Pagalba
Ugniagesė gelbėtoja: žinojau, kur einu
2016-03-08

Šeima palaiko

22 metų mergina - gerbiama komandos narė, ugniagesė prisipažįsta jaučianti kolegų vyrų palaikymą, nors neslepia, kad per pusantrų metų tarnybos yra tekę susidurti su žmonėmis, kurie nuvertina jos darbą. Irmantė sako, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera: kritika yra varomoji jėga, o didesnės pastangos lemia geresnius rezultatus. Iš Švenčionių rajono kilusi mergina „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad į ugniagesybą atėjo iš dalies dėl šeimos genų. Mat ir prosenelis, ir tėtis buvo ugniagesiai, tačiau apsisprendimą lėmė pokalbis su kaimynu. „Tiesiog kaimynas prasitarė einąs į ugniagesių gelbėtojų mokyklą mokytis ir man pasiūlė. Pagalvojau, kodėl gi ne. Suskubau į mokyklą nunešti reikalingus dokumentus, po kelių dienų gavau teigiamą atsakymą, - šypsojosi pareigūnė. - Mano tėtis labai džiaugiasi, jog esu ugniagesė, mama irgi mane palaiko, mato, kad ši profesija man patinka, o kai dukra laiminga, tai ir tėvai laimingi.“

I.Baranauskaitė tvirtino dirbanti viską, ką reikia, tai ir gaisrų gesinimas, darbai ant ledo, avarijų likvidavimas. Minėtoji 6-oji komanda turi narus profesionalus, Irmantė nare būti neketina, ne todėl, kad reikia pereiti specialius kursus, tiesiog jaučia, kad tai ne jai, ir didesniais tolimos ateities planais nesidalija. „Šiuo metu studijuoju gaisrinę saugą Vilniaus Gedimino technikos universitete, esu pirmakursė. Kai baigsiu universitetą, turėsiu aiškesnius tikslus, ko siekti toliau. Nes kalbėti yra viena, o daryti kita. Svarbu viską daryti nuosekliai“, - kalbėjo pašnekovė.

Pareigūnė teigė, kad universitete dėstytojai jokių išlygų niekam nedaro ir jeigu praleidai paskaitą ar kelias, per egzaminą pažymys gali būti mažinamas. Tiesa, kurso draugai, žinodami, kad Irmantė yra ugniagesė, dažnai klausinėja apie darbo specifiką, mat nuo antro kurso jau galima dirbti ugniagesiais gelbėtojais prieš tai perėjus griežtą medicininę komisiją.

Moterims tokios tarnybos nerekomenduotų


I.Baranauskaitė, paklausta, ar pati būtų už tai, kad Lietuvoje dirbtų daugiau ugniagesių moterų, purto galvą. „Ne, esu prieš, kad merginos dirbtų tokį darbą. Pati žinojau, kur einu. Iš tėčio tarnybos daug visko mačiau ir girdėjau. Man tokia profesija įaugusi nuo vaikystės, - sakė ji. - Tačiau teneįsižeidžia moterys, geriau dailiosios lyties atstovėms dirbti kitokį darbą. Čia reikia daug atlaikyti, bet pati nesiruošiu mesti tarnybos, kaip jau minėjau, žinojau, kur einu.“ Išvaizdi pareigūnė sako, kad darbas vyriškame kolektyve buvo tikras išbandymas jos antrajai pusei. Būtent dėl nuolatinio dabar jau buvusio draugo pavydo jų keliai išsiskyrė. Irmantė šalia savęs įsivaizduoja tik tvirtą vyrą, kuris pajėgtų būti su tvirta moterimi ir į jos darbą žvelgtų ne pro pavydo akinius.

Kaip žmonės reaguoja, išvydę gaisrus gesinančią moterį? I.Baranauskaitė tvirtina, kad reakcijos pačios įvairiausios, galima išgirsti ir „šaunuolė“, bet galima ir - „čiagi moteris, ką ji padarys“. Žinoma, skaudu girdėti tokias replikas, bet tarnyboje išskysti nevalia, būtinas šaltas protas. Pašnekovė prisiminė atvejį, kai tiesiant magistralines linijas reikėjo sujungti 5 žarnas, kurių ilgis 100 metrų, I.Baranauskaitė sukosi greitai, tai išvydęs vienas praeivių šaukė „maladiec“. Tokių žodžių beveik neišgirsi iš medikų ar policininkų, pastarieji dažniau klausia, kodėl mergina ugniagese dirba. Tuomet pamainos vadas atsako: policijoje ir greitojoje medicinos pagalboje dirba merginos, kodėl čia jų negali būti? Toks retorinis klausimas emocijų ar kitų klausimų niekam nebekelia.

Ugniagesių gelbėtojų algos nėra patrauklios, prisipažįsta I.Baranauskaitė, tačiau darbo grafikas geras, ugniagesiai dirba kas ketvirtą parą. Taigi didelė dalis pareigūnų dirba antruose darbuose, kad oriai išlaikytų šeimą. „Motyvacijos darbe prideda žinojimas, kad mes padedame žmonėms. Vis dėlto nelaimei už akių užbėgti padeda pačių žmonių sąmoningumas, o jo Lietuvoje trūksta, gyventojai nesusitvarko kaminų, krosnių, aš jau nekalbu apie tai, kad dažniau į incidentus vykstame po pašalpų mokėjimo dienų. Gaisrus dažnai sukelia neblaivūs asmenys rūkydami lovose“, - sakė ji.

Originalų tekstą rasite čia: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/ugniagese_gelbetoja_zinojau_kur_einu/