Pagalba
3700
narių
6
organizacijos
Pagalba
V. Banel: 2017 metais tikėtinas proveržis teisėtvarkos sistemoje
2017-01-03

Kaip, Jūsų nuomone, pasikeitė teisėtvarkos sistema per pastaruosius metus?

Visų pirma, sistema įgavo įrankius. Juos, žinoma, dar būtina tobulinti. Jau pernai teikėme siūlymus ir tikimės, kad 2017 metų Seimo pavasario sesijoje jie bus priimti. Vienas iš esminių siūlymų, skirtų didinti motyvaciją ir pareigūnų pajamas, – darbo užmokesčio sistemos spragų taisymas. Po pareigūnų tarnybinio vertinimo keliamo atlyginimo dydis turėtų būti didesnis nei yra dabar.

Antra, pasikeitė ir požiūris į teisėtvarkos sistemą. Jei anksčiau daug kas dar blaškėsi, nežinojo, kiek ir kam reikia pinigų, kiek pareigūnai turėtų uždirbti, koks turėtų būti aprūpinimo standartas, kas yra sauga ir sveikata, dabar jau turime pakankamai ryškius kontūrus. Diskusijos dabar vyksta ne apie tai, kam to reikia, o kaip tai įgyvendinti. 

Ar 2016-ieji buvo sudėtingi pareigūnų bendruomenei?

Metai buvo sudėtingi visomis prasmėmis.

Visų pirma, įsigaliojo nauja Vidaus tarnybos statuto redakcija. Ne visos įstaigos lig šiol supranta ir tinkamai taiko suteiktų įrankių paskirtį. Vis dar yra žmonių, kurie sako, kad įstatymas yra netinkamas, o pokyčiams reikia tik daugiau pinigų. Kad ir kaip būtų, 2016 metų finansavimas buvo pakankamai didelis, nepaisant to, kad teikėme siūlymus ir dar didesniam.

Antras svarbus dalykas – pokyčiai politikoje. Priešrinkiminis periodas proveržį vidaus reikalų sistemoje gerokai sutrikdė, kai kur net apskritai sustabdė. Taip nutiko dėl vasarą turėjusio pasitraukti tuometinio vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio ir jo komandos. Pasikeitus vadovybei visuose procesuose atsirado daug chaoso. Kalbant plačiau, rinkimų metai nėra geriausias laikas esminiams pokyčiams.

Trečia daug diskusijų sukėlusi ir vis dar kelianti problema – reformos policijos sistemoje. Nuo 2002 metų buvo sunkiai kuriamas socialinis dialogas. Nuo 2011-ųjų policija keletą metų, išties, buvo viena pažangiausių ir moderniausių įstaigų ne tik socialinio dialogo, kokybiškos vadybos srityse, bet ir kovoje su korupcija ir neskaidriomis atrankomis. Deja, šiuo metu turime praktiškai išnykusį socialinį dialogą, nekokybišką vadybą, viešai aptarinėjamas neskaidrias atrankas. 

Ką NPPSS pavyko nuveikti per 2016-uosius?

Turėjome daug susitikimų su įvairiais politikais, Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijų atstovais, kėlėme pareigūnams svarbius klausimus. NPPSS teisininkai parengė šimtus kreipimųsi į ministerijas, aukščiausius šalies vadovus, Seimo narius, Vyriausybę, jais siekėme didesnio finansavimo ir tinkamo jo panaudojimo, efektyvaus reformų įgyvendinimo ir pokyčių skaidrumo, socialinės partnerystės stiprinimo, reikiamų įstatymų priėmimo ir įgyvendinimo.

Be kita ko, teikėme siūlymus, kurie prisidėjo prie didesnio teisėtvarkos sistemai skirto biudžeto 2017-aisiais. Tiek prieš pasikeičiant ministerijos vadovybei, tiek po to raginome įstaigų vadovus nepalikti nuošaly saugos ir sveikatos, prisidėjome prie minimalaus įdirbio šioje srityje. Deja, pasikeitus vadovams darbai ministerijos lygmeniu sustojo.

Pernai įsigaliojo 40 val. darbo laiko režimas, dėl kurio susidūrėme su viršvalandžių apmokėjimo problema. Įstaigos įstatymą vertina nevienodai, stengiasi sudaryti tokias sąlygas, pagal kurias nereikėtų papildomų apmokėjimų. Teikėme siūlymus, nuolat kėlėme šį klausimą, pakartotinai kreipėmės ir į dabartinį vidaus reikalų ministrą, prašydami užtikrinti vienodą įstatymo įgyvendinimą visose tarnybose.

Pernai taip pat siekėme ugdyti lyderystę, tam organizavome seminarus. Nuolat teikėme informaciją pareigūnams ir visuomenei apie aktualias pareigūnų bendruomenei problemas.

Be to, nuolat stipriname ir tarptautinį bendradarbiavimą, dalyvaujame Europos policijos konfederacijos (EuroCOP) komiteto posėdžiuose, renkame užsienio valstybių gerąją patirtį. Pernai kreipėmės į Švedijos policijos profesinės sąjungos ekspertus saugos ir sveikatos srityje. Taip pat švedams nusiuntėme Telšiuose tarnybos metu nužudyto pareigūno įvykio medžiagą, laukiame jų vertinimo ir rekomendacijų.

Apibendrinant svarbiausius dalykus, per 2016-uosius pateikėme siūlymus Statuto tobulinimui: atlyginimų sistemos korekcijoms, saugos ir sveikatos aprašo įgyvendinimui, pareigūnų aprūpinimui reikalingomis tarnybos priemonėmis, mokymams. Daug dėmesio skyrėme ir skirsime šiemet darbo užmokesčio sistemos korekcijoms. Po pareigūnų vertinimų turi būti užtikrintas spartesnis pareigūnų pajamų didinimas.  2017-aisiais visa tai belieka tinkamai įgyvendinti.

Kaip vertinate kitų metų biudžetą?

Manau, jis nėra pats geriausias ar toks, kokį galėjome turėti, tačiau yra tinkamas 2017 metais eiti pažangos keliu ir nestovėti vietoje.

Vertinant ne tik biudžetą, bet ir bendrą kontekstą, mane neramina faktas, kad ne visos Vidaus reikalų ministerijai priklausančios tarnybos vienodai supranta pokyčius. Iki šiol turime dvejojančių ir besiguodžiančių įstaigų vadovų, kurie įsitikinę, kad pokyčiai galimi tik išimtinai su keliskart didesniu finansavimu.

Mano požiūriu, didžiausia problema ta, kad ne visi vadovai suvokia, kaip daryti pokyčius ir apskritai kam jie reikalingi. Kai kurios įstaigos nediskutuoja apie tikslus, uždavinius, įstaigos funkcijas, gebėjimus, priemones. Trūksta kompleksinio mąstymo, o tam reikia aukšto lygio vadovų-vadybininkų ir kompetentingos komandos. Visi jie turi suvokti ir gebėti ne tik pradėti, bet ir tinkamai užbaigti svarbius darbus.

Naujus metus pradedate su nauju vidaus reikalų ministru. Kaip manote, ar pareigūnai gali tikėtis svarbių sprendimų priėmimo ir įsišaknijusių problemų sprendimo?

Manau, kad pokyčių tikėtis galima ir būtina. Naujo ministro tiesioginė pareiga – nenuvilti pareigūnų ir visuomenės. Ministras viešai pasisakė apie sistemos pažangos programą. Tikimės, kad artimiausiu metu galėsime susipažinti su programos kontūrais ir įgyvendinimo etapais. 2016 metais siūlėme nacionalinio susitarimo formą. Manau, pažangos programa iš esmės yra panašaus formato ir turinio dokumentas.

Kaip manote, ar buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus pažadas didinti pareigūnų atlyginimus buvo tik rinkiminis triukas?

Tai, kad aukščiausių šalies vadovų išsakyti pažadai yra nevykdomi ar vykdomi nepilnai, mano nuomone, yra visiškas nesusipratimas. Ne visose vidaus reikalų sistemai priklausančiose įstaigose pirminės ir vidurinės grandies pareigūnai uždirba žadėtuosius 600-700 eurų, o tai reiškia, kad „Programa 1000“ yra įgyvendinama netinkamai. Sumažinus pareigūnų skaičių ir padidinus krūvius, ženklesnį atlyginimų didėjimą galėjo pajusti policijos pareigūnai. Tokį atlyginimų kėlimą galėčiau pavadinti tik kone privaloma galimybe užsidirbti daugiau.

Tiek politikai, tiek pati Vyriausybė, turinti kontroliuoti vykstančius procesus, turi prisiimti atsakomybę ir padaryti išvadas.

Praėjusiais metais daug diskusijų kilo dėl policijoje vykdomos reformos. Ką apie tai manote?

Jau ne kartą sakėme viešai, kad policijos reforma vykdoma netinkamai. Kartu su mumis apie tai kalbėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalba ir dabartinis Premjeras Saulius Skvernelis. Deja, bet policijos vadovai nedaro jokių išvadų. Naujas vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas greitai reagavo į keliamas problemas ir žengė logišką žingsnį – kuriam laikui sustabdė cinišką reformų buldozerį policijoje.

Dabar, mano nuomone, svarbiausia, kad vidaus reikalų ministras išliktų principingas ir įvertintų visą policijoje vykstančių procesų visumą ir kylančias problemas. Policijos reformą kaip visumą turi vertinti Vidaus reikalų ministerija, o ne pats Policijos departamentas.

Ar šiemet galime tikėtis teigiamų pokyčių policijoje?

Norėtųsi, kad policininkų gyvenimas šiemet pagerėtų visomis prasmėmis. Kartu sunku įsivaizduoti dabartinių policijos vadovų pozicijos pasikeitimą. Iki 2016-ųjų pabaigos Policijos departamento vadovybė deklaravo, kad didelių reformos problemų neįžvelgia. Bėdos akivaizdžios ir apie jas kalba tiek pareigūnai, tiek aukščiausi šalies vadovai. Todėl kažką prognozuoti man būtų labai sudėtinga.

Viešai kėlėme problemas apie sutaupytas darbo užmokesčio lėšas, kurias komisariatų vadovai siekė panaudoti įsiskolinimų padengimui, prekių ar paslaugų pirkimui. Akivaizdu, kad policijos vadovybė deklaruoja viena, o daro visai ką kita. Vietoje pareigūnų telkimo bendrai vykdyti pertvarkas sistemoje, vyksta absoliutus sistemos deformavimas. Už atlyginimams skirtas lėšas komisariatai pareigūnus aprūpina darbo priemonėmis, už ką policininkai turėtų būti neva dėkingi. Bet juk kalbame apie darbo užmokesčio lėšas, šie pinigai turėtų būti skiriami išimtinai pareigūnų motyvacijai ir atlyginimų didinimui. Tai visiškai iškreipia darbo užmokesčio sistemą ir demotyvuoja pareigūnus.

Kaip vertinate pokyčius kitose vidaus reikalų sistemai pavaldžiose tarnybose?

Iš esmės turime du kraštutinumus: policijoje buldozeriu stumiama reforma, kitose tarnybose – visiškas neveiklumas. Abiem atvejais situaciją vertinu neigiamai.

Visose be išimties tarnybose reikalingi esminiai pokyčiai ir visa tai turėtų prasidėti nuo tarnybų vadovybės. Mano požiūriu, viena didžiausių problemų yra tai, kad kai kurie vadovai neturi plano, kaip jie ir pati sistema turėtų keistis, kaip užtikrinti pažangą ne kalbom, o realiais darbais. Matyt, nėra ir noro bei gebėjimų. Todėl ir turime tokius kraštutinumus: vieni verčiasi per galvą, kiti stovi vietoje. Ne mažesnė problema yra ta, kad nėra vieningos sistemos, kompleksinio požiūrio, kaip pokyčiai turėtų būti įgyvendinami.

Kokias didžiausias tarnybų problemas galite išskirti?

Matyt, vertėtų kiekvieną tarnybą aptarti atskirai.

Viešojo saugumo tarnyboje, pasikeitus vadovams, įvyko tam tikri pokyčiai. Kad ir kaip būtų problemų vis dar yra: vis grįžtama prie klausimų apie netinkamai apmokamus viršvalandžius, komandiruotes, nėra aiškaus „Programos 1000“ įgyvendinimo plano, vietoje konkrečių skaičių, bandoma pateikti atlyginimų vidurkius. Nepaisant problemų, reikia pripažinti, kad po vadovybės pasikeitimo padaryta nemaža pažanga, o Viešojo saugumo tarnybos vadovas yra konstruktyvus ir linkęs bendradarbiauti.

Valstybės sienos apsaugos tarnyboje neturime apčiuopiamų rezultatų. Pažadai dėl darbo užmokesčio kėlimo (aut. past. kai žemiausios grandies pareigūnai uždirba mažiausiai 600-700 eurų) neįvykdyti, yra tik simbolinė pažanga. Be to, nėra aiškaus plano, kaip, kas, kada konkrečiai bus padaryta. Akivaizdu, kad būtina kuo skubiau imtis efektyvaus pokyčių įgyvendinimo.

Pertvarkant Lazdijų rinktinę buvo deklaruojama, kiek bus sutaupyta ir kur tos lėšos bus panaudotos, tačiau realių pokyčių darbo užmokesčio srityje, mūsų žiniomis, pasieniečiai nepajuto. Vienu metu vyksta daug procesų, todėl siūlėme VSAT vadovybei juos revizuoti, dar kartą išgryninti tikslus ir siekti konkrečių rezultatų, o ne procesų gausos. Teigiamai vertinu tai, kad vadovybė adekvačiai vertina esamą situaciją, reaguoja į kritiką ir yra linkę bendradarbiauti. Tikiuosi, bendromis pastangomis 2017-aisiais rasime geriausius problemų sprendimus. 

Vadovybės apsaugos departamente problemų dar daugiau. Jau vien tai, kad vadovai kuria įstatymus, kurie iš principo yra antikonstituciniai ir dėl jų Europos pareigūnus vienijančioms organizacijoms aiškinasi aukščiausi šalies vadovai, kelia rimtų abejonių dėl vadovybės kompetencijos ir veiksmų. Turime informacijos apie netinkamą viršvalandžių apmokėjimą, persekiojamus pareigūnus, prastą mikroklimatą ir kitas bėdas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas iš esmės nenori keistis ir nieko nedaro. Akivaizdu, kad nėra nei plano, nei vizijos, kaip galima būtų daryti pokyčius ir eiti pažangos keliu.

Ko sieksite 2017-aisiais?

Visų pirma, sieksime, kad didėtų pareigūnų pajamos, tai yra praktiškai būtų įgyvendinama „Programa 1000“. Atlyginimų didinimas 2016 metais strigo, praradome nemažai laiko, todėl šie metai itin reikšmingi. Ne mažiau svarbi ir darbo užmokesčiui skiriamų lėšų panaudojimo kontrolė.

Antra, stengsimės, kad prasidėtų realūs darbai ir įvyktų proveržis saugos ir sveikatos srityje. Pasikeitus Vidaus reikalų ministerijos komandai pradėti darbai sustojo. Tikimės, kad šiemet Vidaus reikalų ministerija užims moderatoriaus, užtikrinančio saugos ir sveikatos įgyvendinimą įstaigose, vaidmenį.

Trečia, darysime viską, kad gerėtų pareigūnų socialinės garantijos. Pensijų srityje padarytas tik pirmas žingsnis – minimalus pradirbtas laikotarpis pailgintas ir tik šiek tiek padidintas išmokos dydis. Ne kartą sakėme, kad pensijų dydis turėtų atitikti bent jau Europos Sąjungos vidurkį, kuris šiuo  metu siekia 50 procentų buvusio atlyginimo.

Ketvirta, ir toliau teiksime siūlymus ir reikalausime tinkamo pareigūnų aprūpinimo, mokymų, praktinių pratybų. Į pareigūnus reikia iš pradžių investuoti ir tik vėliau reikalauti rezultatų.

Ko tikitės iš Vidaus reikalų ministerijos, jai priklausančių įstaigų, politikų?

Iš tų vadovų, kurie 2015-2016-aisiais nesiėmė jokių pokyčių įgyvendinimo, tikimės judėjimo į priekį. Tokie vadovai turėtų iš esmės susimąstyti, ar jie yra savo vietoje, padaryti išvadas ir priimti reikiamus sprendimus. Kalbant apie policiją, apie lūkesčius sunku kalbėti.

Tiek Vidaus reikalų ministerijos vadovybė, tiek Vyriausybė, Seimas turi jausti atsakomybę už suteiktą pasitikėjimą jų kompetencija ir 2017-aisiais žengti pažangos keliu.

Iš politikų tikimės svarbių sprendimų priėmimo, proveržio teisėtvarkos sistemoje. Šįkart turime palankiausią teisėtvarkai politikų aplinką. Nemaža dalis politikų puikiai žino ir supranta pareigūnų problemas, ne kartą kalbėjo apie jų sprendimus, todėl tikimės, jog jų žodžiai virs realiais darbais. Savo ruožtu pareigūnų bendruomenė stebės ir aktyviai dalyvaus vykstančiuose procesuose, prireikus, primins apie įsišaknijusias problemas ir teiks siūlymus.

Ko palinkėtumėte pareigūnams?

Nenuleiskite rankų, nepraraskite optimizmo ir tikėjimo teigiamais pokyčiais sistemoje. Be kita ko, nesėdėkite sudėję rankų ir patys imkitės iniciatyvos – domėkitės vykstančiais procesais, analizuokite ir nepasiduokite manipuliacijoms. Visada judėkite tik pirmyn, - patirtis ir praktika rodo, kad tik judėjimas į priekį atneša teigiamus rezultatus ir kuria pokyčius.

NPPSS informacija

 

 
 

Ar esate vienos iš NPPSS organizacijų narys?