Pagalba
Ugniagesių atstovai Seimui pateikė realų 2018 m. PAGD finansavimo poreikį
2017-11-07

Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (UGPS) Seimo komitetams ir frakcijoms pateikė realų 2018 m. valstybės biudžeto poreikį priešgaisrinės apsaugos sistemai. Anot ugniagesių atstovų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) nenumatė realaus lėšų poreikio Vyriausybės programos įgyvendinimui – atlyginimų didinimui 30 proc. iki 2020 m.

 

Profesinė sąjunga siūlymus pateikė Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, Socialinių reikalų ir darbo komitetui,frakcijai „Tvarka ir teisingumas“, Liberalų sąjūdžio frakcijai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai, Mišriai Seimo narių grupei ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai. Seimo narys Valerijus Simulik Seime užregistravo pasiūlymą su UGPS pateiktu PAGD finansavimo poreikiu.

 

Rytoj, lapkričio 8 d., vyks Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) posėdis, kuriame bus aptariamas lėšų poreikis PAGD. UGPS tikisi, kad bus atsižvelgta ir į profesinės sąjungos siūlymus.

 

Anot UGPS, įvertinus Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytų prioritetų bei priemonių, susijusių su vykdomomis funkcijomis, įgyvendinimą bei atsižvelgiant į 2018 m. valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos numatomą finansavimą, yra aiškus papildomų lėšų poreikis PAGD darbo užmokesčio fondui – 6 200 tūskt. eurų.

 

Atlyginimai – mažiausi visoje valstybės tarnyboje

 

Anot UGPS, Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyti prioritetai privalo būti įgyvendinti ir formuojant kitų metų valstybės biudžetą. Profesinė sąjunga pabrėžia, kad PAGD nuo 2018 m. nebus asignavimų valdytojas ir jam skirtos lėšos 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte nėra numatytos. 2018–2020 m. departamentas įgyvendins programą „Priešgaisrinė, civilinė sauga ir gelbėjimo darbai“ (vieną iš Vidaus reikalų ministerijos vykdomų programų), kuriai vykdyti 2018 metams numatyta 98 600 tūkst. eurų (2016 m. buvo skirta 95 826 tūkst. eurų).

 

Departamento pirminės grandies pareigūnų atlyginimai yra mažiausi ne tik Vidaus reikalų ministerijoje, bet ir visoje valstybės tarnyboje. Šiuo metu vidutinė tokio pareigūno pareiginė alga be priedų yra 483 eurai (policininkų – 558 eur., karių ir kitų statutinių pareigūnų – virš 500 eurų).  PAGD, vykdydamas pertvarką, per 2017 metus iš savo biudžeto sutaupė 900 tūkst. eurų, kurie panaudojami Vyriausybės programos įgyvendinimui – eilinių pareigūnų darbo užmokesčio didinimui.

 

Didelę naštą departamentui sudaro ir sudarys ne visai pagrįsti buvusių vadovų prisiimti įsipareigojimai, pavyzdžiui, dabar kiekvieną mėnesį už 1 autokopėčių nuomą reikia sumokėti 5 tūkst. eurų.  Nepaisant to, per 2018 m. reorganizaciją bus sugeneruoti dar apie 2 000 tūkst. eurų, tačiau jie bus sutaupyti tik 2019 m. biudžetui (atleidžiamųjų įspėjimo laikotarpis, išeitinės kompensacijos).

 

„Departamentas Seimo komitetams pateikė 2 400 tūkst. eurų papildomų lėšų poreikį darbo užmokesčio didinimui, tačiau tai leis pareigūnams atlyginimą pakelti tik vieną kartą ir jis didėtų apie 3-5 proc.  PAGD nenumatė realaus lėšų poreikio nuosekliam darbo užmokesčio didinimui iki 30 proc. ir nelygybės bei atotrūkio mažinimui.

 

Dėl to po pusmečio būtina organizuoti neeilinius vertinimus ir kelti pareiginės algos koeficientus. Tam prie departamento numatyto poreikio papildomai reikia 1 200 tūkst. eurų. Viso šiam tikslui būtina skirti papildomai 3 600 eurų. - pagal realų departamento darbuotojų užmokesčio nuoseklaus didinimo poreikį“, - aiškina UGPS pirmininkas Saulius Džiautas.

 

Reikalingos papildomos lėšos viršvalandžių ir operatorių darbo apmokėjimui

 

Anot UGPS, šiuo metu statutinių ugniagesių gelbėtojų nekomplektas yra apie 13 proc. Taupant darbo užmokesčio lėšas, ugniagesiams suteikiamos laisvos dienos vietoje apmokėjimo už viršvalandinį darbą.

 

„Šiuo metu viename gaisriniame automobilyje vietoje 6 ugniagesių į incidentus dažnai vyksta tik 3-4. Taip tęstis negali – juk kalbame apie gelbėjamų žmonių gyvybes ir pačių ugniagesių sveikatą. Būtina užtikrinti standartuose numatytą budinčių pareigūnų skaičių.

 

Ugniagesiai neprieštarauja dirbti daugiau valandų, tačiau reikalingos papildomos lėšos viršvalandžiams apmokėti. Šiuo metu reikia, kad budintys pareigūnai galėtų padirbėti vidutiniškai 15 val. viršvalandžių per mėnesį. Kartu būtina mažinti nekomplektą. Biudžete tam reikia papildomai skirti 1 700 tūkst. eurų“, - aiškina S. Džiautas.

 

Pagalbos skambučių telefonais 03, 033, 103 administravimui perimti iš Greitosios medicininės pagalbos papildomai reikėtų priimti 60 operatorių skambučių srauto  valdymui. Jau yra parengtas Vyriausybės nutarimo projektas dėl numerių 03 033 panaikinimo, bet kol kas projektas yra Vidaus reikalų ministerijoje. PAGD yra pateikęs operatorių darbo užmokesčio papildomą poreikį – 900 tūkst. eurų, jei Vyriausybė pritars Greitosios medicininės pagalbos integravimui į Bendrąjį pagalbos centrą.                             

 

Savivaldybių priešgaisrinėms tarnybos nuolat lieka nuošalyje

 

Šiuo metu 95 procentai Savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms (tikslinėms dotacijoms) skiriamų asignavimų yra išleidžiami nestatutinių ugniagesių ir administracijų darbuotojų atlyginimams. Nuo 2008 metų liko sumažintas savivaldybių priešgaisrinių tarnybų finansavimas. Anot S. Džiauto, pagal teisės aktuose numatytą skaičiavimo metodiką kiekvienais metais skiriama 5 799 tūst. eurų mažiau nei turėtų būti.

 

„Todėl turime 30-40 metų senumo gaisrinius automobilius, kurie dažnai genda. Šių ugniagesių atlyginimas yra truputį lenkiantis minimalų darbo užmokestį ir pareiginė „popierinė“ alga yra apie 405 eurus. Dažniausiai ugniagesiai gelbėtojai neturi net elementarių darbo saugos priemonių – tokiam darbui pritaikytų kvėpavimo aparatų, pirštinių, batų, kitos gelbėjimo ir gesinimo įrangos“, - aiškina S. Džiautas.

 

Anot jo, būtina skirti PAGD prašomas papildomas lėšas savivaldybių priešgaisrinės tarnyboms (tikslinėms dotacijoms) - 5 799 tūkst. eurų, iš jų 3 246,2 tūkst. eurų darbo užmokesčiui, 989,4 tūkst. eurų – Sodros įmokoms ir 1 563,4 tūkst. eurų kitoms išlaidoms.

 

UGPS siūlo papildomai skirti:

 

1. Departamento darbo užmokesčio fondui 6 200 tūskt. eurų nuosekliam darbo užmokesčio didinimui, apmokėjimui už viršvalandinį darbą ir etatų užpildymui.

 

2. Savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms (tikslinėms dotacijoms) papildomai skirti - 5 799 tūkst. eurų.

 

Lėšų šaltinis: viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos, savivaldybėms skiriamų papildomų lėšų šaltiniai. GMP integravimui į BPC sistemą lėšos - iš Sveikatos apsaugos ministerijai tam tikslui buvusių skiriamų asignavimų.