, kad tokia padėtis, kokia buvo susidariusi, nebegali tęstis – ją reikia keisti“, - sakė LPPPS tarybos narys Rimantas Liepa.

Viso to rezultatai akivaizdūs. Gauti papildomi asignavimai iš biudžeto įgalino pakelti VSAT pareigūnams atlyginimus – kam pakeliant kvalifikacinę kategoriją, kam mokant priedus. Svarbiausia, kad šie teigiami pokyčiai buvo daugiausia nukreipti į žemesniųjų grandžių – nuo pirmos iki dešimtos - pareigūnus, kurie kone labiausiai nukentėjo sunkmečiu ir kurie sudaro apie 70 proc. visų pareigūnų. Vienareikšmiškas profesinių sąjungų darbo rezultatas – padidintos išmokos už vykimą į tarnybos vietą tiems, kurie tiesiogiai dirba prie sienos. Jos padidėjo vidutiniškai dvigubai. Labai svarbu ir tai, kad buvo pradėti organizuoti mokymai, o tai sudaro galimybę tobulintis ir siekti karjeros tarnyboje – anksčiau tokių galimybių daugumai paprasčiausiai nebuvo. „Septynerius metus dirbau tarnyboje ir visą tą laiką bet kokie konkursai buvo užšaldyti – neįvyko nė vienas. Gaudavome tą patį atlyginimą be jokios galimybės siekti kažką daugiau. O dabar pasipylė konkursai ir jei tik nori ir stengiesi gali kažką pasiekti“, - sakė Ignalinos rinktinės pareigūnė, dirbanti viduriniosios grandies specialiste. Pasak jos, dažnai žmonės tiesiog nežino ar nesusimąsto, kad norint kažką pasiekti reikia kažką daryti patiems. „Žmonės skundžiasi, kad yra blogai, bet dažnai jie mano, kad taip ir turi būti. Arba tiesiog sako: kam stengtis – vis tiek nieko nepasieksi. Yra ir dar viena kategorija: jie laukia kol kas nors viską padarys už juos. Juk tuo, kas pasiekta profesinių sąjungų pastangomis naudojasi ir ne profesinių sąjungų nariai, o visi pareigūnai. Bet galiu pasakyti, kad man įstojus į profesinę sąjungą ir dirbant tą darbą daug kas tapo aiškiau. Yra aiškūs tikslai, aiški veikimo erdvė, aiškūs uždaviniai. Be to, atsiranda suvokimas, kad nesi bejėgis, o gali daug ką pakeisti, pasikrauni tos teigiamos energijos“, - sakė pašnekovė.

Kaip teigia NPPSS ir LPPPS pirmininkas V. Banel, pasiekta tikrai nemažai, bet svarbu nesustoti. Geros patirties, kokios sąlygos suteikiamos pareigūnams galima pasisemti iš daugelio Europos šalių. Pavyzdžiui, iš Švedijos, kur į stažuotę prieš kelis mėnesius buvo išvykę profesinių sąjungų atstovai. „Švediškasis socialinio dialogo modelis“ laikomas vienu iš idealiausių pasaulyje. Beje, švedų pareigūnai neseniai dar kartą tai įrodė kai profesinės sąjungos pastangomis jiems buvo gan ženkliai pakeltas atlyginimas. Galima pasigirti, kad matant pokyčius statutinėse organizacijose Lietuvoje, mūsų profesinės sąjungos jau irgi tai sėkmingai įrodo. „Tik būna pikta, kai visus laurus stengiasi sau prisiskirti politikai bei valdininkai, kurie vis įrodinėja, kad to ar ano negalima, neįmanoma padaryti, o kai mums tai pavyksta, giriasi tie, kurie tik parašą padėjo. Nors jie dažniausiai iki tol aktyviausiai priešinosi“, - piktinosi R. Liepa.

LPPPS informacija

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?