Pagalba
V. Banel: ar šiuolaikinis soc. dialogas įmuš įvartį į lietuviškų profsajūzų vartus
2018-04-10

Nuo šiandienos Trišalei tarybai – institucijai, kuri iš esmės yra atsakinga už socialinio dialogo būklę ir vystymą Lietuvoje – pirmininkaus darbuotojų interesus ginančių profesinių sąjungų atstovas. Juo, atrodo, ketina tapti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas. Tas pats A. Černiauskas, apie kurio vojažus po Rusijoje vykusių profesinių sąjungų federacijos renginių girdėjome praėjusią savaitę.

 

Toks trišalėje taryboje darbuotojus atstovaujančių organizacijų pasirinkimas kelią gausybę klausimų (kaip, beje, ir pusiau viešos kalbos apie suklastotą protokolą, kuriame užfiksuota, kad ponas Černiauskas buvo deleguotas į renginį Sankt Peterburge).

 

Ar darbuotojų atstovai supranta, kad dėmė, ištiškusi ant pono Černiausko kostiumo, šiuo atveju tepa ne tik jį asmeniškai, bet ir visą Lietuvos profesinių sąjungų judėjimą? Judėjimą, kurio reputacijai viena A. Černiausko kelionė sudavė labai rimtą smūgį. Tokį, kuris Lietuvos gyventojų akyse visas Lietuvos profesinio atstovavimo organizacijas gali ilgam palikti profsajūzais - uždarais klanais, tiesiog aklai besirūpinančiais asmeniniais savo ir sau artimų žmonių interesais. 

 

Panašų klausimą galima užduoti ir Trišalėje taryboje esantiems Vyriausybės bei darbdavių organizacijų atstovams. Ar nemanote, kad nevalia net ir pusmečiui tarybos vairą perduoti žmogui, kuris buria Lietuvos profesinių sąjungų judėjimą besiremdamas geriausia mums nedraugiškos valstybės praktika ir vertybėmis? Ypač dabar, kuomet, priėmus naująjį darbo kodeksą ir pasirašius Nacionalinį susitarimą, Trišalės tarybos galios ir įtaka stipriai išaugo. Be to, paprastų Lietuvos žmonių ir politikų lūkesčiai, susiję su šiais instrumentais, yra milžiniški. 

 

Klausimo turėtų susilaukti ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) vadovai. Ar jiems žinoma, kad, bandant pateisinti savo santykius su neaiškios paskirties (o galbūt ir priešingai - labai aiškios paskirties) organizacijomis rytuose, yra prisidengiama TDO vardu? Ar jie bent nutuokia, kokius žmones Lietuva deleguoja į TDO renginius?

 

Kartu ši situacija yra aiškus signalas toms mokytojų, pareigūnų, medikų ir kitų profesijų žmones atstovaujančioms organizacijoms, kurios grindžia savo veiklą vakarietiškomis vertybėmis ir patirtimi. Tik veikdami bendrai, būdami aktyvūs, skleisdami žinias apie tikruosius socialinio dialogo principus ir galimybes, mes sugebėsime įmušti įvartį į akylai saugomus profsajūzų komandos vartus.