Pagalba
Trišalėje taryboje – tik kriterijus atitinkančios organizacijos
2017-01-25

Lietuvos trišalėje taryboje sausio 24 d. pradėtas svarstyti Darbo kodeksas, tiksliau – jo nuostatos, susijusios su darbo laiko ir poilsio apskaita. Primename, kad naujoji valdžia atidėjo jau priimto kodekso įsigaliojimą iki liepos 1 d. pageidaudama, kad dėl jo galutinai sutartų socialiniai partneriai atnaujintoje ir išplėstoje Trišalėje taryboje.

 

Asociacijos susitarimą sudariusios pareigūnų, švietimo, transporto ir muitinės darbuotojų profesinės sąjungos bei Nacionalinis aktyvių mamų sambūris sausio pradžioje kreipėsi į Trišalę tarybą prašydamos į ją deleguoti savo atstovą.

 

Sausio 12 d. posėdyje buvo nuspręsta, jog pageidaujančios į Trišalę tarybą patekti profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos turėtų atitikti tam tikrus kriterijus, o pastarajame posėdyje jie buvo pristatyti.

 

Tai: juridinio asmens statusas, narystė tarptautinėje organizacijoje, sektorinė ir regioninė struktūra, įdarbinti ne mažiau kaip penki darbuotojai, nepertraukiama mažiausiai penkerių metų veikla, nėra galiojančio apkaltinamojo nuosprendžio, neiškelta bankroto byla, nėra mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, profsąjungos jungia ne mažiau 0,5 proc. Lietuvoje dirbančių žmonių, o darbdavių organizacijų nariai įdarbinę nemažiau kaip 3 proc. dirbančių asmenų.

 

Iki vasario 1 d. tiek Trišalėje taryboje jau atstovaujamos, tiek į ją norinčios patekti organizacijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) turi pateikti dokumentus, įrodančius atitiktį minėtiems kriterijams. Vasario 7 d. posėdyje bus sprendžiama dėl darbdavių ir darbuotojų atstovimo Trišalėje taryboje.

 

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės teigimu, nepaisant socialinių partnerių sprendimo, Vyriausybė dėl Darbo kodekso konsultuosis ir tarsis su visomis suinteresuotomis organizacijomis. „Mums visos organizacijos vienodos, - esame pasirengę dirbti su visais“, - sakė ji.

 

Šiuo metu Trišalėje taryboje Vyriausybei ir darbdaviams atstovauja po 7, profesinių sąjungų šaliai – 6 nariai (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija - LPSK, „Solidarumas“, Lietuvos darbo federacija).

 

Profesinėms sąjungoms atstovauja: Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė (LPSK), Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas (LPSK), Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Svajūnas Andriulis, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Klaipėdos regiono koordinatorius Raimondas Tamošauskas (regioninių trišalių tarybų atstovas).

 

Darbdavių atstovai: Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinis direktorius Gediminas Rainys, LPK viceprezidentas Juozas Guzavičius, LPK vykdančioji direktorė Giedrė Švedienė, Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas, LDK prezidiumo narys Vytautas Vidmantas Zimnickas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas, laikinai Žemės ūkio rūmų pirmininko pareigas einantis Sigitas Dimaitis.

 

Vyriausybei atstovauja: premjero patarėjas Lukas Savickas, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka, SADM Darbo departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Zaura, ūkio viceministrė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, ūkio viceministras Ramūnas Burokas, Ūkio ministerijos ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas.

 

Anksčiau rašėme:

Naujai sukurta profesinių sąjungų asociacija beldžiasi į Trišalės tarybos duris

Plečiasi asociacijos gretos

Pateikti siūlymai, kaip stiprinti darbuotojų derybines galias