Pagalba
V. Banel: Darbo kodekso pagrindu norima liberalizuoti ir valstybės tarnybą
2017-05-05

Vladimir Banel, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovo, komentaras:

 

Panašu, kad Darbo kodekso, sukėlusio ant kojų darbdavius, darbuotojus ir profesines sąjungas, negana. Užsimota liberalizuoti ir valstybės tarnautojų bei statutinių pareigūnų darbo santykius.

 

Vidaus reikalų ministerijos ir Vyriausybės parengtu Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektu norima keisti atostogų, priedų ir kitų socialinių garantijų reguliavimą. Motyvuojama tai paprastai – keičiantis Darbo kodeksui, turi keistis ir Valstybės tarnybos įstatymas. Tik buvo pamirštas esminis dalykas – valstybės tarnautojams keliami papildomi reikalavimai ir apribojimai, todėl tos pačios taisyklės nebūtinos.

 

Pažvelkime į pačias nuostatas. 

 

Projekte siūloma keisti kasmetinių atostogų skaičiavimo tvarką, numatant kasmetinių atostogų suteikimą darbo, o ne kalendorinėmis dienomis. Norima trumpinti įspėjimo apie atleidimą laikotarpius, mažinti išeitinių išmokų dydžius. Struktūrinių pertvarkymų metu, esant poreikiui mažinti etatų skaičių, atleidžiamam valstybės tarnautojui būtų nesiūlomos kitos pareigos. Kaip svertas tokiems pakeitimams, projekte formuluojamas priedų dydžių maksimalios ribos didinimas, priedų mokėjimo supaprastinimas.

 

Pasiūlymai vienareikšmiškai stumia valstybės tarnautojus į blogesnę padėtį nei buvo iki šiol. Didžiausią nerimą kelia tai, kad pertvarkų metu atleidžiami pareigūnai būtų paliekami likimo valiai. Jiems nebūtų siūlomos lygiavertės ar žemesnės pareigos, kaip yra šiuo metu. Vietoje to siūlomos išeitinės išmokos. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės sudaromos sąlygos ir neribotos galimybės be objektyviai pagrįstų priežasčių atleisti valstybės tarnautojus.

 

Net neabejoju, kad socialinių garantijų mažinimas prisidės ir prie ilgą patirtį sukaupusių, gerai dirbančių ir kompetentingų valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimo. Pastariesiems nebūtų siūlomos kitos pareigos ir mokamos mažesnės išeitinės kompensacijos nei dirbusiems trumpesnį laiką. 

 

Projektu kartu siūloma lengvinti priedų mokėjimą, nustatant plačiau pritaikomą priedo mokėjimo pagrindą ir sudarant sąlygas mokėti priedus, siekiančius 100 proc. darbo užmokesčio. Kaip žinia, priedus skirsto įstaigos vadovas, kurio vienasmeniu sprendimu valstybės tarnautojų atlygis galėtų didėti (arba ne) kone dvigubai. Akivaizdu, kad tai tik laikino pobūdžio priemonė, neturinti įtakos pastovaus darbo užmokesčio didėjimui.

 

Pažiūrėkime, ką apie valstybės tarnybą mano Konstitucinis teismas.

 

Konstitucinis teismas numato, kad  įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius, turi užtikrinti teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą  ne mažesniu mastu negu kitiems darbuotojams. Tačiau dėl valstybės tarnybos, kaip specifinės darbinės veiklos, pobūdžio galimi tam tikri jos įgyvendinimo ypatumai, o valstybės tarnybos santykiai gali būti reguliuojami diferencijuotai.

 

Valstybės tarnybos įstatymas nebūtinai turi būti siejamas su liberaliais santykiais. Neturėtume sekti darbuotojų padėtį bloginančio Darbo kodekso pėdomis. Turėtume kurti savo atskirą sistemą, padėsiančią valstybės tarnautojams  sėkmingai pasinaudoti karjeros galimybėmis ir sudarančią galimybes didinti pastoviosios dalies darbo užmokestį. Be to, dėl darbo specifikos statutinių pareigūnų teisiniai santykiai gali būti reglamentuojami kitaip nei Darbo kodekse ar Valstybės tarnybos įstatyme.

 

Be kita ko, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pripažįstama, kad projektu iš esmės siūloma mažinti valstybės tarnautojų socialines garantijas, kartu primenant Konstitucinio teismo sprendimus. Departamentas siūlo persvarstyti tokių nuostatų būtinumą arba kartu mažinti reikalavimus ir apribojimus, keliamus valstybės tarnautojams.

 

Reziumuojant galiu pasakyti tik tiek – Valstybės tarnybos įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatspindi valstybės tarnybos specifinio pobūdžio. Savo nuogąstavimus ir siūlymus nedelsiant koreguoti socialines garantijas bloginančias nuostatas jau perdavėme ir Vyriausybės vadovui Sauliui Skverneliui, Vidaus reikalų ministerijai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetams.